(nuotr. Fotodiena.lt/Redas Vilimas ) (nuotr. Balsas.lt)

(nuotr. Fotodiena.lt/Redas Vilimas ) (nuotr. Balsas.lt)

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda 

Koks dar laisvasis kritimas, suglumtų tūlas pilietis, išvydęs šiandien Statistikos departamento paskelbtą trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo rodiklį – 2,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu. Tai vis dar yra vienas iš sparčiausių plėtros tempų visoje Europos Sąjungoje. Visgi realioji ekonomika gyvena panašia nuotaika kaip lėktuvo keleivis, įspėtas piloto apie netrukus prasidėsiantį turbulencijos ruožą – jausmas ne iš maloniausių, tačiau deguonies kaukės niekas neieško. Problema yra ta, kad euro zona, su kuria pastarąjį pusmetį siejome nemažai vilčių, klimpsta ir bent jau kol kas neranda recepto ekonomikai pagyvinti. Labiausiai nuvilia Lietuvos eksportuotojams ypač įdomi Vokietijos rinka – šios šalies tyrimo instituto IFO duomenimis, spalio mėnesį verslo pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo nuo 104,7 iki 103,2 punkto, t.y. jau šeštą mėnesį iš eilės. Nenuostabu, kad kažkada buvusi antroji pagal svarbą Lietuvos eksporto partnerė, Vokietija dabar stūkso ketvirtoje vietoje.

REKLAMA

Tuo tarpu eksporto į Rusiją dalis, tartum ignoruojant visus ekonominius dėsnius ir sankcijų įtaką, ūgtelėjo ir pasiekė beveik 22 proc. viso šalies eksporto. Tiesa, eksporto šuolį į Rytus pastaraisiais mėnesiais garantavo nebe lietuviški sūreliai ar mėsos gaminiai, o daug „rūstesnės“ ir per Lietuvą tik reeksportuojamos prekės – laidai ir kabeliai, vakuuminio ir šiluminio formavimo mašinos, lazerinių skaitymo sistemų diskai. Kad ir kaip bebūtų, iki metų pabaigos Rusijos dalis mūsų eksporte tik mažės, kadangi bus pradėta skelbti vėlesnė nei rugpjūčio mėnesio, kuomet buvo pritaikytos sankcijos, statistika.

Nenuneigsi – dalis tradicinių lietuviškų gaminių mėgina prasiveržti į Rusijos rinką per Baltarusiją, Kazachstaną ar net Turkiją. Antai rugpjūčio mėnesį užfiksuotas maisto produktų eksporto į Baltarusiją šuolis, tačiau jis nė iš tolo nepalyginamas su anksčiau į Rusiją vežtų prekių apimtimi. Užkulisiniai prekių judėjimo aplinkkeliai yra tiesiog nepriimtini įgyvendinantiems ilgalaikę verslo plėtros strategiją gamintojams. Verslo įmonėms, puoselėjančioms savo prekės ženklą, kitų gamintųjų pavadinimais „aprengti“ jų gaminiai Rusijos parduotuvių lentynose taip pat nėra panacėja.

Tad dabar realybėje matome tai, ką būtų galima pavadinti verslo gynybos tranšėjų kasimu. Neigiama Rusijos sankcijų įtaka Lietuvos ūkiui bus reikšminga tiek, kiek ji pasieks paskutines gynybos linijas. O jų yra bent keturios: 1) perorientuoti „rusišką“ eksportą į alternatyvias rinkas; 2) investicijų pagalba mažinti energetinių ir kitų žaliavų, fiksuotų sąnaudų dydį produkcijos vienetui bei gerinti prekių konkurencingumą; 3) mažinti darbuotojų darbo užmokestį arba, dabartinėmis aplinkybėmis, atsisakyti jo didinimo planų, tačiau išsaugojant darbo vietas ir 4) mažinti gamybos apimtį ir darbuotojų skaičių.

Kol kas tik labai nedaug įmonių paskelbė apie darbuotojų atleidimus dėl Rusijos rinkos praradimo. Pats karštymetis šiuo metu pastebimas persiorientavimo į kitas rinkas srityje ir išankstiniai rezultatai teikia vilčių. Vidaus rinka gyvena padidinto nervingumo režimu. Metų pradžioje audringai augo ne pirmojo būtinumo prekių (buitinės technikos, baldų, statybinių medžiagų, tekstilės, drabužių, avalynės) apyvarta, vėliau jos plėtros tempas sulėtėjo. Padėtį gelbėjo drastiškai ūgtelėjęs degalų pardavimas, kitaip tariant, šią prekę vidutinis statistinis lietuvis linkęs priskirti būtiniausiųjų grupei. Kad ir kaip būtų, euro įvedimo lūkesčius ima stelbti geopolitinis kontekstas ir artėjančio šildymo sezono nežinomieji, verčiantys namų ūkius būti atsargesniais ir pernelyg „neįsijausti“ vartojant. Vargu ar įvedus eurą tos pirkimo drąsos rasis daugiau, veikiau atvirkščiai – žvalgymosi ir naujos valiutos prisijaukinimo laikotarpiu noras taupyti net sustiprės.

Kęstas
2014-10-31 03:15:48
Žinios iš skalūnų karo fronto:

Skalūnų dujomis užsiimančios kompanijos slaptai samdo lobistus, kurie renka ir platina informaciją, kenkiančią skalūnų dujų priešininkų reputacijai.

Objektyviai, dabar yra sunkus laikas skalūnų dujų šalininkams. Aš juos gerbiu, nes jie surado energijos šaltinį ten, kur niekas to nesitikėjo. Bet realybė yra jiems sunki. Kadangi skalūnų dujų ir skalūnų naftos gręžiniai daugiau duoda produkcijos vos tik išgręžus, tai tenka visą laiką gręžti. Todėl skalūnų dujos ir skalūnų naftos savikaina yra didesnė, negu paprastos naftos ir paprastų gamtinių dujų, kurias mes gauname iš Rusijos. Dabar tos energetinės produkcijos kainos krenta visame pasaulyje (alio, Prezidente Grybauskaite, čia Jūsų terminalas yra ne prie ko, pasaulis juk didelis).

Kas laimi krentančių energijos resursų kainų akivaizdoje? Tie gamintojai, kurie gamina pigesnę produkciją (pvz. Saudo Arabija ir Rusija) ir turi pinigų atsargas, kad iškentėtų kainų kritimą (pvz. Saudo Arabija ir Rusija). O kam blogai? Tie, kurių savikaina didesnė (pvz., JAV kompanijos, ateinančios į rinką su skalūnų dujomis ir nafta). Skalūnų dujų ir naftos pelningumas tampa per mažas, tenka palikti rinką Saudo Arabijai ir Rusijai. (Alio, Prezidente Grybauskaite, gal sumažinkite jūsų karo su Rusija karštį, juk mums teks pirkti rinkoje iš tų, kurie liks rinkoje.)

Dabar nusiimu verslininko kepurę ir užsidedu mokslininko kepurę. Pasirodė pirmieji patikrinti duomenys, kad skalūnų dujos daugiau kenkia gamtai artimiausių dvidešimt metų laikotarpyje, skaičiuojant energijos vienetui, negu net lenkų purvinoji anglis. Kai šie duomenys prasisunks į susirūpinusių gamta vokiečių ir kitų aktyvistų sąmonę, tai skalūnų dujų ir naftos gamintojai bus suvalgyti gyvi. Nepadės net kompromituojantys visus lobistai.

Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Kęstas 2014-10-31 03:15:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Žinios iš skalūnų karo fronto:

Skalūnų dujomis užsiimančios kompanijos slaptai samdo lobistus, kurie renka ir platina informaciją, kenkiančią skalūnų dujų priešininkų reputacijai.

Objektyviai, dabar yra sunkus laikas skalūnų dujų šalininkams. Aš juos gerbiu, nes jie surado energijos šaltinį ten, kur niekas to nesitikėjo. Bet realybė yra jiems sunki. Kadangi skalūnų dujų ir skalūnų naftos gręžiniai daugiau duoda produkcijos vos tik išgręžus, tai tenka visą laiką gręžti. Todėl skalūnų dujos ir skalūnų naftos savikaina yra didesnė, negu paprastos naftos ir paprastų gamtinių dujų, kurias mes gauname iš Rusijos. Dabar tos energetinės produkcijos kainos krenta visame pasaulyje (alio, Prezidente Grybauskaite, čia Jūsų terminalas yra ne prie ko, pasaulis juk didelis).

Kas laimi krentančių energijos resursų kainų akivaizdoje? Tie gamintojai, kurie gamina pigesnę produkciją (pvz. Saudo Arabija ir Rusija) ir turi pinigų atsargas, kad iškentėtų kainų kritimą (pvz. Saudo Arabija ir Rusija). O kam blogai? Tie, kurių savikaina didesnė (pvz., JAV kompanijos, ateinančios į rinką su skalūnų dujomis ir nafta). Skalūnų dujų ir naftos pelningumas tampa per mažas, tenka palikti rinką Saudo Arabijai ir Rusijai. (Alio, Prezidente Grybauskaite, gal sumažinkite jūsų karo su Rusija karštį, juk mums teks pirkti rinkoje iš tų, kurie liks rinkoje.)

Dabar nusiimu verslininko kepurę ir užsidedu mokslininko kepurę. Pasirodė pirmieji patikrinti duomenys, kad skalūnų dujos daugiau kenkia gamtai artimiausių dvidešimt metų laikotarpyje, skaičiuojant energijos vienetui, negu net lenkų purvinoji anglis. Kai šie duomenys prasisunks į susirūpinusių gamta vokiečių ir kitų aktyvistų sąmonę, tai skalūnų dujų ir naftos gamintojai bus suvalgyti gyvi. Nepadės net kompromituojantys visus lobistai.

Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.   ATSAKYTI

Top Video

Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
REKLAMA
 (nuotr. Fotodiena.lt)
Didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose vasarį, palyginti su šių metų sausiu, buvo mažesni. Visgi didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos penkiaženklės, ...
(Andrius Ufartas/Fotobankas)
Karantino metu su elektronine prekyba išaugo ir siuntų į paštomatus skaičius. Tokių paslaugų tiekėjai sako, kad šiuo metu siuntų kiekis viršija netgi kalėdinį laikotarpį. ...
Pasienis (nuotr. stop kadras)
Pasienyje su Latvija, ties Grenstalės-Saločių patikros postu susiformavo kelių kilometrų vilkikų eilės. Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas ...
Veido kaukės Norfoje
„Facebook“ kilo pasipiktinimo banga dėl to, už kokią kainą prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse dabar pardavinėjamos veido kaukės, kurias rekomenduojama dėvėti viešose ...
Šildymas (nuotr. BFL / A. Ufartas)
Lietuvoje paskelbus karantiną, o Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui užsiminus apie galimybę šiuo laikotarpiu atidėti komunalinius mokesčius, dalis miesto gyventojų ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų