REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Miego sutrikimai, depresija, nuotaikų svyravimas, nerimas – visai tai tampa simptomais, kuriuos įvairių profesijų žmonės patiria dėl nuolatinio streso darbe. Gali atrodyti, jog prevencinių sprendimų taikymas kainuoja daug laiko ir pinigų, tačiau psichologinė žala, kurią patiria darbuotojai, darbdaviui atneša žymiai daugiau žalos.

Miego sutrikimai, depresija, nuotaikų svyravimas, nerimas – visai tai tampa simptomais, kuriuos įvairių profesijų žmonės patiria dėl nuolatinio streso darbe. Gali atrodyti, jog prevencinių sprendimų taikymas kainuoja daug laiko ir pinigų, tačiau psichologinė žala, kurią patiria darbuotojai, darbdaviui atneša žymiai daugiau žalos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tą įrodo ir Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai, kurie atskleidė, jog 2011 ir 2012 metais su darbu susijęs stresas nulėmė sveikatos sutrikimus, dėl kurių darbuotojai iš viso praleido 10,4 milijonus darbo dienų, o kas penktas jų išėjo iš darbo. Darbuotojui susirgus darbdavys susiduria su produktyvumo sumažėjimu bei įmonėje dirbančių žmonių kaitos keliamomis problemomis, kas nulemia ir finansinius nuostolius. Sodros pateikiamais duomenimis, per 2013 metus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms mūsų šalyje priskaičiuota suma siekė 57,7 milijonus litų.

REKLAMA

Pasak Daliaus Bitaičio, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros atstovo Lietuvoje, įmonės privalo pripažinti su rizika sveikatai susijusias problemas ir ieškoti būdų jas spręsti.

,,Pagrindinės priežastys, kodėl įmonės vengia imtis rizikos vertinimo, yra žinių trūkumas ir įsitikinimas, kad tai kainuoja labai brangiai arba užima daug laiko, – teigia D. Bitaitis – ieškodami sprendimo šiuo metu mes pateikėme nemokamą inovatyvią interneto priemonę OiRA, kuri skirta visoms rizikoms įvertinti, tarp jų psichosocialinėms. Šiuo metu ji pritaikyta trims ūkio šakoms Lietuvoje, t.y. biurams, autoservisams ir medžio apdirbimo įmonėms,“ - paaiškina D. Bitaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas priduria, kad įmonėje darbų saugos specialistai turėtų būti apmokami įvertinti psichosocialines rizikas. Tačiau elementariausia priemonė yra bendravimas, darbdavių dėmesys savo darbuotojams, gebėjimas paskirstyti darbo krūvį ar užduočių formulavimas. Visa tai, tikėtina, turi prisidėti prie įmonės efektyvumo didinimo.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis teigia, kad Lietuvos atveju, apie tai, kiek žmonių ir kaip dažnai patiria stresą darbe, oficialios statistikos nėra. „Stresas, nors ir dažnai užmirštamas, privalo būti laikomas vienas iš rizikos faktorių darbe. Tačiau teisės aktai, susiję su rizika darbe šiandien daugiau kalba apie fizinius sužalojimus. Nežiūrint to, psichologinių sutrikimų klausimas mūsų dienomis taip pat itin aktualus“, – neabejoja V. Levickis.

2013 – ųjų metų tyrimai parodė, jog Europos šalių darbdaviai kasmet vidutiniškai praranda apie 617 milijonų eurų dėl darbuotojų pravaikštų, nedarbingumo, produktyvumo sumažėjimo ir kitų pasekmių, kurias sukelia stresas. V. Levickis pastebi, jog mūsų šalyje darbdaviai susiduria su analogiškomis problemomis.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų