Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių.
Ko gero, suapvalinti, kad „gražiai atrodytų“, buvo nuspręsta ir minimalią mėnesinį algą – nuo 1000 iki 1035 litų arba 300 eurų. Tiesa, ne nuo kitų metų sausio (2015-aisis planuojamas dar vienas pakėlimas – juk vyks savivadybių rinkimai), o nuo šių metų spalio.
Pasak naujienų portalo balsas.lt žurnalistų kalbintų ekonomikos analitikų ir ekspertų, 25 litai į rankas tų žmonių gyvenimo ženkliai nepagerins. Didelių problemų, išskyrus vieną kitą įmonę, tai neturėtų sukelti ir verslininkams, nors tiek pastariesiems, tiek viešajam sektoriui teks neplanuotai ieškoti papildomų pinigų. Jiems tie 35 litai virsta jau 46-iais.
Kita vertus, kaip galima tikėtis, kad prekės ir paslaugos nepabrangs nė centu, jei pati valdžia, inicijavusi „Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą“, kuriame įsipareigojama „nepagrįstai nedidinti kainų“, kilsteli darbo jėgos kainą 3,5 proc.?
Yra ir dar viena problema – MMA nepaliaujamai artėja prie atlyginimų, kuriuos gauna kvalifikuoti darbuotojai. Tad kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika?
MMA didinimas turi ribas
„Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo reikėtų svarstyti labai atsargiai ne dėl to, kad įmonės ar valstybė gali neturėti finansinių išteklių. Pagrindinė problema – mažėja diferenciacija tarp įgijusių aukštesnę kvalifikaciją ir nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimo“, – pastebi banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Šią problemą ekonomistai ir politikai dažnai ignoruoja, bet erdvės didinti MMA yra labai mažai. Labai didelė dalis viešojo sektoriaus darbuotojų ir kai kurie privataus sektoriaus darbuotojai, įgiję aukštąjį ar kitokį profesinį išsilavinimą, turionys aukštas kompetencijas, uždirba ne ką daugiau negu MMA. Bibliotekų darbuotojai, slaugytojai, darželių auklėtojai, gaisrininkai, policininkai uždirba ne ką daugiau negu 1500 litų. Tai kaip jiems jaustis, kuomet MMA artėja prieš jų gaunamo atlyginimo, kai jokio išsilavinimo, jokių kompetencijų neturintis asmuo gaus tiek pat, kiek ir jie, nors jų turimoms kompetencijoms įgyti reikėjo ne vienerius metus mokytis?“, – sako ekonomistas. Pasak N. Mačiulio, tai sukuria didelę socialinę nelygybę, o menkai apmokami kvalifikuoti darbuotojai jaučia nuoskaudą, kad yra neįvertinti.
Anot N. Mačiulio, „pagrindinis valstybės prioritetas dabar turėtų būti ne reguliuoti, koks turėtų būti MMA, bet ieškoti galimybių, kaip padidinti daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, nes jų pajamos yra didžiausia probelma: išsilavinęs, kompetentingas žmogus Lietuvoje prieš mokesčius ar po mokesčių gauna 1500 litų“.
Panašiai kalba ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. „Mes einame prastu keliu. Kai MMA smarkiai didinama, tai kenkia žmonėms, norintiems patekti į darbo rinką – bedarbiams, jaunimui, neturintiems kvalifikacijos. Taip pat daromas spaudimas didinti kitus atlyginimus, nes darbuotojai pradeda klausti, kodėl jie, įgiję kvalifikaciją ir patirties, uždirba beveik tiek pat, kiek tas, kuris visai neturi patirties“, – naujienų portalui balsas.lt sakė ekspertas.
Kad MMA didinimas turi ribas, pastebi ir DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Anot jos, tai gali atsisukti prieš pačius darbuotojus ir tuos, kurie nori įsilieti į darbo rinką. „Tai padidins nekvalifikuotų bedarbių gretas, nes verslui tiesiog nebeapsimokės jų už tokią kainą laikyti. O tai gresia nusivylimu darbo rinka, ilgalaikio nedarbo lygio didėjimu ir papildoma nuolatine našta viešiesiems finansams. Ypač nuo to kenčia darbui imlūs verslai, kurie neretai negali pasigirti patraukliomis pelno maržomis. Be viso to, kiekvienas toks valdžios žingsnis mažina verslininkų atsparumą „vokelių“ pagundoms“, – pastebi analitikė.
Padėti galima neskriaudžiant verslo
Ž. Šilėno teigimu, minimalią algą uždirbančiam žmogui ją padidinus 35 litais prieš mokesčius, valstybei per mokesčius sugrįžta apie 25 litus. „Padidinus MMA35 litais „ant popieriaus“, įmonei tai pabrangsta 46 litais, o žmogus į rankas gaus 25 litus. Kadangi dalį gautų pinigų jis išleis sumokėdamas PVM ir akcizus, tai beveik tiek pat, kiek jis gaus „į rankas“, per mokesčius papildomai atiteks valdžiai“, – skaičiuoja ekspertas.
Todėl padėti mažiausiai uždirbantiems pašnekovai siūlo kitais būdais – nenuvertinant kvalifikuotų darbuotojų atlyginimų bei nedidinant naštos verslui. Padidinti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią galima, pavyzdžiui, neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginant MMA arba sumažinant iki prieškrizinio lygio būtiniausių prekių ir paslaugų PVM.
„Būtų daug geresnė žinia negu MMA padidinimas, jeigu išgirstume planą, kaip Vyriausybė jeigu ne kitais, tai gal 2016 metais, padidina neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki MMA. Gal juos net būtų galima susieti – kai tik keisis MMA, keistųsi ir NPD. Tada darbuotojai, gaunatys minimalų atlyginimą žinotų, kad toks atlyginimas, koks yra deklaruojamas, ir pasieks jų pinigines“, – svarsto N. Mačiulis.
Jam pritaria ir Ž. Šilėnas. Ekspertas pastebi, kad minimali alga niekada nebuvo siejama su tuo, kiek mažiausiai pinigų turi gauti darbuotojas, kad išgyventų, nes tuomet reikėtų atsižvelgti ir į tai, ar jis gyvena vienas, ar turi išlaikytinių, tačiau norint kad nesumažėtų galimybės įsidarbinti, o mažiausiai uždirbantys gautų daugiau, reikia mažinti mokesčius. „Pirmiausia – reikia neapmokestinti MMA gyventojų pajamų mokesčiu. Tai nesukeltų problemų įsidarbinant, nes darbo vietos nepabrangtų ir darbdavių išlaidos neišaugtų, o žmonės į rankas gautų daugiau pinigų“, – sakė jis.
Į klausimą, kaip tokiu atveju užkimšti biudžeto sklylę, Ž. Šilėnas atsakė: „Kai žmonėms, gaunantiems atlyginimus, padidėja mokesčiai ir pakyla kainos, jie kiekvienas savo asmeninį biuždžetą pertvarko taip, kad užtektų pinigų. Tuo tarpu mūsų valdžia pastoviai kiša ranką į mokesčių mokėtojų kišenę, o ne žiūri kaip suvaldyti biudžetą. Manau, kad išleidžiant per metus apie 37 mlrd litų, tikrai yra kur pasispausti, kad būtų galima vykdyti funkcijas ir netekus dalies gyventojų pajamų mokesčio“.
Pasiūlymų kaip kilstelėti mažiausiai uždirbančių pragyvenimo lygį, turi ir I.Genytė-Pikčienė. Ir tai ne tik NPD. „35 litai nėra kritinė riba, galinti sukelti problemų verslui. Bet yra kitų būdų padidinti žmonių pajamas nedidinant naštos darbdaviams. Būtų galima sumažinti vartojimo mokesčių tarifus – kad ir tęsėti pažadą grąžinti PVM į prieškrizinį lygį. Tačiau tai net nesvarstoma, nes tai pareikalautų net keliomis skylutėmis susiveržti valdžios sektoriaus išlaidų diržą“, – balsas.lt žurnalistams sakė DNB banko analitikė.
NPD – būdas diferencijuoti atlyginimus?
Ar siūlymas iki minimalios algos pakelti NPD padėtų išspręsti problemą, kai MMA nepaliaujamai artėja prie menkiau uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų atlyginimų?, balsas.lt žurnalsitai klausė N. Mačiulio. „Tai priklauso nuo vyriausybės sprendimų. Gali būti, nuspręsta, kad bus taikomas visiems vienodas NPD, tarkime, visiems gali būti neapmokestinamas pirmas 1000 litų. Gal būt bus taikomas skirtingas NPD – „laipteliais“. Pavyzdžiui, iki 2008 metų jis buvo visiems vienodas, nepriklausomai nuo pajamų, o vėliau pradėta diferencijuoti“, – sakė vyriausiasis „Swedbank“ banko ekonomistas.
Jo teigimu, padidinti NPD iki 1000 litų ir atitinkamai didinti visiems kitiems, uždirbantiems iki 3 tūkst. litų, staiga būtų sunku, bet palaipsniui galima tai padaryti. „Būtų dideli biudžeto praradimai, kuriuos kompensuoti per vienerius metus gali būti nelengva. Bet palaipsniui galima ir reikėtų eiti tokia kryptimi, nes vienas iš pagrindinių vyriausybės įsipareigojimų programoje buvo mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir didinti progresyvumą. Didesnis NPD kaip tik ir ir didina progresyvumą“, – pagrįsdamas savo nuomonę sakė N. Mačiulis.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje dirbdami visą darbo dieną minimalaią mėnesinę algą gauna apie 9 proc. dirbančiųjų.
