REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandien Liuksemburge vykusioje Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai pagal Europos Komisijos pateiktą komunikatą diskutavo, kokia turi būti ES energetinio saugumo strategija. Taip pat aptarti klimato ir energetikos politikos strategijos iki 2030 metų, dujų konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos bei kiti tarptautiniai energetikos klausimai, biodegalų (ILUC), energijos kainų ir išlaidų temos.

Šiandien Liuksemburge vykusioje Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai pagal Europos Komisijos pateiktą komunikatą diskutavo, kokia turi būti ES energetinio saugumo strategija. Taip pat aptarti klimato ir energetikos politikos strategijos iki 2030 metų, dujų konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos bei kiti tarptautiniai energetikos klausimai, biodegalų (ILUC), energijos kainų ir išlaidų temos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pabrėžė, kad Lietuvai energetinio saugumo klausimas yra gyvybiškai svarbus, ypač įvertinant esamą geopolitinę situaciją Rytų Europoje. „Nubrėžus esmines Europos energetinio saugumo strategijos gaires, dabar svarbiausia kaip įmanoma greičiau imtis jų įgyvendinimo. Tai įmanoma tik visoms valstybėms narėms kalbant vienu balsu ES lygiu, ypač santykiuose su užsienio partneriais,“ – sakė J.Neverovičius.

REKLAMA

Kalbėdamas apie energetikos infrastruktūros projektus, Lietuvos energetikos ministras pabrėžė, kad, įgyvendinant juos 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje ir po 2020 m., reikia išlaikyti vykdomą politiką ir naudotis sudarytu bendro intereso projektų (angl. Projects of Common Interest, PCI) sąrašu ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF, angl. Connecting Europe Facility) instrumentu.

„Palaikome prioriteto suteikimą skubos tvarka ypatingos reikšmės projektams, kuriais siekiama panaikinti energetines salas ir kurie ženkliai prisideda prie ES energijos tiekimo šaltinių ir tiekėjų diversifikavimo. Tokių projektų sąrašas jau yra aiškiai identifikuotas Europos energetinio saugumo strategijoje. Manome, kad šiame etape svarbu susikoncentruoti į šių kritinių projektų įgyvendinimą, suintensyvinti paramą šiems projektams,“ – sakė J.Neverovičius.

REKLAMA
REKLAMA

Diskusijoje dėl klimato ir energetikos politikos strategijos 2030 metams, ministras teigė, kad einama teisinga linkme, siekiant suteikti lankstumą valstybėms narėms pačioms numatyti, kaip bus pereinama prie konkurencingos ir saugios mažo anglies dvideginio išmetimo ekonomikos. „Lietuvos nuomone, reikia siekti, kad 2030 m. klimato ir energetikos strategijoje naštos pasidalijimo principai atitiktų valstybių narių ekonominius ir socialinius pajėgumus,“ – pabrėžė energetikos ministras.

Energetikos tarybos metu energetikos komisaras Guntheris Oettinger susirinkusiems ministrams pristatė naujausią informaciją apie trišales derybas tarp Europos Komisijos, Rusijos ir Ukrainos dėl dujų tiekimo, taip pat buvo pasiektas politinis susitarimas dėl ILUC (angl. Indirect Land Use Change) direktyvos, iš dalies keičiančios benzino ir dyzelinių degalų kokybės ir skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją direktyvas, bei patvirtintos Tarybos išvados dėl energijos kainų ir išlaidų, pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir konkurencingumo.

Susitikime su ES energetikos komisaru Guntheriu Oettingeriu ministras J.Neverovičius aptarė Lietuvos strateginių projektų įgyvendinimą bei jų svarbą įgyvendinant Europos energetinio saugumo strategiją. Lietuvos strateginių projektų pažanga taip pat buvo pristatyta tradiciniuose Šiaurės-Baltijos šalių bei BEMIP (Baltijos energijos rinkos jungčių planas) šalių atstovų susitikimuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų