Valstybė neturi rūpintis tinginiais
Specialistas tikina, kad žmogaus požiūris į save yra nusikalstamas: „Aš visiškai nežinau, kaip maitinuosi ir kuo maitinuosi, aš naudoju žalingus įpročius, aš neprižiūriu savo kūno. Su savimi aš elgiuosi neleistinai ir netinkamai, nes žinau, kad valstybė manimi pasirūpins.“ „Jeigu aš guliu gatvėje girtas, mane pakels ir nuveš kažkur išsiblaivyt. Jeigu išėjo sąnariai iš rikiuotės, vis tiek ligonių kasa man apmokės tą operaciją. Jeigu gavau infarktą dėl blogos gyvensenos ar neteisingos mitybos arba visiškos apatijos ir fizinio aktyvumo nebuvimo, tai akivaizdu, kad mane operuos ir galbūt donoras duos man naują širdį“, – dėstė A. Raslanas. Valstybė šiandien gelbsti bet kokį tinginį, bet kokį žmogų, mano pašnekovas. Kol valstybė nebus sukūrusi sistemos, kuri skatins žmogų sveikai gyventi, iš kurios žmogus turės apčiuopiamą naudą, tol situacija nesikeis ir šalies žmonės netausos savo sveikatos. „Eketę išsikirst ir įlįst į vandenį nieko nekainuoja, prabėgt tris kilometrus kolektyviai irgi nieko nekainuoja, sveiką maistą gaminti pagal sveikus receptus taip pat“, – tikino A. Raslanas.
Suinteresuotas turi būti darbdavys
Žmogui geriausia motyvacija, pašnekovo nuomone, didesnis atlyginimas. Tegu darbdavys kas mėnesį prideda 100 Lt ir seka žmogaus sveikatos būklę, esą tai padaryti nėra sunku. Visuomenė turi suprasti, kad sveikas žmogus sukuria didesnį produktą sau ir valstybei. „Po šimtą litų pridėkite žmogui, kad jis nerūko, negeria ir vaikšto į darbą pėščias. Iš karto tokių žmonių atsiras daug daugiau. Pridėkite jam dar savaitę arba keturias dienas prie atostogų į metus, žmogus dar daugiau stengsis būti sveikesnis“, – tvirtino A. Raslanas.
Parengė Laura Bagdžiūnaitė
