Regina Musneckienė
Kelmėje parengtas rajono Tarybos sprendimo projektas, kuriuo sugriežtinama pašalpų skyrimo sistema. Skirti ar neskirti piniginę paramą, spręs komisija, kuri vyks į šeimą ir rašys buities tyrimo aktus. Pasikeitimai pašalpų gavėjų laukia jau gruodį. Tai susiję su pakeistu Piniginės paramos įstatymu.
Pašalpai įtakos turės net skola už šiukšles
Naująją tvarką pristačiusi rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė tvirtino, jog pašalpų prašytojai pirmiausia turės išnaudoti kitas paramos galimybes. Pavyzdžiui, jei negauna alimentų, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą.
Be to, privalės deklaruoti visą turtą. Bus suskaičiuotos visos šeimos pajamos: žemės, nekilnojamojo turto nuoma, individuali veikla, parduotas nekilnojamasis turtas.
Kliūtimi gauti pašalpą gali tapti ir skola už šiukšlių išvežimą. Įsiskolinimai už atliekų tvarkymą yra didžiulė problema daugelyje apskrities rajonų. Kai kur dėl įsiskolinimų socialiai remtiniems žmonėms visai nemokama pašalpa.
Tačiau kelmiškių nuomone, tai nepadeda išspręsti problemos. Negaudamas pašalpos žmogus ir toliau nemoka šio mokesčio. Todėl naujajame tvarkos apraše numatoma, jog norėdamas gauti paramą, įsiskolinęs gyventojas turės kreiptis į Atliekų tvarkymo centro specialistę, sumokėti penktadalį skolos ir paprašyti, kad likusios skolos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis per tam tikrą laiką.
Taip pat bus tikrinama, ar nėra įsiskolinimų už elektrą, ar sumokėtas žemės mokestis.
Pagal naująją tvarką užsiregistravęs Darbo biržoje žmogus ne iš karto, o tik po trijų mėnesių pradės gauti pašalpą. Jeigu atsisakys Darbo biržos siūlomo darbo, tris mėnesius nebus skiriama pašalpa.
Girtavimas ir piktybinis nedarbas – socialinė rykštė
Naujosios tvarkos pristatyme dalyvavę seniūnai ir socialinės darbuotojos sutiko, jog senoji socialinės paramos tvarka ne visuomet buvo veiksminga. Kai kurios šeimos pašalpą kaip mat prageria. O kovoti su šia problema buvo vienintelis įrankis – tik pusę pašalpos skirti pinigais, pusę – kortele maistui.
Deja, prie šių apribojimų prisitaikyta. Pašalpų gavėjai nusisamdo taksi, atvažiuoja į prekybos centrą, prisiperka produktų iš karto už visus pinigus. Paskui tuos produktus kaime parduoda – ir turi pinigų gėrimui. Kaip gudriau kovoti su pašalpininkų girtavimu, nenumatyta ir naujojoje tvarkoje.
Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vadovas Albinas Vaičiulis siūlė skirstant pašalpas atsižvelgti ir į smurto artimoje aplinkoje atvejus. Pašalpų mokėjimo dienomis tris kartus padaugėja iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Šeimos geria, o po to pykstasi ir mušasi.
Seniūnai pastebėjo, jog kai kurie bedarbiai niekur nedirba metų metus, nors yra sveiki, sportuoja, rūpinasi savimi. Jie nenori dirbti miškuose ar kitokio fizinio darbo. Pasiūlymų atsisako, o jei neįmanoma atsisakyti, bėga į ligoninę.
Kai kurie dirba tik ketvirčiu etato. Pasak darbdavių, pats darbininkas paprašo, kad jį formintų tik daliniam darbui, nes dirbdamas visu etatu, negaus pašalpos. Deja, ir patys darbdaviai neretai bendrininkauja. Faktiškai žmogus dirba visą dieną ir gauna atlyginimą už visą dieną, o forminamas tik ketvirčiu ar puse etato.
Sugriežtėjus tvarkai, bus paprašyta darbdavio paaiškinimo, kodėl jis įdarbina kelis darbininkus daliai etato, o ne vieną ar du visu etatu. Situaciją turės paaiškinti ir darbininkas.
Be to, gyventojai raginami skųsti piktnaudžiaujančius pašalpomis.
Ar į naująją tvarką tilps visos gyvenimo situacijos?
Tačiau seniūnai ir socialinės darbuotojos abejojo, ar į naujos tvarkos rėmus tilps visi gyvenimo atvejai. Pavyzdžiui, žmogus išnuomojęs hektarą žemės gauna 200 litų pajamų per metus. Ar tokios pajamos gali trukdyti gauti socialinę pašalpą?
Arba sugyventinis vaidina nuomininką. Sudaro nuomos sutartį su sugyventine, moka 15 litų per mėnesį. Kaip įrodyti, kad faktiškai jis veda bendrą ūkį su nuomotoja?
Jeigu paramos gavėjas nuomoja butą Kelmėje, faktiškai gauna labai mažai pajamų. Žiemos laikotarpiu daugelis nuomotojų visai neima nuomos mokesčio, nes brangiai kainuoja šildymas ir kiti komunaliniai mokesčiai.
Abejonių kėlė ir nuostata neskirti pašalpos, jei žmogus atsisakė siūlomo darbo. „Kartais Darbo biržoje atsiranda įrašas, jog bedarbis atsisakė siūlomo darbo, o pats žmogus apie tai nieko nežino,“ – tvirtino kai kurios socialinės darbuotojos.
Be to, kartais šaukėniškiui pasiūlomas darbas Užventyje. Kaip jam ten nuvažiuoti, kai šitaip išbalansuota susisiekimo sistema?
