Imigrantai (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)

Imigrantai (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)

Karolis Birgilas

Kiti metai bus vadinami Arklio metais. Tačiau Didžiosios Britanijos ir Vokietijos dešinieji mielu noru fejerverkus į dangų šautų Zuikio metų garbei.

Bulgarija ir Rumunija į Europos Sąjungą (ES) įstojo per priešpaskutinį plėtros etapą 2007 metais. Tačiau dar ne visos durys joms yra atviros.

2004-aisiais į ES įstojusioms Baltijos šalims ir Lenkijai migracijos apribojimai nebuvo taikomi, taigi mūsų tautiečiai ir lenkai plūstelėjo į Didžiąją Britaniją. Tikslių duomenų apie Lenkijos darbo jėgos mastą Didžiojoje Britanijoje nėra, tačiau skaičiuojama, kad vienu metu čia gyveno 1 mln. lenkų.

REKLAMA

Mažiau laisvės

Teigiama, kad ES lygūs visi, tačiau yra ir mažiau lygių. Nuo 2007 metų įvyko 3 derybų etapai dėl galutinio Rumunijos ir Bulgarijos integravimosi į ES darbo rinką. Dabartinis etapas turėtų baigtis gruodžio pabaigoje. Iškart po Naujųjų metų baigsis Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams taikomi darbo jėgos judėjimo suvaržymai, taigi Didžiosios Britanijos vyriausybė baiminasi dar vieno masinio imigrantų antplūdžio.

„Laisvas judėjimas ES turi būti ne toks laisvas“, – leidiniui „The Financial Times“ gruodį teigė vyriausybės vadovas Davidas Cameronas.

Viena pagrindinių ES idėjų yra laisvas judėjimas, tačiau jos išlygoms dar metų viduryje pritarė Vokietijos, Austrijos ir Olandijos atstovai. Vis dėlto, artėjant neišvengiamam galutiniam Rumunijos ir Bulgarijos integracijos etapui, Austrijos vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad nebemato potencialių migracijos problemų. Olandijos pozicija šiuo klausimu apsivertė ir pagrindinis rūpestis dabar yra užtikrinti sąžiningą užmokestį Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams.

Pašalpų turizmas

Gruodžio pradžioje į Europos ministrus kreipėsi Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorė Theresa May. Šalies poziciją ji argumentavo tuo, kad visiškai laisvas ES piliečių judėjimas gali privesti prie masinės migracijos. „Kodėl šalių vyriausybės negali pritaikyti apribojimų, jei migracija pasiekia tam tikrą slenkstį?“ – savo pranešime Briuselyje ES sutartis kvestionavo Th. May.

ES užimtumo komisaras Laszlo Andoras tai pavadino pernelyg jautriu nevykusiu reagavimu. Anot jo, Didžioji Britanija rizikuoja būti palaikyta bjauria šalimi, jeigu bandys riboti ES piliečių judėjimą. Bent jau politiškai tokiai ribojimo politikai nepritaria nei viena šalis, tačiau socialinės apsaugos klausimo aspektas yra gerai suprantamas daugeliui.

REKLAMA

Vokietija ir Didžioji Britanija labiausiai bijo, kad rumunai ir bulgarai iškart pradės naudotis laisvos prekybos ir darbo jėgos judėjimo privalumais. Šalių atstovų teigimu, nuogąstaujama, kad jie pirmiausia pradės važinėti zuikiu.

Dabartinė tvarka numato tam tikras išimtis, kai šių šalių piliečiai gali atvažiuoti ir dirbti ES, tačiau nėra numatoma socialinė jų apsauga. Europos socialinė apsauga ir pensijų sistema išgyvena ne pačius geriausius laikus, bet yra šalių, kur sąlygos geresnės už ES vidurkį. Neabejotinai emigrantai patrauktų ten, kur jų laukia geresnės garantijos.

Klausimas politizuotas

Prieš rinkimus Vokietijoje šios šalies kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Graikijai neturėjo būti leista stoti į euro zoną. Šalis, pasak jos, jau seniai yra bloko donorė, o piliečiams, nors realių nuostolių savo kailiu nepatiria, tai yra priežastis spausti politikus suverenumo klausimais.

Vienas iš jų – izoliuoti Vokietijos pašalpų sistemą nuo naujų ES narių. Išspręsti šią problemą buvo rinkimų pažadas ir nugulė vaivorykštinės A. Merkel koalicijos sutartyje, pavadintoje „Skurdo migracija ES ribose“.

Joje numatoma, jog ES socialinė teisė turi būti suvienodinta taip, kad piliečiams neliktų poreikio migruoti dėl didesnių pašalpų. Taip pat numatytos sankcijos, jei asmuo bandytų neteisėtai pelnytis socialinės apsaugos sistemos sąskaita. Tokiu atveju, kaip rašoma sutartyje, pilietis nebegalėtų pretenduoti į socialines išmokas, net jei šios jam priklausytų teisėtai.

Kol džius šio savaitraščio „Ekonomika.lt“ numerio dažai, Vokietija Europos Komisijai pateiks tikslesnę poziciją, tačiau Didžiosios Britanijos siūlymai yra aiškus jau dabar. D. Cameronas siekia, kad visi imigrantai, įskaitant rumunus ir bulgarus, šalyje praleistų bent tris mėnesius ir tik tada galėtų pretenduoti į socialines pašalpas. Tačiau net tokiu atveju jos būtų mokamos tik pusę metų.

REKLAMA

Didžiosios Britanijos siūlomame projekte numatoma, kad tik tada, kai šalies narės pajamų lygis ar ekonominiai rodikliai pasieks tam tikrą lygį, šios piliečiai galėtų laisvai judėti po Europą.

Tai ne pirmas Didžiosios Britanijos siekis susigrąžinti daugiau nacionalinių teisių. Dar metų pradžioje D. Cameronas drąsiai pareiškė, kad šalyje, jei laimės rinkimus, surengs referengumą dėl tolesnės narystės ES. Retorika labai panaši, taigi tikėtina, kad taip siekiama užbėgti dešiniesiems Didžiosios Britanijos populistams už akių.

Greičiausiai naujų apribojimų Rumunijos ir Bulgarijos piliečiai nepajus, tačiau labai tikėtina, kad pakeitimai ruošiami būsimai Turkijos ir Moldovos integracijai.

Baimės akys didelės

Problema nėra tokia didelė, kaip ją iliustruoja Didžioji Britanija ir Vokietija. Portalo euobserver.com duomenimis, nuo 2011 metų bedarbio pašalpas ir išmokas už vaikus gaunančių bulgarų ir rumunų skaičius padvigubėjo ir siekia beveik 39 tūkst. Šiuo metu tai nesudaro nė procento visų paramos gavėjų šalyje.

Kitokį vaizdą atskleidžia ir Didžiosios Britanijos nacionalinio ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenys. Išvadose teigiama, kad į Didžiąją Britaniją atkeliausiantys rumunai ir bulgarai bus jauni ir neturintys šeimų, taigi maža tikimybė, jog jie sukels papildomą įtampą viešųjų paslaugų srityje. Taip pat pabrėžiama, kad pasiryžusieji palikti savo šalį, kai bus atvertos sienos, greičiau rinktųsi Ispaniją arba Italiją.

Rumunijos ir Bulgarijos ambasadorių Didžiojoje Britanijoje teigimu, atvėrus sienas, į Jungtinę Karalystę atvažiuotų tik maždaug 35 tūkst. jų tautiečių. Mirgracijos tyrimų centro „MigrationWatch“ duomenimis, tai tik minimalus skaičius.

REKLAMA

Pašalpų turizmo problema yra rimta, ją sukūrė galimybė laisvai judėti ES, tačiau neaišku, kiek akivaizdžios yra jos apraiškos. Vokietijos ir Didžiosios Britanijos politikai yra atsakingi savo rinkėjams, o Europos periferijos vadovams yra priimtina socialinę įtampą šalyse mažinti turtingųjų sąskaita. Būtent taip vyksta ES rinkų harmonizavimas.

Faktai: ES migracija

  • Daugiausia socialinių išmokų Vokietijoje gauna turkai – 352 tūkst. gavėjų
  • EK duomenimis, bedarbiai imigrantai sudaro tik 5 proc. visų paramos gavėjų ES
  • BBC duomenimis, 350 tūkst. bulgarų ir rumunų ieško darbo Didžiojoje Britanijoje kitiems metams

 

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
Užfiksuotas šokiruojantis tėvų poelgis su kūdikiu: istorija kelia pyktį
DABAR RODOMA
Berniukas įsiuto dėl mamos poelgio – jo moralas nepaliks abejingų
DABAR RODOMA
Pikantiškas moters elgesys ant automobilio: netrukus buvo sulaikyta
DABAR RODOMA
Užfiksavo šlykšų pabėgioti išėjusios moters poelgį: paviešino, kad sugėdintų
DABAR RODOMA
Po paviešinto įrašo iš darbo mergina buvo atleista – klientai pašėlo
DABAR RODOMA
Laidotuves pertraukė netikėtumas: vyrui teko šokti į iškastą duobę
DABAR RODOMA
Išgyveno nemaloniausią incidentą lėktuve: keleivei prireikė palydovų pagalbos
DABAR RODOMA
Paviešintas įrašas, kaip siuntų darbuotojais apsimetę vyrai surišo šeimą ir ją apvogė
DABAR RODOMA
Moteris patyrė gyvenimo sukrėtimą: su taksi nevažiuos dar ilgai
REKLAMA
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų