Prekyba (nuotr. Alloverpress.ee)

Prekyba (nuotr. Alloverpress.ee)

 Giedrė Sankauskaitė

„Taupyk skatiką juodai dienai“, – pataria liaudies išmintis. Tačiau panašu, kad šalies ekonomikos atsigavimą pradedantys jausti gyventojai augančių pajamų kaupti neketina, priešingai, džiaugiasi pirkdami naują brangesnį drabužį, kurio krizės metais negalėjo sau leisti.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė savaitraščiui pasakojo, kad recesijos metu, kai šalies gyventojų pajamos buvo mažesnės, ir patys gyventojai buvo labiau linkę taupyti. „Gyventojai nedidina santaupų, jie daugiau išlaidauja, – teigė O. Bložienė. – Geresniais laikais apie taupymą mažiau galvojama.“

Po krizės labiau išlaidauti linkę piliečiai paprastai pamiršta, kad tai puikus metas pradėti taupyti ir didinti savo rezervą. „Taupymo norma Lietuvoje 2011 metais buvo lygi 1 proc., o Europos Sąjungoje ji buvo 11 proc.“, – lygino specialistė.

Statistikos departamento Gyvenimo lygio statistikos skyriaus vedėja Regina Deveikytė teigė, kad dar per anksti daryti išvadas apie gyventojų taupymą po krizės. „Pasibaigus krizei gyventojai dažniausiai nori įsigyti būtiniausių pirkinių ar grąžinti recesijos metu susikaupusias skolas“, – apie 2012 metus kalbėjo R. Deveikytė.

REKLAMA

„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė sakė, kad žmonės, panašu, išmoko krizės pamokas, nes daugėja lietuvių, kurie nori jaustis stabilesni dėl finansinės savo ateities. „Nors palūkanų normos yra nepaprastai mažos, namų ūkių indėliai bankuose ir toliau auga“, – savaitraščiui pasakojo V. Klyvienė.

Specialistė teigė, kad lietuviai yra mažai taupanti tauta. Nors svarbu atkreipti dėmesį, kad Europos kontekste vidutinio lietuvio pajamų lygis yra nedidelis. Būtent mažos pajamos iš dalies ir lemia mažą taupymo rodiklį.

„Susirūpinimą kelia tai, kad net tarp savo pajamų lygio grupės šalių esame iš tų, kurios taupo mažiau“, – kalbėjo V. Klyvienė.

Didėjo išlaidos

Vidutinio lietuvio vartojimo krepšelyje didžiąją dalį sudaro išlaidos būstui, transportui ir maistui. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo gyventojų vartojimo išlaidos maistui, būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui, sveikatos priežiūrai ir švietimui, iš jų išlaidų būsto nuomai, vandeniui ir energijai padidėjimas viršijo kainų augimą.

Savaitraščio kalbintos ekspertės tvirtino, kad krizės laikotarpiu Lietuvoje gyventojai stipriai sumažino išlaidas, skirtas laisvalaikiui ir pramogoms. „Dabar jaučiama, kad gyventojai tas išlaidas pradeda gaivinti“, – kalbėjo O. Bložienė.

Tik prasidėjus krizei, gyventojai drastiškai koregavo savo išlaidas. „2008 ir 2009 metai – šoko periodas, – pasakojo O. Bložienė. – Vėliau, 2010 ir 2011 metais, gyventojai jau daugiau mažiau susitaikė su situacija.“

REKLAMA

Pasak „Danske Bank“ vyresniosios analitikės V. Klyvienės, krizės laikotarpiu būtiniausių išlaidų susimažinimo galimybių buvo nedaug.

Nori atsigriebti

Ekonominiu požiūriu sunkus laikotarpis gyventojams atsiliepė taip, kad pastarieji šiuo metu puoselėja ypač aukštus lūkesčius. „Matome, kad žmonės yra labiau linkę vartoti, – kalbėjo O. Bložienė. – Išaugę lūkesčiai ir lemia didesnį vartojimą.“

Kita vertus, R. Deveikytė atkreipė dėmesį, kad per kelerius metus Lietuvoje pabrango prekės, būsto išlaikymas, sveikatos priežiūra. „Tai turėjo įtakos išlaidų struktūrai, nes žmogus turi verstis su ta pačia pinigų suma, todėl sumažėjo išlaidos laisvalaikiui“, – apie pokyčius kalbėjo moteris.

Išaugus būtinosioms išlaidoms ir beveik nepadidėjus pajamoms, gyventojai taupė mažindami išlaidas būsto apstatymui ir namų apyvokos įrangai, laisvalaikiui ir kultūrai, kavinėms ir restoranams. Sumažėjo išlaidos drabužiams ir avalynei bei ryšiams, tačiau tai didele dalimi lėmė šių prekių ir paslaugų grupių kainų mažėjimas.

Skiriasi savijauta

Nenuostabu, kad pragyvenimo lygis priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Pastebima, gyventojai, gaunantys tas pačias pajamas, jaučiasi skirtingai. Apskritai nėra labai didelių struktūrinių skirtumų tarp kaimo ir miesto gyventojų namų ūkio išlaidų. Vienas didesnių skirtumų – išlaidos būstui. Struktūriškai žvelgiant, tokios išlaidos miesto gyventojui sudaro 19,4 proc., o kaimo gyventojui – 14,1 proc.

„Swedbank“ atliktas tyrimas atskleidė, kad kaimiškose vietovėse gyventojai, gaunantys vidutines pajamas, t. y. 2 133 litus per mėnesį, jaučiasi gyvenantys pasiturimai. „Mieste toks gyventojas jaučiasi blogai“, – savaitraščiui pasakojo O. Bložienė.

REKLAMA

Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais matomas gana ryškus kontrastas, kiek apskritai gyventojai vidutiniškai skiria vartojimo išlaidoms. Miesto gyventojas išleidžia apie 923 litus, o kaimo – 715 litų. Palyginti su 2008-aisiais, vidutinės vartojimo išlaidos mieste padidėjo 1,5 proc., o kaime sumažėjo 2 proc.

Vartojimo statistika

1 573 litus per mėnesį gaunantis žmogus jaučiasi gyvenantis žemiau vidutinio lygio.

Remiantis „Swedbank“ tyrimu, pusė, arba 51 proc., apklaustų namų ūkių save priskiria vidutiniam gyvenimo lygiui.

Kaimo vietovėse šis dalis didesnė (59 proc.), nors pajamos ten mažesnės.

2012 metais Statistikos departamento atliktame tyrime dalyvavo 6 931 namų ūkis.

Krizės metais namų ūkio biudžeto tyrimai nebuvo atliekami.

krize
2013-11-20 11:51:30
iš ko čia pritaupysi...Reikia valgyt, reikia už būstą susimokėt ir dar apsirengti,,,nieko nelieka...apie kokį taupymą galima kalbėti...kam čia tokius juokingus straipsnius rašyti. Ir aplamai iš kur čia tos labai augančios pajamos...maisto kainos kyla,paslaugų taip pat...iš kur tokia statistika ?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Vera 2013-11-21 05:32:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Parasyt durniau negalejo, Kazin ponios kiek jus susitaupote kokias pajamas gaunate?
Rasote apie zmones, ar nors zinote kiek tie zmones gauna? Biurokratai tai netaupo? O mes vos gala su galu suduriam is skolu isbrist negalim. Tik erzinate mus paprastus zmones. Susikele sau atlyginimus...    ATSAKYTI
dainius 2013-11-20 21:25:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
aha taupiti jo paskutinius litus kist i bankus del keliu centu palukanu gal? Mazai gal mus visokiu Snoru, Ukio banko istoriju? Prisistaupem sociai po siai dienai dar neatgaunu   ATSAKYTI
mhm 2013-11-20 20:27:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o jei nera is ko taupyti?   ATSAKYTI
krize 2013-11-20 11:51:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
iš ko čia pritaupysi...Reikia valgyt, reikia už būstą susimokėt ir dar apsirengti,,,nieko nelieka...apie kokį taupymą galima kalbėti...kam čia tokius juokingus straipsnius rašyti. Ir aplamai iš kur čia tos labai augančios pajamos...maisto kainos kyla,paslaugų taip pat...iš kur tokia statistika ?   ATSAKYTI

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
Asociatyvi (nuotr. stop kadras)
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse per metus – gegužę, palyginti su pernai geguže – pabrango 5,98 euro (11,3 proc.), o per mėnesį – atpigo 1,01 euro ...
Jaroslavas Narkevičius (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)
Lobistų korupcijos byloje įtariamas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sako, kad prie susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus susisiekimo ...
Julita Varanauskienė (Fotodiena/Arnas Strumila)
Aiškėja tikrasis atleistųjų iš darbo per karantiną skaičius. Sugretinus su pernai vien per gegužę nedarbo išmokų gavėjų padaugėjo trečdaliu. Kokia iš tiesų situacija Lietuvoje? ...
Gitanas Nausėda (nuotr. stop kadras)
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina energetikos ministrą tęsti derybas su Estija ir Latvija, siekiant bendros pozicijos dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės ...
Valdas Sutkus (LVK nuotr.)
Įtarimų korupcija sulaukęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus neigia ėmęs arba davęs kam nors kyšių. „Jokių kyšių niekam nesu davęs nei ėmęs“, – ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų