Specialiai iš Rygos, Karolis Birgilas
Baltijos šalių ekonomikos visuomet domino net tik ekspertus, bet ir gyventojus. Šalių istorinė patirtis buvo panaši, taigi įdomu, kur nusileidžiame savo kaimynams ir kokiose sferose lenkiame juos.
Jau trečius metus iš eilės vysktanti SEB banko ekspertų rengiama Baltijos šalių namų ūkių pusmečio ekonominė apžvalga leidžia atsakyti į šiuos klausimus.
Patebima bendra tendencija, kad algų, investicijų ir išlaidų prasme Estija pirmauja Lietuvos ir Latvijos atvžvilgiu. Tuo tarpu pastaroji vejasi ir daugumą ekonominių tendencijų galima motyvuoti euro įvedimu. Kitaip tariant, finansinė Estijos praeitis tampa Latvijos tendencijomis.
Latviai artimiausiu metu yra pasiruošę įsigyti brangesnio turto, tačiau ilgesniuoju laikotarpiu – 12 mėn. – čia yra drąsesni lietuviai. Anot SEB banko Estijoje ekspertės Trinos Messimos, latviai nuogąstauja, kad nuo 2014 metų, kai bus įvestas euras, kainos augs. Estijoje šis rodiklis išliko pastovus ir gyventojų lūkesčiai kardinaliai nesvyruoja.
Algos auga visur
Prie gerėjančių lūkesčių taip pat prisidėjo algų kilimas visose Baltijos valstybėse. Lietuvoje šis tempas buvo lėčiausias, tačiau dėl tinkamai suvaldytos infliacijos, perkamoji galia kilo. Kitaip tariant, lietuvių algos augo greičiau nei kainos.
SEB banko Latvijoje socioekonomikos ekspertas Edmunds Rudzitis pastebėjo, kad Estijoje realusis užmokestis greitu metu turėtų pralenkti prieškrizinį lygį. Bendra tendencija yra tokia, kad visose valstybėse algos kartu su perkamąja galia augs, kadangi turėtų nusistovėti infliacija.
Tuo tarpu Latvijos atveju infliacija gali kiek kilti dėl žadamos brangstančios energijos, kuri neabejotinai atsilieps didesnėmis produktų kainomis lentynose.
Žiema šalta, bet nebaisi
Kalbant apie energijos kainas, šildymo sąskaitos yra aktualus rodiklis visoms „Baltijos sesėms“. E. Rudzitis pastebi, kad Vilniuje ir Rygoje šildymo kainos turės kristi dešimtadaliu, kai Taline jos išliks nepakitusios. Žinoma, svarbu paminėti, kad yra nenuspėjamas oro faktorius.
Esant labai šaltai žiemai, smarkiai išauga būtinųjų išlaidų dalis gyventojų sąskaitose, taigi dar sunku spręsti, kiek laisvų pinigų liks gyventojų piniginėse po sąskaitų apmokėjimo.
Kaip spėja ekspertas, šiemet žiema bent jau Latvijoje turėtų būti žvarbesnė, taigi prie be euro gyventojai gali turėti ir kitų rūpesčių. Visgi tai žymiai namų ūkių ekonomikos neturėtų paveikti.
Istorinis įvykis
Šiandieninės palūkanų normos yra žemiausios istorijoje. Pasak SEB banko Lietuvoje namų ūkių ekspertės Julitos Varanauskienės, tokių žingsnių buvo imtasi dėl krizinės situacijos. Žemomis palūkanų normomis siekiama išjudinti ekonomiką ir didinti gyventojų skolinimąsį bei vartojimą.
Šiame kontekste egzistuoja du paradoksai. Gyventojai vis dar laiko santaupas ir neleidžia pinigų nepaisant to, kad jie nuvertėja. Lietuvoje tai yra ryškiausia, nes latviai šiuo metu bando spėti investuoti latus į alternatyvų finansinį ar realų turtą.
Antra, pasak E. Rudzitsio, vis dar populiarūs greitieji kreditai, nepaisant žemų bankų palūkanų. Taip atsitiko dėl per krizę patirtų nuostolių ir gyventojų baimės. Tai yra bendra tendencija ir šiuo metu jai ieškoma teisinių sprendimų.
Galima teigti, kad Latvija šiuo metu ekonomiškai pirmauja, o Lietuva lekia įkandin. Lietuvos situaciją yra labai sunku lyginti su Latvijos, kadangi pastarojoje viskas gali kardinaliai keistis nuo Naujųjų metų. Favorito dar reikės palaukti.
