2013 m. I-ąjį pusmetį, palyginti su 2012 m. I-uoju pusmečiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 14,7 proc., arba 5,3 mlrd. Lt iki 41 mlrd. Lt, tuo tarpu birželio mėn. prekių eksportas per metus augo 6,6 proc., arba 423,9 mln. Lt, iki 6,8 mlrd. Lt. Pagal „Versli Lietuva“ sukurtą eksporto prognozavimo modelį prognozuojama, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos produktų) šiais metais turėtų augti 4,3 proc.

Baldai (nuotr. Balsas.lt/Vladimiro Paranino)

Baldai (nuotr. Balsas.lt/Vladimiro Paranino)

Pagal eksporto apimčių augimą Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų Baltijos šalyse – Latvijoje per pirmą šių metų pusmetį prekių eksportas augo 7,5 proc., o Estijoje – 2,5 proc.

2013 m. I-ąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 14,6 proc., arba 3,2 mlrd. Lt, iki 25,4 mlrd. Lt, o prekių reeksportas didėjo 15 proc., arba 2 mlrd. Lt, iki 15,6 mlrd. Lt.

REKLAMA

„2013 m. I-ąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportą labiausiai augino naftos perdirbimo pramonė, žemės ūkio sektorius bei maisto pramonė,“ – teigia Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausias analitikas. „I-mame pusmetyje Lietuvos pramonės spartesnį eksporto augimą labiausiai stabdė chemijos pramonės sektorius: mažėjančios trąšų kainos ir pirminės formos plastikų eksporto apimčių mažėjimas, tempė visą sektorių žemyn. Kita vertus, persiskirstant gamybiniams pajėgumams ES šalyse, besibaigiantys planiniai lietuviškų gamyklų remontai tikėtina, kad chemijos pramonės sektoriui padės atsigauti“.

Maisto pramonės eksportas, 2013 m. I-ąjį pusmetį, palyginti su 2012 m. I-uoju pusmečiu, augo 13,9 proc., arba 341,5 mln. Lt iki 2,81 mlrd. Lt. Maisto pramonės eksporto augimui nagrinėjamu laikotarpiu didžiausią įtaką turėjo pieno ir pieno produktų, gaminių iš mėsos ir žuvies produktų bei mėsos eksportas. Pieno produktų eksportas, nagrinėjamu laikotarpiu, išaugo 13,6 proc. arba 103,7 mln. Lt iki 867,6 mln. Lt. Tokį augimą labiausiai lėmė žaliavinio pieno, sūrių ir išrūgų eksportas. Žaliavinio pieno eksportas augo net 55,8 proc. arba 70,5 mln. Lt, tuo tarpu išrūgų eksportas didėjo net 44,8 proc. arba 20 mln. Lt. Šiems produktams labiausiai augusi rinka buvo Lenkija, į kurią žaliavinio pieno eksportas išaugo daugiau kaip dvigubai arba 47,7 mln. Lt iki 90,6 mln. Lt, o išrūgų eksportas padidėjo daugiau kaip penkis kartus arba 11,5 mln. Lt iki 14,3 mln. Lt. „Toks žaliavų eksporto augimas sietinas su žaliavų, pieno produktų gamybai, trūkumu visoje ES, kuris atsirado dėl Naujosios Zelandijos problemų („Fonterra“ atvejis) ir dėl to, kad Europos gamintojai atranda naujas eksporto rinkas. Pastaruoju metu žaliavų eksporto kainos ES išaugo mažiausiai 10 proc. bei šių lietuviškų produktų eksporto augimas sukelia spaudimą kainoms vidaus rinkoje bei žaliavų trūkumą Lietuvos pieno produktų gamintojams, tačiau pieno produktų kainos eksporto rinkose taip pat auga,“ – situaciją aiškina V. Ivanovas.

REKLAMA

Baldų pramonės eksportas, 2013 m. I-ąjį pusmetį, palyginti su 2012 m. I-uoju pusmečiu, augo 2,1 proc., arba 32,9 mln. Lt, iki 1,57 mlrd. Lt. Lyginamuoju laikotarpiu, baldų pramonės eksporto augimui didžiausią įtaką darė sėdimųjų baldų eksporto augimas 6,4 proc. arba 25,6 mln. Lt iki 424,7 mln. Lt. Lietuvos baldų gamintojai ketina išlaikyti eksporto augimą ir antrąjį šių metų pusmetį, jis turėtų siekti 2-4 proc. Tačiau dėl mažėjančios paklausos Pietų Europos rinkose (Ispanija, Portugalija, Pietų Prancūzija) galimas eksporto geografijos pokytis. Turėtų augti baldų eksportas į JAV, Kanados, Rusijos, augančias Azijos rinkas, kadangi būtent šiose šalyse šiuo metu paklausa didėja. „Koncerno IKEA prekybos centro atidarymas Vilniuje darys įtaką mažiesiems Lietuvos baldų gamintojams, kadangi padidėjusi konkurencija vers juos ieškoti produkcijos realizavimo galimybių užsienio šalyse. Tačiau dauguma mažesnių įmonių, užsiimančių baldų gamyba, gamina aukštos kokybės, dažnai nestandartinius baldus už patrauklią kainą, todėl sėkmingai pasirodyti eksporto rinkose turi visas galimybes, tik jų reikia ieškoti intensyviau,“ – galimybes baldininkams įvardina V. Ivanovas.

2013 m. I-ąjį pusmetį, didžiausią įtaką Lietuvos prekių eksporto geografijos pokyčiams padarė naftos produktų bei grūdų eksportas. „Orlen Lietuva“ didino pardavimus ir užimamą rinkos dalį Baltijos šalių rinkose, tuo tarpu grūdų eksportas į Iraną išaugo 441 mln. Lt.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Dragūno ir kovotojo Misiūno konflikto vaizdo įrašas
DABAR RODOMA
Dragūno ir kovotojo Misiūno konflikto vaizdo įrašas
DABAR RODOMA
Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Šokiruojantis įrašas: policija elektra kratė vyrą, kurio rankose – vienerių metų vaikas
DABAR RODOMA
Vyras renka žmonių nagus: nepatikėsite, kam juos naudoja
REKLAMA
asociatyvi (nuotr. Vida Press)
Tarptautinė žurnalistų komanda paskelbė tyrimą, kaip iš bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje išvesta apie 0,5 milijardo JAV dolerių. Bankams žlugus, dingusių milijonų našta ...
Individualios veiklos apskaita. Kaip nepasiklysti?
Norite pradėti dirbti savarankiškai, tačiau turite klausimų dėl individualios veiklos apskaitos? Sunku susigaudyti, kada ir kokius duomenis privalu pateikti mokesčių ...
Lietuvos paštas Andrius Ufartas/Fotobankas
Lietuvos paštą pastaruoju metu drebino skandalas: buvo atleista visa valstybės įmonės valdyba. Kiek vėliau Lietuvos pašto valdybos nepriklausomi nariai dar kartą pareiškė, kad ...
Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)
Už kartelinius susitarimus savivaldybių viešuosiuose pirkimuose nubaustos bendrovės „Panevėžio melioracija“ ir „Biržų ranga“ turi susimokėti jos skirtas 578,7 tūkst. eurų ...
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos. Pasak Finansų ministerijos, kyla ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų