Giedrė Sankauskaitė
Lietuvoje žmogaus darbo kaina – dar pakankamai žema, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, o IT technologijos atsieina brangiau negu pasamdyti daugiau darbuotojų, mano įmonės „Blue Bridge“ vadovas Dalius Butkus.
Vadovas tikina, kad jau dabar juntamas informacinių technologijų (IT) specialistų trūkumas privers kompanijas ir viešąjį sektorių modernizuoti duomenų centrus – taip bus padidintas darbuotojų našumas.
Kokias įžvelgiate IT verslo tendencijas ir pokyčius Lietuvoje? Kaip dažnai kompanijos naudoja IT?
Iš tendencijų pastebima, kad atsiranda vis daugiau įmonių, kurios perka paslaugas iš išorės. Kitaip tariant, daugėja įmonių, kurios naudojasi vadinamosiomis debesų kompiuterijos paslaugomis: IT pateikiamos paslaugų forma. Jos leidžia tai, ką anksčiau buvo galima pateikti techninės ar programinės įrangos pavidalu.
Taip pat pastebimas specialistų skaičiaus mažėjimas rinkoje, kompanijoms darosi sunkiau surasti ir išlaikyti kompetentingus žmones.
Kaip Lietuva atrodo pasauliniame kontekste?
Atsiliekame pagal tai, kiek Lietuva naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis, sakykime, iškeldami savo žmogiškuosius resursus, paslaugas, konsultacijas į išorę.
Lietuva atsilieka, nes trūksta vadovų įsitraukimo ir domėjimosi IT sritimi – susidomėjimas baigiasi verslu. Iš tiesų, vadovai dar nežino, kiek daug IT gali padėti, pavyzdžiui, automatizuoti nemažai kompanijos procesų, bet tai lemia investicijos.
Lietuvoje žmogaus darbo jėgos kaina dar pakankamai žema, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, kartais įdiegti technologijas kainuoja brangiau nei pasamdyti daugiau žmonių.
Bet situacija po truputį keičiasi. Visų pirma dėl emigracijos ir darbingos populiacijos mažėjimo. Iš tiesų netoli laikotarpis, kai tiesiog nebus žmonių. Tada vadovai pradės žymiai daugiau mąstyti apie IT kaip priemonę, kuri gali didinti žmonių efektyvumą.
Kokie yra debesų kompiuterijos privalumai ir trūkumai?
Su paslaugomis dažnai atsiranda ir mokėjimo būdas. Kai mokama už kiekį bei laiką, naudojama tikslesnė apskaita. Kompanijoms nebereikia investuoti į technologiją, jos moka tik paslaugos mokestį. Tiesiog nusiperka tiek, kiek reikia.
Kitas privalumas – greitis. Jeigu tradiciškai turi tarnybinę stotį, serverius ir reikia praplėsti esamus resursus, tai užtruks. O naudojantis debesų kompiuterija našumą galima pasididinti per kelias valandas.
Egzistuoja ir kelios baimės. Visų pirma – saugumas. Duomenys – ne po stalu, bet kažkieno kito serverinėje. Vis dėlto, šie nuogąstavimai nėra visiškai pagrįsti, nes pagrindinis duomenų nutekėjimas vyksta per žmones.
Technologiškai duomenų saugumas didesnis tuose moderniuose duomenų centruose, kurie teikia debesų kompiuterijos paslaugas – jos saugumu rūpinasi žymiai labiau.
Teoriškai egzistuoja dar vienas trukdis – ryšys. Pavyzdžiui, dauguma ypač didelių kompanijų nėra vienoje vietoje, jų duomenų centras nutolęs, filialai susisiekia internetu. Tad tampame priklausomi nuo interneto ryšio.
Ar kompanijos skiria dėmesį duomenų apsaugai?
Duomenų saugumas būna kelių lygmenų, pavyzdžiui, technologinis duomenų saugumas – apsauga nuo įsilaužimų. IT pasaulyje tobulėja tiek įsilaužėliai, tiek kompanijos, kuriančios „priešnuodžius“ nuo programišių. Įmonėms reikėtų pastoviai domėtis ir atnaujinti turimą įrangą. Duomenų saugumas dar nėra labai aukštas prioritetas ir kompanijų vadovams. Nežinau tikslių priežasčių, kodėl jie mažai tuo domisi.
Kokių galite pateikti įmonių ar viešųjų įstaigų praktinių sėkmės pavyzdžių, kai buvo naudojamasi debesų kompiuterijos paslaugomis?
„Vilniaus vandenys“ – jie visiškai atsisakė savo duomenų centro ir iškeliavo į debesis. Taip pat Jonavos rajono savivaldybė: šiek tiek duomenų centrų turi patys, dalis yra debesyse. Tik viešasis sektorius dar ne taip greitai juda, jis visada yra inertiškesnis, vien dėl pirkimo būdų apribojimo, įstatymų taikymo. Viešajame sektoriuje iki šiol dar nagrinėjama, ar šiam galima keltis į debesis, ar ne. Įstatymų bazėje kol kas nėra aiškaus apibrėžimo, bet tai, turbūt, daugiau noro klausimas. Susidomėjimas yra, tačiau atsiranda kliūčių. Viena jų – jau egzistuojantys duomenų centrai, įranga, kuri nėra nusidėvėjusi.
Manau, kad viešajam sektoriui reikės pirkti duomenų centrus, ypač kai kalbame apie tokius standartinius dalykus, kaip pašto sistemos.
Dar turėtų prabėgti penketas metų, kol viešasis sektorius pereis prie debesų kompiuterijos.
Kaip IT technologijos gali padėti kovoti su korupcija?
Sistemų naudojimas ir visų paslaugų automatizavimas skaidrina visą procesą. Jeigu reikalaujama pateikti atsakymą per tris dienas ir reikalavimas pateiktas sistemoje, jo nebenuslėpsi. Jeigu nepateikei per tris dienas, turi būti paaiškinta, kodėl, ir visa tai turi matytis sistemoje. Ši priemonė neabejotinai suteiks nemažai skaidrumo, bet tai nėra panacėja. Daug kas priklauso nuo to, kaip greitai sektoriai automatizuosis.
Dalius Butkus
Mokėsi „Baltic Management“ institute, LCC tarptautiniame universitete
2001–2011 metais – „Blue Bridge“ pardavimo ir rinkodaros direktorius
Nuo 2011 metų „Blue Bridge“ direktorius
