Praėjusiais metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto apimtys pasiekė rekordines aukštumas ir buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių spartų pastarojo laikotarpio ekonomikos augimą. Vis dėlto, panašu, jog eksporto augimas, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vis dar siekęs 15.4%, antrąjį šių metų pusmetį sulėtės, o pirmąsias augimo lėtėjimo apraiškas galime stebėti jau dabar.

Pramonė (nuotr. SCANPIX)

Pramonė (nuotr. SCANPIX)

Pagrindinis viso šalies eksporto augimo variklis – prekių eksportas – pirmojoje metų pusėje daugiausiai augo dėl vienkartinių veiksnių. Visų pirma, pirmuosius penkis šių metų mėnesius jį augino net triskart didesnis nei pernai grūdų eksportas, kurį lėmė rekordinis praėjusių metų derlius. Vis dėlto, grūdų eksporto poveikis prekių eksporto augimui jau pradėjo blėsti, o šių metų derlius veikiausiai nepasieks naujų rekordų, prisidėsiančių prie eksporto augimo.

REKLAMA

Kitas veiksnys, paspartinęs metinį bendro prekių eksporto augimo tempą, buvo gegužės mėnesį stipriai išaugęs rafinuotų naftos produktų eksportas. Pastarasis buvo sąlygotas žemos palyginamosios bazės, susidariusios dėl pernai vykusio naftos perdirbimo gamyklos remonto. Šių metų gegužės mėnesį prekių eksporto, išskyrus rafinuotus naftos produktus, metinis augimas sulėtėjo iki 8.2%, lyginant su 19.2% balandžio mėnesį. Tikėtina, jog tai signalizuoja apie besikeičiančią eksporto augimo tendenciją. Tai patvirtina ir mažėjančios krovinių gabenimo geležinkeliais apimtys – birželio mėnesį geležinkeliais iš Lietuvos buvo išvežta penktadaliu mažiau prekių nei prieš metus.

Eksporto augimą slopins ir silpna išorės paklausa. Euro zona vis dar neišbrenda iš recesijos, o kitų pagrindinių eksporto partnerių, tokių kaip Rusija bei Lenkija, ekonomikų augimas lėtėja. Be to, konkurencija eksporto rinkose dar labiau suintensyvės, nes dėl silpnos vidaus paklausos dauguma euro zonos šalių stengiasi atgaivinti savo ekonomikas per eksporto apimčių didinimą. Šios valstybės dabar eina Lietuvos 2009-2010 metais pramintu keliu – didina konkurencingumą mažindamos darbo sąnaudas.

Nors Lietuvos eksporto dalis pasaulinėje prekyboje praėjusiais metais pasiekė rekordines aukštumas, rinkos daliai padidinti prireiks papildomų pastangų, nukreiptų į eksporto konkurencingumo didinimą. Krizės metu šalies eksporto konkurencingumas ir jo apimtys išaugo dėl sumažėjusių vienetinių darbo sąnaudų, sąlygotų smukusio užimtumo ir sumažintų atlyginimų. Tačiau šie šaltiniai jau yra išsemti, o pastaruoju metu šalies įmonių konkurencingumą pradėjo neigiamai veikti vėl išaugusios vienetinės darbo sąnaudos. Siekiant apriboti šį augimą būtina užtikrinti, kad darbo sąnaudos nedidėtų greičiau nei produktyvumas, todėl įmonių investicijos turėtų būti nukreiptos būtent į produktyvumo didinimą. Tolimesnis spartus minimalaus atlyginimo didinimas gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui, eksporto augimui bei darbo vietų kūrimui, todėl nuo tokios ekonominės politikos reikėtų susilaikyti.

REKLAMA

Lietuvos įmonės turėtų atsižvelgti į lėtėjantį prekybos partnerių Rytuose augimą ir pagal tai diversifikuoti savo eksporto rinkas. Šiuo metu net penktadalis viso Lietuvos prekių eksporto yra nukreipta į Rusiją, tad žymus paklausos sumažėjimas šioje šalyje neigiamai paveiktų visą Lietuvos ekonomiką. Prognozuojama, kad kita svarbi eksporto rinka – euro zona – išbris iš recesijos dar šiais metais. Tačiau šio regiono augimo tempai dar ilgą laiką bus lėti, tad didinti Lietuvos eksporto apimtis šia kryptimi gali būti sudėtinga. Taigi, siekdami tolesnio spartaus eksporto augimo, Lietuvos eksportuotojai savo pastangas dabar turėtų nukreipti į gyvybingesnes NVS šalis (išskyrus Rusiją), o galbūt ir sunkiau pasiekiamas Pietryčių Azijos bei Amerikos rinkas.

„Swedbank“ Lietuvoje ekonomistė Laura Galdikienė  

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
DABAR RODOMA
Per Vyriausybės posėdį užsirūkusiam finansų ministrui – Skvernelio prašymas
REKLAMA
Darbas (Fotobankas)
Šalies kelių projektams paskirstyta 31,315 mln. eurų. Dalis iš 150 mln. eurų Vyriausybės papildomai keliams skirtų lėšų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymais ...
Eurai (nuotr. Justinas Auškelis/Fotodiena)
Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą su koronaviruso protrūkiu susijusią 10 mln. eurų paramos schemą kultūros ir meno institucijoms bei organizacijoms. Kaip ...
Vilius Šapoka (Tomas Lukšys/Fotobankas)
Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje per kelerius metus mažėjo įspūdingai, teigia finansų ministras, siejantis šią pažangą su visuomenės sąmoningumo augimu. Tačiau Viliaus ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Praėjusį mėnesį šalyje dar galiojo gana griežti karantino reikalavimai, tad nemažai įmonių nedirbo arba tai darė minimaliu režimu. Nepaisant jų prastovų ir kritusio ...
Operos ir baleto teatras (nuotr. Sauliaus Žiūros)
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Jonas Sakalauskas sako, kad dėl šalyje paskelbto karantino jo vadovaujamas teatras galėjo netekti apie ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų