Rūta Medaiskytė (nuotr. Organizatorių)

Rūta Medaiskytė (nuotr. Organizatorių)

Rūta Medaiskytė, ekonomistė

Lietuvos finansų sistema yra nedidelė. Jos turtas, palyginti su BVP, sudaro vos kiek daugiau nei 80 proc. Tai gerokai daugiau nei pažengusiose Europos valstybėse, kur finansų sektoriaus aktyvai gali net kelis kartus viršyti ekonomikos dydį. Mūsų šalies finansų sistema gana panaši į kitų Vidurio Rytų Europos ekonomikų sistemas – dominuoja bankų sektorius, o kapitalų rinkos dalis itin kukli. Lietuvoje bankų turtas sudaro apie 65 proc. BVP arba keturis penktadalius bendro finansų sistemos turto.

Lietuvos finansų sistema maža

Lietuvos finansų sistemos turtas ne tik kad santykinai mažas, tačiau palyginti su 2008-aisiais ekonominio bumo metais yra dar 15 proc. sumažėjęs. Nepaisant nedidelės ir sudėtingais finansiniais produktais nepasižyminčios finansų sistemos, tai mūsų neapsaugojo nuo ekonominės krizės, po kurios Lietuvos BVP vis dar nėra iki galo atsistatęs. Pati ekonomikos krizė nepaliko daug erdvės alternatyvoms – Lietuvos akcijų rinkos kapitalizacija šiandien siekia skurdžius 14 proc. BVP.

REKLAMA

Kapitalo rinkos alternatyvos mažai naudojamos

Mūsų finansų sistemos pagrindinis bruožas yra gana paprasti jos siūlomi finansiniai produktai. Tai iš esmės indėliai ir paskolos, kuriuos pažįsta ir naudojasi standartinis finansų institucijos klientas. Tačiau tuo pat metu turime itin menkai išplėtotą alternatyvius instrumentus taupymui ir skolinimuisi siūlančią kapitalo rinką. Į vertybinius popierius – tiek akcijas, tiek obligacijas – investuoja tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų. Obligacijos, kaip būdas tiesiogiai skolintis iš rinkos dalyvių, praktikuojamos tik vyriausybės. O įmonės, tiek privačios, tiek valstybinės, kol kas šia galimybe praktiškai nesinaudoja. Kapitalo rinka – taip pat būdas investuoti ir skolintis, tačiau skirtumas tas, kad čia yra leidžiami nuosavybės arba skolos vertybiniai popieriai. Normaliu atveju, tai galėtų būti sėkminga alternatyva bankų finansavimui tiems ūkio subjektams, kurie negali ar nenori gauti kapitalo mums labiau įprastu būdu. Tiesa, kaina rinkoje už skolinamas lėšas gali būti kiek didesnė, tačiau platesnis finansavimo alternatyvų ratas iš esmės pagerintų ir bendrą konkurenciją rinkoje.

Reikalingi aktyvesni instituciniai investuotojai

Vargu ar Lietuvos kapitalo rinką šiuo metu atgaivintų pavieniai investuotojai, biržoje pirkdami vertybinius popierius. Mums dar toli kad ir iki Šiaurės šalių visuomenės, kur visi aktyviai investuoja, o eiliniai piliečiai seka Centrinio banko politiką ar bazines palūkanų normas. Tačiau instituciniai investuotojai, tokie kaip antrosios pakopos pensijų fondai, galėtų būti aktyvesni žaidėjai Lietuvos kapitalo rinkoje. Šiuo metu jų grynųjų aktyvų vertė yra apie 5 mlrd. litų. Tačiau nemažai pensijų fondų yra valdoma užsienio valdytojų, kuriems investuoti į Baltijos įmones reiškia papildomas sąnaudas. Be to, stingant investuotojų, Lietuvos akcijų rinka yra gana nelikvidi. O nelikvidžioje rinkoje nenori listinguotis naujos bendrovės, tad galų gale gauname nesibaigiantį viena kitą lemiančių aplinkybių ratą ir iš mirties taško nejudančią kapitalo rinką.

REKLAMA

Ko netenkame?

Pensijų fondai, žinoma, noriai skolina Lietuvos vyriausybei, tačiau gaila, kad lėšų sunkiau pavyksta pritraukti privatiems ūkio subjektams. O taip ko gero prarandame ir dalį ekonominio augimo ir investicijų, kai lėšos nukeliauja į kitus Europos regionus. Žinoma, vargu ar priverstinis investavimas Lietuvos kapitalo rinkoje būtų išeitis. Kapitalo judėjimui apribojimų kilti neturėtų, o pensijų fondų tikslas turi būti būsimų pensininkų gerovė, o ne konkrečios ekonomikos augimas. Tačiau didesnė gyvybė Lietuvos kapitalo rinkoje būtų naudinga tiek ekonomikos plėtros prasme, tiek ir kad mūsų įmonėms nereikėtų žvalgytis į kaimynines rinkas ir ten listinguoti savo akcijų.  

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Jau trečia savaitė daugybė gyventojų nedirba, nes jų darbovietės uždarytos. Įmonės taip pat negauna jokių pajamų ir neaišku, kaip žmonėms mokės algas. Nepaisant to, Seime ...
Masinė parduotuvių šlavimo panika: tai nėra lietuvių išsigalvojimas (nuotr. SCANPIX)
Rinkoje pastebint dalies prekių brangimą, Teisingumo ministerija prašo Seimo leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Vyriausybė teigia, kad šis įrankis ...
Romas Lazutka (nuotr. Fotodiena.lt/Ievos Budzeikaitės)
Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas. Kokia Lietuva liks po koronaviruso, ar Vyriausybės ...
„Svetainė“ (nuotr. Enrikos Gecaitės)
Premjerui Sauliui Skverneliui pranešus, kad svarstoma galimybė pamažu leisti dėl karantino apribotam smulkiajam verslui atkurti dalį veiklos, verslininkai sako, kad pirmiausia ...
Asociatyvi (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Kai mokyklose ar darželiuose paskelbiamas karantinas ir nėra galimybių užtikrinti mažų vaikų priežiūros, tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Iki šiol ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų