Panevėžio rajone traktorius mirtinai traumavo vyriškį (Scanpix nuotr.)

Panevėžio rajone traktorius mirtinai traumavo vyriškį (Scanpix nuotr.)

 Jau pusmetį deklaruojama parama gyvulininkystei, tačiau šis sektorius ir toliau tyliai nyksta. Pieno gamintojai ketina protesto akcija paraginti valdžią pagaliau imtis konkrečių darbų. Ūkininkai ketina mitingą surengti liepos mėnesį, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.

Į Vilnių atsiveš piendaves?

„Reikia valdžiai, sostinės gyventojams ir svečiams iš Briuselio parodyti dar likusias karves ir priminti, kad jei parama gyvulininkystei bus tik deklaruojama, galvijų Lietuvoje greitai neliks. Melžiamų karvių ir kitų gyvulių nuolat mažėja“, – sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje emocijų bangą sukėlė gauti atsakymai į visuotiniame žemdirbių suvažiavime priimtą ir Vyriausybei bei Žemės ūkio ministerijai nusiųstą rezoliuciją.

„Gyvulininkystės sektoriui stiprinti dabar reikalingi ryžtingi sprendimai ir aiški parama, o valdžia atsiperka lakoniškomis frazėmis: spręsime, stengsimės, atsižvelgsime... Daug kalbame apie energetinę nepriklausomybę, tačiau niekas nekelia klausimo: ar mes apsirūpiname maistu?! Įsivežame daug kiaulienos, paukštienos, greitai liksime ir be šalyje pagaminto pieno. Tai labai rimta problema“, – pabrėžė J.Vilionis.

REKLAMA

Pieno gamintojai skundžiasi, kad jie labai nukentėjo, kai išmokoms už kvotinį pieną buvo pritaikytos moduliacijos nuoskaitos. Po moduliacijos giljotina pakliuvo ne tik stambūs, bet ir nedideli ūkiai – iš viso apie 9 000 ūkių. Dėl nacionalinių tiesioginių išmokų mažinimo žemdirbiai neteko daugiau nei 30 mln. Lt.

Deklaruojama parama virsta anekdotu

„Šiemet įvertinus susiklosčiusias visas gyvulių augintojams nepalankias aplinkybes, valdžios deklaruojama prioritetinė parama gyvulininkystei plėtoti atrodo kaip anekdotas“, – nusivylimo neslėpė Kuršėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Vitoldas Pranas Zovė.

Kuršėniškis, kaip ir kitų žemės ūkio bendrovių vadovai, dabar labiausiai susirūpinęs dėl Seime svarstomo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projekto. Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo (fizinis ar juridinis) ir su juo susiję kiti juridiniai asmenys kartu galėtų įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha.

Ir iki šiol ūkininkas ar bendrovė galėjo įsigyti iki 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, tačiau steigiant daugiau bendrovių vienas asmuo savo rankose galėjo sutelkti didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus. Siūlomais apribojimais siekiama pažaboti spekuliaciją žeme. Tačiau į teisinio reglamentavimo spąstus patenka ir stambūs ūkiai, kurių pagrindinė veikla – žemės ūkio produkcijos gamyba.

REKLAMA

„Jei negalėsime įsigyti daugiau kaip 500 ha, teks išpjauti gyvulius, atleisti darbuotojus. Maži ūkiai neišsilaiko ir užsidaro, o stambiuosius pribaigs įstatymai. Tai koks čia prioritetas gyvulininkystei? Tik pasijuokimas iš tų, kurie laiko gyvulius ir dirba“, – piktinosi V.P.Zovė.

Viena pažangiausių šalyje Kuršėnų žemės ūkio bendrovė nuo seno verčiasi ir augalininkyste, ir gyvulininkyste, dabar dirba bemaž 4 000 ha žemės. Ūkis laiko beveik 900 piendavių, kasdien parduoda apie 18 tonų pieno. Bendrovėje dirba apie 130 darbuotojų, o sezono metu laikiniems darbams dar įdarbinama apie 20 aplinkinių gyventojų. Anot ūkio vadovo, bendrovė per metus sumoka per 2 mln. Lt įvairių mokesčių, o apie 2,7 mln. Lt – atlyginimų darbuotojams.

„Mes daug investavome į galingą techniką, pieno ūkį. Gavę europinę paramą pradėjome statyti šiuolaikinį 900 vietų karvių fermų kompleksą, įgyvendinome aplinkosaugos reikalavimus. Dabar gyvename nežinioje. Šiemet sustabdėme visas investicijas – pirmą kartą per 20 metų nedrįstame planuoti ateities. Kaip išlaikysime gyvulius, jei nuomojamų žemių savininkai nuspręs jas parduoti? Mes negalėsime jų pirkti, ir teks užsidaryti, atleisti jaunus žmones. Mūsų kolektyvo amžiaus vidurkis nesiekia 50 metų. Argi neabsurdiška situacija? – sakė dėl bendrovės ateities ir joje dirbančių žmonių besisielojantis V.P.Zovė.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2001–2012 m. Lietuvoje parduota apie 1,86 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės. Didelę dalį žemės įsigijo 10 didžiausių Lietuvos kapitalo bendrovių, kurios 2011 m. valdė daugiau nei 100 tūkst. ha žemės.

REKLAMA

Spekuliacija žeme

Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, žemės ūkio paskirties žemės pirkimai ir pardavimai apraizgyti įvairiomis spekuliacijomis, todėl dabar rasti geriausius sprendimus nelengva. „Per tuos metus su žeme tiek šunybių prikrėsta, kad dabar nežinia, kaip visa tai išsrėbti. Vieša paslaptis, kad verslas, nesusijęs su žemdirbyste, supirkinėja žemę. Jei to nesustabdysime, grupelė žmonių valdys didelius plotus ir toliau spekuliuos žeme“, – susirūpinimą išsakė jis.

Tačiau Žemės ūkio rūmų vadovas sutiko, kad apribojimai nuosavos žemės turėti iki 500 ha stambius ūkininkus ir žemės ūkio bendrovės speičia į kampą. „Daug investavę ir šiuolaikinius stambius ūkius sukūrę žemdirbiai gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje, jei žemę nuomojantys savininkai norės ją parduoti. Kaimo senoliai neskubėjo pardavinėti savo žemės, ją nuomojo, tačiau jų anūkams žemė yra prekė“, – samprotavo A.Stančikas.

Remiasi Lietuvos Konstitucija

V.P.Zovė pripažino, kad Lietuvoje žemė perkama įvairiais tikslais, todėl tam tikri apribojimai būtini. Tačiau jie neturėtų žlugdyti žemės ūkio produkcijos gamintojų.„Žemės ūkio paskirties žeme neturi būti spekuliuojama. Norint skatinti gyvulininkystės plėtrą, žemę reikia „pririšti“ prie laikomų gyvulių skaičiaus. Ūkiai turi turėti tiek žemės, kad galėtų išlaikyti gyvulius“, – siūlė Kuršėnų žemės ūkio bendrovės vadovas.

 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija nekart perspėjo politikus, kad sprendimas riboti žemės įsigijimą per susietus fizinius ar juridinius asmenis neišspręstų esminės problemos. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai, kad, kaip Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, žemės ūkio paskirties žemės turi būti naudojama žemės ūkio veiklai, visuomenės gerovei kurti, todėl žemės įsigijimas negali būti atsietas nuo žemės ūkio gamybos ir plėtros.

REKLAMA

Stinga nuoseklumo

Žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai apgailestavo, kad skambūs žodžiai nepaskatins gyvulių augintojų ir nepagausins gyvulių. „Mūsų žemės ūkio politikai labai stinga nuoseklumo. Štai daug kalbama, kaip negerai, kad išvežami veršeliai, tačiau nutylima, kodėl jie eksportuojami. Juk už eksportui parduodamą veršelį žemdirbiai gauna tiek, kiek vietoje sumoka už suaugusį galviją. Kai mūsų galvijų eksportui plačiau atsivėrė Turkijos rinka, telyčių kainos išaugo kone dvigubai. Tačiau mūsų tarnybos ėmė ir uždarė eksportą į Turkiją ir pakirto augintojų motyvaciją. Juk žemdirbiai negali dirbti iš idėjos“, – aiškino A.Stančikas.

Pieno gamintojai pabrėžia, kad gyvulininkystės plėtra neįmanoma be efektyvios paramos veislininkystei. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna žada grąžinti valstybės kompensacijas už įsigyjamus veislinius gyvulius. Tačiau specialistai svarsto, ar nevertėtų skatinti naujų gyvulių veislininkystės technologijų.

Nebereikės nustatyti sanitarinių zonų

Visuotiniame žemdirbių suvažiavime priimtoje rezoliucijoje, be kita ko, valdžios prašoma pakeisti atitinkamus įstatymus, kad žemės ūkio paskirties žemėje statant naujas ar rekonstruojant senas fermas, kuriose būtų auginama iki 300 sąlyginių gyvulių (SG), nereikėtų rengti teritorijų detaliųjų planų dokumentų, nebūtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nereikėtų iš naujo nustatyti sanitarinių apsaugos zonų, gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo.

Žemės ūkio ministro atstovė spaudai Ramunė Visockytė informavo, kad Žemės ūkio ministerijos iniciatyva jau pataisyti kai kurie sanitarinių apsaugos zonų taisyklių punktai. Ūkiams, laikantiems iki 300 SG, šių zonų nustatyti nebereikės. Taršos integruotos prevencijos nuostatos yra derinamos su Aplinkos ministerija. Be to, Seime jau įregistruotas Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama žemdirbiams priimtinesnių nuostatų.

REKLAMA

Sudaro keblumų

Bronius Pauža, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projektui nagrinėti sudaryta darbo grupė. Suprantama, kad žemės ūkio bendrovėms atsiranda keblumų, jei negali įsigyti daugiau žemių. Tačiau dabar yra visokių bendrovių, kurios valdo žemes. Būtina įvertinti, kur vykdoma gamyba, o kur tik spekuliuojama žeme.

Pasėjo nerimą

Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius

Parama gyvulininkystei kol kas tik deklaruojama. Štai įstatymo dėl žemės įsigijimo pakeitimo svarstymai pasėjo nerimą tarp žemės ūkio bendrovių, stambių ūkininkų. Dabar kone ant kiekvieno kampo pilna skelbimų, kuriuose skelbiama, kad superkama žemė. Ką daryti daug galvijų laikantiems ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, bankams įsipareigojusiems stambiems ūkiams, kurie jau turi įsigiję 500 ha? Tokiems galima būtų leisti pirkti daugiau žemių, įpareigojus juos vykdyti gamybą. Taip pat reikalingos atitinkamos Civilinio kodekso pataisos, užtikrinančios ilgalaikius privačios žemės nuomos sandorius. Sudarant žemės pirkimo–pardavimo sandorius reikėtų įtraukti vietos valdžią, Nacionalinę žemės tarnybą. Be to, reikėtų peržiūrėti kai kurias Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas, kad nebūtų piktnaudžiavimų. Negerai, kai ūkininkų vaikai gyvena Anglijoje ar Airijoje, o jų vardu Lietuvoje registruojami ūkiai, perkama žemė ir pan.

Kada
2013-06-06 07:28:06
ir kuriuo laiku,jie ivykde savo duotus pazadus ,ar rinkimines nesamones? Niekada! Tai ir klausimas kaimo zmonems,ukininkams ir kaimo inteligentijai! Kodel,daugiausiai jusu deka Lietuva pastoviai uzkeliama ant social-komunistinio greblio?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Kada 2013-06-06 07:28:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ir kuriuo laiku,jie ivykde savo duotus pazadus ,ar rinkimines nesamones? Niekada! Tai ir klausimas kaimo zmonems,ukininkams ir kaimo inteligentijai! Kodel,daugiausiai jusu deka Lietuva pastoviai uzkeliama ant social-komunistinio greblio?   ATSAKYTI

Top Video

100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
Užfiksuotas šokiruojantis tėvų poelgis su kūdikiu: istorija kelia pyktį
DABAR RODOMA
Berniukas įsiuto dėl mamos poelgio – jo moralas nepaliks abejingų
DABAR RODOMA
Pikantiškas moters elgesys ant automobilio: netrukus buvo sulaikyta
DABAR RODOMA
Užfiksavo šlykšų pabėgioti išėjusios moters poelgį: paviešino, kad sugėdintų
DABAR RODOMA
Po paviešinto įrašo iš darbo mergina buvo atleista – klientai pašėlo
DABAR RODOMA
Laidotuves pertraukė netikėtumas: vyrui teko šokti į iškastą duobę
DABAR RODOMA
Išgyveno nemaloniausią incidentą lėktuve: keleivei prireikė palydovų pagalbos
DABAR RODOMA
Paviešintas įrašas, kaip siuntų darbuotojais apsimetę vyrai surišo šeimą ir ją apvogė
DABAR RODOMA
Moteris patyrė gyvenimo sukrėtimą: su taksi nevažiuos dar ilgai
REKLAMA
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų