Lietuvos „startup’ų“ bendruomenė per porą metų padarė nemažą progresą (nuotr. SCANPIX)

Lietuvos „startup’ų“ bendruomenė per porą metų padarė nemažą progresą (nuotr. SCANPIX)

Per pastaruosius porą metų Lietuvos „startup’ų“ ekosistema padarė milžinišką postūmį, tačiau vis dar nesuprato, kad produktą turi kurti ne lietuviui, bet amerikiečiui, vokiečiui ar kitos didesnės rinkos atstovui.

Silicio slėnio Lietuvoje neturime – čia milijonų į „startup’us“ niekas neinvestuoja, o programuotojai, nors ir graibstomi, bet šešiaženklias sumas uždirba retai. Silicio slėnio greitai ir neturėsime. Daliai visuomenės tai galbūt gera tendencija. Ar norėtumėte, kad Vilniuje nekilnojamojo turto kainos sparčiai stiebtųsi aukštyn, o iš paskos sektų ir kitų prekių bei paslaugų įkainiai? Arba, kad programuotojai turėtų savo asmeninius agentus, lyg kino žvaigždės, ir kiekvieną savaitgalį rengtų vakarėlius su pasaulinio garso žvaigždėmis? Juokas juokais, bet Lietuvos „startup’ų“ bendruomenė per porą metų padarė nemažą progresą. Jei 2010 metais „startup’as“ ne vienam buvo paslaptingas žodis, šiandien „Klausimėliui“ išėjus į gatves išsiaiškinti, ką tai reiškia, bent jau jaunesnioji visuomenės dalis greičiausiai gėdos nepadarytų. Taip, tuo metu jau veikė ir „GetJar“, ir „Pixelmator“, tačiau apie juos retas lietuvis buvo girdėjęs. Šiandien turime kitą vaizdą – „Pixelmator“ parodė, kaip per mėnesį uždirbti 1 mln. JAV dolerių, „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas tapo Europos metų vadovu. Lietuvių socialinis tinklas „Eskimi“ užkariavo Afriką ir šiuo metu turi per 10 mln. vartotojų, mobiliųjų telefonų svetainių kūrimo platforma „XtGem“ skaičiuoja 3,5 mln. naudotojų, o renginių paieškos programėlė „Yplan“ iš verslo angelų pritraukė 1,7 mln. JAV dolerių. Sąrašas tuo nesibaigia. Be to, šiandien į „startup’us“ Lietuvoje investuoja bent penki rizikos kapitalo fondai, egzistuoja bendradarbiavimo kultūra su „Hub Vilnius“ priešakyje. Idėjas versti produktais padeda akceleratorius „StartupHighway“, verslo pradžios krepšeliai „Startup Nitro“. Renginiai „startup’ams“ vyksta bent kartą per savaitę, o šalyje viešėjo ne vienas garsus užsienio rizikos kapitalistas ar mentorius.

REKLAMA

Neišmokta pamoka

Tačiau viskas negali būti gerai. Panašu, kad pagrindines „startup’ų“ tiesas, jog itin sėkmingas būna tik vienas iš dešimties, todėl reikia stengtis kuo greičiau patirti nesėkmę, pasimokyti iš klaidų ir imtis naujos idėjos, jau išmokome. Bet pačios pagrindinės minties, akcentuojamos visų investuotojų, – kurti produktą pasaulio rinkai – vis dar neįsisaviname. „Trūksta „startup’ų“, kurie mąstytų apie savo rinką kaip apie globalią, o ne Lietuvos ar Baltijos šalių. Ir bent jau savo pagrindinėmis rinkomis laikytų didžiuosius regionus, kaip JAV, Vokietija, ispanakalbių. Vienas kitas yra, bet tai dažniausiai išimtis, o ne taisyklė“, – sako „StartupHighway“ mentorius, investuotojas Martynas Nikolajevas. Iš dalies taip yra todėl, kad jauniesiems verslininkams trūksta tikslinių žinių, rinkos poreikių išmanymo. Mat ne vienas „startup’ų“ kūrėjas bando spręsti problemas, su kuriomis susiduria aplinkiniai. „Esate studentas, dažnai nežinote, ką valgyti pietums? Nieko, tai išspręs receptų programėlė“, – bene kiekvienas investuotojas turbūt yra girdėjęs apie šią idėją, tačiau jos finansinį pagrindimą matė retas. „Norint išplėtoti paklausų produktą ar paslaugą verslui, reikia gerai žinoti potencialaus kliento, ne lietuvio, poreikius ir galimybes. Jei kuriamas produktas, skirtas galutiniam vartotojui, reikia gerai išmanyti tikslinės vartotojų grupės poreikius, t. y., kuriant produktą britui, reikia suprasti jo poreikius ir alternatyvas“, – teigia „Startup.lt“ verslo vystymo specialistas Ignas Kamantauskas. Jo bendrovė naujoms idėjoms padeda surasti finansavimą ir reikiamus kontaktus. Pastarieji – antras trūkstamas ingredientas sėkmingesnei „startup’ų“ bendruomenės plėtrai.

REKLAMA

Kontaktų trūkumas

Pažintimis Lietuvoje kontaktų trūkumo problema nebus išspręsta. Organizavęs pirmuosius „AppCamp“, šiandien vadovaujantis mobilių sprendimų kūrėjams „LemonLabs“, Tomas Dirvonskas pastebi, kad visuose renginiuose nuolat dalyvauja tie patys žmonės: „Daugiau mažiau tie patys žmonės eina į tuos pačius renginius, kreipiasi į tuos pačius fondus. Arba tai yra labai jauni žmonės, turintys mažai verslo patirties, kartais pritrūkstantys tikrų problemų, kurias būtų galima naudingai monetizuoti.“ Rinkai reikia kontaktų, kurie turėtų ryšių didelėse užsienio rinkose, žinotų į kurių investuotojų duris belstis. Tai, anot M. Nikolajevo, iš dalies išsispręs vykstant reemigracijos procesui – grįžtantys iš užsienio jau turi šiokį tokį pažinčių bagažą. „StartupHighway“ vadovas Rokas Tamošiūnas pastebi, kad Lietuvos „startup’ų“ bendruomenei trūksta ryšių net su kaimynais: „Neturime jokių tvirtų ryšių su aplinkinėmis bendruomenėmis – latviais, estais. Baltarusiai lyg ir patrauklūs, bet irgi nevažinėja pas mus. Ukrainiečiai, lenkai – nesutinkami. Neturime tiltų su kaimyninėmis ekosistemomis.“ T. Dirvonskas atkreipė dėmesį į kitą problemą: stambūs IT sferos užsienio investuotojai Lietuvoje išlepino programuotojus algomis ir retas „startup’as“ gali pasiūlyti konkurencingą atlygį bei išvilioti iš šiltos vietelės.

Reikia palaukti

„Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovas Dovydas Varkulevičius siūlo neskubėti ir prisiminti, kad mūsų bendruomenė – labai jauna, todėl reikia palaukti, kol dabartiniai „startup’ų“ kūrėjai sėkmingai parduos savo idėjas ir grįš į Lietuvą, kaip mentoriai bei investuotojai. „Labai svarbu, kad mentoriai ne tik konsultuotų, bet ir taptų verslo angelais. Taip pat mums labai svarbu, kad atsirastų koinvesticijos su užsienio fondais, kurie turi priėjimą prie galutinio kliento ar kito investicijų etapo. Mums šiandien labiau reikia ne pinigų ar talentų, bet laidininkų, kurie leistų pereiti į kitą etapą, susieti startuolius su užsienyje dirbančiais mentoriais, verslo „angelais“ ir investuotojais“, – sakė jis. Pasak D. Varkulevičiaus, nevertėtų jaudintis, kad Lietuvos rinka per maža ir visiems „startup’ams“ tenka taikytis į užsienio rinkas: patirtis rodo, kad užsienyje uždirbti pinigai į Lietuvą grįžta investicijų pavidalu. Pavyzdžiui, I. Laursas leidiniui „Ekonomika.lt“ yra sakęs, kad Lietuvoje šešiaženkles sumas jau investavo į ne vieną „startup’ą“.

REKLAMA

Sekti Izraelio pavyzdžiu?

„Verslios Lietuvos“ atstovas mano, kad Lietuvos „startup’ų“ bendruomenei priimtiniausia būtų sekti Izraelio keliu. Ten visi tyrimų ir plėtros darbai atliekami šalies viduje, o pardavimo ir rinkodaros padaliniai – tikslinėje rinkoje, kaip JAV. Su tokia vizija sutinka ne visi. „Tai priklauso nuo produkto. Jei gamini sudėtingą technologiją, gal ir gerai, kad kūrybinis, techninis darbas vyksta Lietuvoje, o visa kita – užsienyje. Tačiau jei kuri, kaip dabar daugelis, programėlę, internetu paremtą paslaugą – turi būti ypač arti kliento, kad matytum, kaip jis mąsto. Taip pat iš pradžių nėra lengva surasti patikimų pardavimo partnerių užsienyje – reikia ryšių. Manau, kad ankstyvame etape sunku atsieti pardavimo ir technologijos kūrimo procesą“, – sako ne vieną „startup’ą“ pradėjusi Dalia Lašaitė.

FAKTAI: Pagalba „startup’ams“

„Versli Lietuva“ šalies „startup’ams“ siūlo pasinaudoti „Startup Nitro“ krepšeliais. Jie suteikia galimybę inovacinio verslo idėjų autoriams 3 mėnesius nemokamai naudotis biuro patalpomis ir gauti 30 valandų profesionalių verslo konsultacijų. Lietuvos akceleratorius „StartupHighway“ į pasirinktus „startup’us“ investuoja iki 14 tūkst. eurų bei suteikia galimybę sulaukti dar 30 tūkst. eurų investicijos iš rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“. Šalyje į „startup’us“ investuoja „BaltCap“, „LitCapital“, „Practica Capital“, Verslo angelų fondas, S2.

NUOMONĖS

Kelios pagrindinės priežastys, trukdančios „startup’ui“ pritraukti investicijų: žinių, kaip veikia tikslinė rinka, skaičiavimų, argumentais pagrįsto veiksmų plano stoka.

REKLAMA

Ignas Kamantauskas, „Startup.lt“ verslo vystymo specialistas

Lietuviai turi tam tikras fobijas: ar nenupirks per pigiai, ar neišsiparduosime, ar neišvažinės. „Skype“ pavyzdys rodo, kad sėkmė gimdo sėkmę. Šiandien „Skype“ pinigai Estijoje sukasi rizikos kapitalo fondų pavidalu.

Dovydas Varkulevičius, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovas

Investuojas iš Londono, Niujorko neskirs pinigų lietuviškam „startup’ui“, jei šis dirbs tik Lietuvos rinkai. Investuotojui tai neįdomu, rinka maža ir jis nesupranta, kas čia vyksta.

Martynas Nikolajevas, „StartupHighway“ mentorius, investuotojas

taigi
2013-04-18 13:56:40
dabar tokie filharmonijos ūkvedžiai Kėvišai kaip ženklas klęsti sovietologiniame versle. Iškritau iš klumpių, kai ši pusgalvių kompanija turi pinigų skelbti niekam nereikalingus muzikos konkursus. Vadinasi pinigų yra, tik jie .. pas korumpuotus ir visiškai debilus, bet .... labai parankius ir blatnus. Toks etnosovietinis paveldas. Dar teisėsaugą prifarširavus, komplektas smirdantis ir atstumiantis. Baiki kliedėt. Kol valdžiažmogis gyvas ir pasipūtęs (Kėvišas pvz.) tol čia nieko neišgimdysit
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
taigi 2013-04-18 13:56:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
dabar tokie filharmonijos ūkvedžiai Kėvišai kaip ženklas klęsti sovietologiniame versle. Iškritau iš klumpių, kai ši pusgalvių kompanija turi pinigų skelbti niekam nereikalingus muzikos konkursus. Vadinasi pinigų yra, tik jie .. pas korumpuotus ir visiškai debilus, bet .... labai parankius ir blatnus. Toks etnosovietinis paveldas. Dar teisėsaugą prifarširavus, komplektas smirdantis ir atstumiantis. Baiki kliedėt. Kol valdžiažmogis gyvas ir pasipūtęs (Kėvišas pvz.) tol čia nieko neišgimdysit   ATSAKYTI

Top Video

Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
REKLAMA
Koronavirusas Italijoje (nuotr. Scanpix)
Italijoje plintant koronavirusui, uždaryti kai kurių Šiaurės Italijos vietovių paštų skyriai, todėl iš jų ir į juos nebus siunčiamos siuntos. „Iki atskiro pranešimo nebus ...
Darbo pasiūlymas melžėjai (Facebook nuotr.)
Reikalavimas, darbo skelbimuose nurodyti atlyginimą, daugeliui darbo paieškas daro paprastesnes ir greitesnes. Skelbimų, kuriuose atlyginimas netenkina lūkesčių daugelis netgi ...
Lietuvos bankas (nuotr. Fotodiena.lt)
Lietuvos bankas (LB), kartu su bendrovėmis „Columbus Lietuva“ ir „Peekdata“, parengė ir pristatė išmaniojo reguliavimo sprendimo (regtech) prototipą, leisiantį automatizuoti ...
Padangos Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Susisiekimo ministerija pirmadienį pranešė ketinanti svarstyti, ar trumpinti žieminių padangų naudojimo terminą. „Ketinama įvertinti žieminių padangų naudojimo termino ...
Luminor (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Luminor“ bankas ruošiasi didžiausiam dalies savo klientų duomenų ir paslaugų perkėlimo etapui, kurio metu 50 tūkst. „Luminor|Nordea“ vartotojų Lietuvoje iki balandžio pabaigos ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų