Įsigaliojus GMO įstatymui 2000-ais metais, Aplinkos ministerijos pavedimu ir finansavimu stebėsena atliekama kiekvienais metais. GMO stabėseną atliekančios Valstybinės augalininkystės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis sako, kad rapsų mėginiai šiais metais buvo tikrinti pavasarį. Nuėmus derlių, rudenį buvo patikrinti dar 25 Lietuvos ūkiai. Atliekamų tyrimų, kurių vienas kainuoja 600 litų, kiekis priklauso nuo skiriamo finansavimo.
Auginti draudžiama, prekiauti – ne
Europos sąjungos (ES) teisė ES teritorijoje auginti, dauginti ir prekiauti GMO leidžia. Tačiau numato, kad kiekviena ES šalis, taip pat ir Lietuva, gali rinktis pati, kaip jai elgtis.
„Šiuo atveju nustatėme rapso GT-73, egzistuojančio ES registruose, pėdsaką. Nors Aplinkos ministerija yra nustačiusi, kad Lietuvoje auginti ir dauginti GMO negalima, prekiauti maisto produktais ir pašarais niekas, kuriuose yra GMO niekas nedraudžia“, - sako A. Basiulis.
Visi tiekėjai Lietuvos rinkai šiandien produkto (maisto ar pašarų) etiketėje privalo nurodyti, kad jų produktuose yra GMO, jei GMO kiekis yra 0,9 proc. ir daugiau. Lietuvos ūkininko rapsų derliaus, kuris jau yra pakeliui į gamyklą, mėginyje buvo nustatyta 0,03 proc. GMO.
„Jei parduotuvėje ant rapsų aliejaus butelio nėra nurodyta, kad jame yra GMO, tai dar nereiškia, kad jų ten nėra. Tai reiškia, kad jų (GMO) ten yra mažiau nei 0,9 proc.“, - sakė A. Basiulis. Anot specialisto, galima spręsti patiems, ar Lietuvos ūkininko derliuje rastas 30 kartų mažesnis už ES privalomą nurodyti GMO kiekis yra didelis ar mažas.
Pasak A. Basiulio, šiuo atveju didesnę problemą sudaro Lietuvos teisinė bazė ir Aplinkos ministerijos požiūris, nes Lietuvos teritorijoje auginamuose produktuose negali būti jokių GMO pėdsakų.
Ūkininkui gresia bauda
Toliau Valstybinė augalininkystės apsaugos tarnyba sieks išsiaiškinti, kokiais keliais GMO pateko į Lietuvoje auginamus rapsus.
„Šis konkretus ūkininkas sėklas pirko iš mums jau nustatytos žinomos firmos, dabar tiriame jos sėklų siuntas, žinome, iš kur buvo įvežta. Esame tyrimo pradžioje“, - sakė A. Basiulis. Anot jo, pirminis tyrimas atliekamas per dvi dienas, o pilnas kokybinis tyrimas, priklausomai nuo augalo rūšies, gali užtrukti 10-12 dienų.
„Jeigu mums pavyks nustatyti, kad tai yra tos sėklos platintojas, tai mes, aišku, labai apsidžiaugsime ir imsimės kažkokių sankcijų pagal GMO įstatymą, - sakė specialistas. – Viskas priklausys nuo to, ar sąmoningai ar nesąmoningai, ar pirmą kartą buvo padarytas pažeidimas.“
Bauda gali siekti nuo 1 iki 10 tūkst. litų. Tačiau nepaisant to, ar ūkininkas bus nubaustas, jo išaugintų rapsų derlius gamyklas jau pasiekė.
UAB „Litagros prekyba“, kurioje minėtasis ūkininkas pirko rapsų sėklas, atstovai tvirtina sėklas parduodantys sertifikuotas sėklas, kurias perka iš patikimų tiekėjų. Platintojas pažadėjo bet kokiu atveju kreiptis į gamintojus bei tiekėjus ir išsamiau išsiaiškinti šį atvejį.
