REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ketvirtadalis, trečdalis ar net pusė – tiek jaunuolių dėl krizės išsivysčiusiose šalyse sėdi be darbo. Tačiau pamažu atkreipiamas dėmesys, kad šie skaičiai išpučia bedarbių jaunuolių gretas, o jaunimo nedarbo problema prasidėjo gerokai anksčiau nei krizė.

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu skelbiama, kad nedarbo lygis siekia 50 proc., kaip yra Ispanijoje ir Graikijoje, tai toli gražu nereiškia, kad pusė šių šalių jaunimo nesugeba rasti darbo. O nedarbo lygiui pakilus, tarkime, 5 procentais, negalima daryti išvados, kad tiek pat išaugo jaunų bedarbių skaičius.

REKLAMA

Nedarbo lygis iš tiesų rodo, kiek aktyvių darbo rinkos jaunuolių (15–24 m.) nesugeba rasti darbo. Aktyvūs yra tie, kurie dirba arba ieško darbo. Neaktyvūs – tai moksleiviai, studentai (kurių šioje amžiaus grupėje nemažai), tiesiog darbo neieškantys asmenys, dėl sveikatos bėdų negalintys dirbti žmonės. Toks nedarbo lygio skaičiavimas sudaro netikslų įspūdį apie šalies ekonomiką ir pokyčius darbo rinkoje.

Netobuloji statistika

Tarkime, šalyje X yra 8 jaunuoliai. Liepą 4 iš jų dirbo, 2 ieškojo darbo, o dar 2 tik mokėsi. Vadinasi, darbo rinkos dalyvių skaičius buvo 6, o nedarbo lygis – 33,3 proc. Rugpjūtį du iš dirbančiųjų nusprendė mesti darbą ir eiti mokytis. Darbo rinkos dalyvių skaičius sumažėjo iki 4, o bedarbių skaičius liko nepakitęs. Tačiau nedarbo lygis išaugo iki 50 proc., nors bedarbių skaičius nepadidėjo, tiesiog sumažėjo daliklis, naudojamas nedarbo lygiui skaičiuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl to kai kas siūlo skaičiuoti ne jaunimo nedarbo lygį, o santykį – bedarbių dalį tarp visų jaunuolių. Pavyzdžiui, liepą šalies X nedarbo santykis siekė 25 proc. ir nekito rugpjūtį, kai sumažėjo darbo rinkos dalyvių skaičius.

Žinoma, realybė ne tokia paprasta. Prie darbo lygio augimo prisideda ir augantis skaičius iš darbo rinkos besitraukiančių jaunuolių. Pasak Tarptautinės darbo organizacijos, krizė privertė iš darbo rinkos pasitraukti daugiau nei 6 mln. jaunuolių visame pasaulyje. Skaičiuojant santykį įtakos turi besikeičiantis viso jaunimo skaičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Idealiai realybę atspindinčio rodiklio nėra, tačiau jaunimo nedarbo santykis leidžia pamatyti kitą, ne tokį niūrų vaizdą. Pavyzdžiui, 2011 m. Ispanijoje nedarbo lygis siekė 46,4 proc. Tačiau apskaičiavus santykį nedarbas mažėja daugiau nei perpus – iki 19 proc. O Graikijoje nedarbo lygis pernai buvo 44,4 proc., o nedarbo santykis tesiekė 13 proc.

Sena nauja problema

Šie skaičiai mažesni, tačiau tai nekeičia fakto, kad daugybė jaunuolių nesugeba rasti darbo ir tai yra rimta pasaulinė problema. Daugelis dėl augančio jaunų bedarbių skaičiaus kaltina taupymo politiką, kurios šalys ėmėsi dėl skolų krizės. Tačiau specialistai pabrėžia, kad aukštas jaunimo nedarbas šalyse, kaip Ispanija ar Italija, dar prieš krizę buvo pernelyg didelis dėl struktūrinių problemų.

REKLAMA

Dar 2008 m. pradžioje Ispanijos jaunimo nedarbo lygis siekė 32,7 proc. Net 2006 m. – šalies nekilnojamojo turto klestėjimo laikais – lygis buvo 15–20 proc. Jacobas Funkas Kirkegaardas, tyrėjas iš žymiausio ekonomikos smegenų centro Petersono instituto, teigia, kad pagrindinė šios problemos priežastis yra Ispanijos archajiški ir dvejopi darbo įstatymai, kurie verčia jaunus Ispanijos darbuotojus eiti dirbti į laikinas darbo vietas, kai senesni darbuotojai džiaugiasi ilgalaikėmis sutartimis ir didelėmis išeitinėmis.

„Nenuostabu, kad kai sprogo burbulas, atleisto jaunimo skaičius buvo neproporcingas. Nepakeitus sistemos darbo vietų kūrimas jaunimui Ispanijoje niekada nebus tinkamo lygio. Nesiimant pokyčių Ispanijos ekonomikos gaivinimas yra beprasmis, o krizės teikiama galimybė bus iššvaistyta“, – rašo J. F Kirkegaardas savo darbe.

REKLAMA

Panaši situacija ir Italijoje. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis joje pastaruosius 40 metų siekia 30 proc. Nors Italijos BVP 1994–2000 m. augo stipriai, vidutiniškai po 2 proc. per metus, net tada jaunimo nedarbo lygis vidutiniškai siekė 33 proc. ir niekada nenukrito žemiau kaip 20 proc., rašo Marcusas Annunziata, vyriausiasis GE ekonomistas.

Ispanijos banko BBVA atliktas tyrimas rodo, kad nors taupymas prisideda prie jaunimo nedarbo augimo, didžiausia problema – nelanksti ir iškreipta darbo rinka bei švietimo sistema, kurios standartai byra ir kuri nesugeba suteikti įgūdžių, reikalingų greitai besikeičiančioje ir konkurencingoje pasaulio ekonomikoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nedarbo randai

Su jaunimo nedarbu kovoti svarbu, nes jo pasekmės, vadinamos „randų efektais“, ilgalaikės. Kuo ilgiau jaunuolis nedirba, tuo „randai“ gilesni. Šiuos efektus sukelia prastėjantys jaunų bedarbių įgūdžiai ir prarandama darbo patirtis.

Tyrimai rodo, kad jaunystėje buvę bedarbiai ateityje bus labiau linkę vėl tokie tapti. Be to, labiau tikėtina, kad buvę jauni bedarbiai uždirbs mažiau už anksčiau pradėjusius dirbti bendraamžius.

Jų algos gali būti mažesnės net 20 proc., o algų deficitas tęstis 20 metų, rodo Kolumbijos universiteto atliktas tyrimas. Ypač skaudžiai šį efektą patiria tie, kurie neįsidarbina iškart baigę universitetą.

REKLAMA

„Randų efektai“ ryškūs Japonijoje. Pagal tradiciją, jeigu universiteto absolventui nepavyksta iškart gauti darbo didelėje korporacijoje, jam retai suteikiama antra galimybė. Tokių jaunuolių itin padaugėjo vadinamajame prarastajame dešimtmetyje (praėjusio amžiaus paskutinėje dekadoje), kai Japonijos ekonomika beveik sustojo.

Tuo metu ilgalaikis jaunimo nedarbas išaugo daugiau nei dvigubai ir tęsėsi ilgai po to, kai ekonomika pradėjo atsigauti, nes Japonijos įmonės teikė pirmenybę naujiems absolventams.

Jaunimo nedarbas kenkia ne tik patiems jaunuoliams, bet ir visuomenei. Tyrimai rodo, kad jaunimo nedarbas didina pajamų nelygybę. Jaunuolių bedarbių gausėjimas sunkmečiu išsivysčiusiose šalyse pajamų nelygybę padidino 4 proc., o Europos periferijoje – Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje – 8 proc.

REKLAMA

Taip pat darbo galimybių trūkumas jaunimui gali sukelti agresijos proveržių, padidinti nusikalstamumą ir socialinius neramumus. Pavyzdžiui, apžvalgininkai teigia, kad jaunimo nedarbas yra viena pagrindinių Arabų pavasario priežasčių. Deja, po revoliucijos jaunimo nedarbo lygis regione dar labiau išaugo.

FAKTAI: Pasaulinis jaunimo nedarbas

Prognozuojama, kad pasaulyje šiais metais bus 74,6 mln. jaunų bedarbių

Aukščiausias jaunimo nedarbo lygis 2012 m. bus Artimuosiuose Rytuose (26,9 proc.) ir Šiaurės Afrikoje (27,8 proc.)

Mažiausias jaunimo nedarbas prognozuojamas Pietryčių Azijoje (9,8 proc.)

Pastaraisiais duomenimis, Europoje aukščiausias jaunimo nedarbo lygis yra Ispanijoje (52,9 proc.), o žemiausias – Danijoje (8,1 proc.)

Jaunimo nedarbas („Ekonomika.lt nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)



Greta JANKAITYTĖ

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr.37 (99), spalio 8-14 d.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų