Kaip technologijos keičia mūsų darbo vietą? (nuotr. SCANPIX)

Kaip technologijos keičia mūsų darbo vietą? (nuotr. SCANPIX)

Naujos technologijos kasdien pamažu keičia mūsų darbo vietas ir darbo įpročius. Tai padarė internetas, „Skype“, išmanieji telefonai. Per ateinančius dešimtį metų galime išvysti dramatiškesnių pokyčių savo darbovietėse, kurių pačių gal net nebebus.

Pasak ekspertų, iki 2025 m. bus įmanoma į biurus, atsirasiančius kaip holograma ore, patekti vienu akies mirksniu.

Iki kitų metų daugiau nei 800 mln. namų bus 1,2 mlrd. susietų elektroninių prietaisų, teigia IBM. Tokios tendencijos sukuria pagrindą virtualiems biurams kurti, aiškina Markas Heraghty, vykdomasis „Virgin Media Business“ direktorius BBC pristatydamas kelių universitetų atliktą tyrimą „Future Laboratory“.

Į mūsų turimus mobiliuosius įrenginius, įskaitant naujai atsirasiančius išplėstosios realybės akinius ir kontaktinius lęšius, bus įdedamos mikroschemos, per kurias bus galima patekti į virtualias darbo erdves ir bendrus projektus.

Šia technologija, leisiančia žmonėms dirbti kada ir kur panorėjus, naudosis darbuotojų grupės, kurios bus organizuojamos skaitmeniniu būdu visame pasaulyje.

REKLAMA

„Tik nereikia bijoti, – BBC sakė Madsas Thimmeras, „Innovation Lab“ įkūrėjas. – Visas skaitmeninės visuomenės grožis yra tas, kad ją galima išjungti vienu mygtuko paspaudimu.“

„Transnacionalų“ iškilimas

Dėl didėjančio ryšių intensyvumo ir globalizacijos pasaulyje bus prarasta daug darbų. Labiausiai nyks vidutinės algos ir kvalifikacijos darbo vietos, tokios kaip vadybininkai, sekretorės, surinkimo linijos darbininkai, teigia Lynda Gratton, profesorė ir knygos apie darbą ateityje „The Shift“ autorė.

Minėtiems darbams gresia rizika, nes jie gali būti iškelti į regionus, kur mažesnės algos, arba pakeisti technologijomis. Dėl to liks darbai viename ir kitame algos spektro galuose, tvirtina profesorė.

Išliks darbai, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos, kaip investicijų bankininkai, advokatai, inžinieriai arba aukštųjų technologijų specialistai. Šioms specialybėms reikia tokių žinių ir patirties, kurių bent jau kol kas technologijos pakeisti negali. L. Gratton teigia, kad šiems darbuotojams ateityje bus mokama vis daugiau.

Taip pat išliks mažai įgūdžių reikalaujančios profesijos, kaip padavėjai, pardavėjai-konsultantai, kirpėjai, – darbai, kuriuos sunku automatizuoti.

Švietimo ir darbo rinkos globalizacija, aiškina L. Gratton, iškels naują darbuotojų grupę, kurią būtų galima vadinti „transnacionalais“. Tai tokie darbuotojai, kurie gali bet kada pakeisti buvimo vietą, priimti sprendimus remdamiesi pasaulinėmis įdarbinimo ir investavimo galimybėmis.

„Transnacionalai“, gebantys kalbėti daugiau nei viena kalba ir dažnai turintys dvigubą pilietybę, galės prisitaikyti prie kultūrų komunikacijos, kuri yra labai svarbi pasaulinėms organizacijoms.

REKLAMA

Profesorė taip pat tikina, kad jei seniau tokie žmonės daugiausia būdavo iš Vakarų, per artimiausią dešimtmetį į pasaulį įžengs lyderių karta iš Indijos, o kitą dešimtmetį – iš Kinijos, nes šių šalių diaspora kuria stiprius koridorius tarp rinkų.

Galimybės neįgaliesiems

Technologijos gali padėti į darbo rinką prasimušti dar vienai naujai grupei žmonių – neįgaliesiems.

Hughas Herras, biometrijos docentas iš Masačusetso technologijų instituto, tiki, kad jo plėtojama bionikos technologija padės į darbo rinką ateiti žmonėms, kurie to seniau padaryti negalėjo.

„Mes žengiame į bionikos erą, kurioje ryškėja pakankamai išplėtota technologija, galinti pamėgdžioti pagrindines fizines funkcijas“, – BBC aiškino mokslininkas, kuris pats yra netekęs vienos kojos ir naudojasi bionine galūne.

Jo technologija yra tiek pažengusi, kad ne tik atitinka normalaus žmogaus koją, bet ir yra pranašesnė.

„Mes galime grąžinti žmones į darbą, tai reiškia labai daug, – sako H. Herras. – Vien dėl to valstybė sutaupo milijonus dolerių. Be to, mes galime sumažinti arba pašalinti invalidumo pašalpas.“

Bendradarbis robotas

Bionikos technologijų pažanga reiškia, kad robotai gali pakeisti ne tik žmogaus galūnę, bet ir visą žmogų. Ypač dabar, kai pasirodė mažiau kainuojančios, lengviau pritaikomos automatinės sistemos.

Nauda akivaizdi. Pavyzdžiui, „Phillips“ savo gamykloje Nyderlanduose naudoja robotus atlikti tam pačiam darbui, kurį Kinijoje esančioje gamykloje daro šimtai žmonių. Gamykloje Nyderlanduose reikia dešimt kartų mažiau žmonių nei Kinijoje, o robotai dirba visą parą nereikalaudami poilsio pertraukėlių.

REKLAMA

Ekonomistai Erikas Brynjolfassonas ir Andrew McAfee iš Masačusetso technologijų universiteto tvirtina, kad robotų technologijų įsibrovimo mastas ir tempas turės daug ekonominių pasekmių.

Savo tyrime jie teigia, kad pasaulyje įvyks panašaus masto revoliucija, kokia praėjusį amžių vyko žemės ūkio technologijose, kai visos JAV darbo jėgos užimtumas žemės ūkio darbuose krito nuo 40 proc. iki 2 proc. Kita analogija – praėjusį šimtmetį vykusi gamybos elektrifikacija.

Tačiau Branas Ferrenas, patyręs robotų kūrėjas ir industrinių produktų dizaineris iš „Applied Minds“, dienraščiui „The New York Times“ sakė, kad vis dar išlieka didelių kliūčių universalaus roboto svajonei.

„Anksčiau naiviai maniau, kad universalūs robotai gali padaryti viską, – sako jis. – Tačiau vis tiek reikia turėti žmonių. O žmonės gan gerai susigaudo, kaip pakraipant uždėti radiatorių ar užvilkti žarną. Šiuos dalykus robotams padaryti vis dar sunku.“

Darbo pokalbis su kompiuteriu

Prognozuojama, kad robotai ateityje ne tik užims dalį žmonių darbo vietų, bet ir labiau įsitrauks į darbuotojų atranką.

„The Chemistry Group“ sukūrė internetinį žaidimą, kurį pasitelkusi telekomunikacijų bendrovė O2 gali analizuoti potencialius kandidatus. Kita programa, sukurta vadybos įmonės SHL, kuria 3D simuliacijas, kai potencialūs darbuotojai patenka į situacijas, kuriose piktas vadovas reikalauja rasti įvairių problemų sprendimus.

„Interviu akis į akį, dėl to, kad jie abiem šalims atima daug laiko ir daug kainuoja, vis daugiau bus paliekami paskutinėms samdymo stadijoms“, – BBC sakė Gordonas Whyte‘as, BIE grupės įdarbinimo konsultantas.

REKLAMA

Firmos jau naudoja „kandidatų sekimo sistemas“, kurios analizuoja gyvenimo aprašymus naudodamos žodžių atpažinimą. „Niekas daugiau nebeskaito 500 gyvenimo aprašymų, viskas automatizuota“, – teigia G. Whyte‘as.

FAKTAI: Technologijų plėtra

2015 m. pasaulyje bus 15 mlrd. prie interneto prijungtų prietaisų

Internetu 2015 m. naudosis 40 proc., arba 3 mlrd., pasaulio gyventojų

Po penkerių metų 80 proc. gyventojų turės po mobilų įrenginį

45 proc. darbuotojų teigia, kad asmeniniai jų prietaisai ir programinė įranga yra efektyvesni už suteikiamus darbovietėje

Greta JANKAITYTĖ

Straipsnis publikuotas savaitraštye „Ekonomika.lt“ (nr. 34(97), rugsėjo 24-30 d.).

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų