Doleriai (nuotr. SCANPIX)

Doleriai (nuotr. SCANPIX)

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“.

Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Sprendimai, priimti prieš du metus, įskaitant pusės trilijono dolerių vertės paramos fondą, dar tik bus įgyvendinti, nes tęsiasi politiniai ir teisiniai procesai. Pagrindiniai sprendimai bus dar tik priimti, nes nesutariama ar reiktų griežčiau reguliuoti bankus, ar saugoti šalių nepriklausomumą. Pagrindiniai ištekliai, įskaitant ECB, lieka neišnaudoti, nes pareigūnai ginčijasi dėl pinigų skyrimo vargstančioms ekonomikoms taisyklių.

„Labai sunku jausti tikėjimą Europos ateitimi“, - sako Jaredas Bernsteinas, buvęs Baracko Obamos patarėjas ekonomikos klausimais.

REKLAMA

JAV programų dydis ir mastas buvo svarbiausia pasitikėjimo atkūrimo dalis.

Nepaisant daug metų diplomatijos ir gausios paramos vargstančioms valstybėms, Europa nesugebėjo atkurti tikėjimo ateitimi euro zonoje. Investuotojai nėra įtikinti, kad mažos, kaip Graikija, ar didelės, kaip Ispanija, šalys, sugebės apmokėti savo sąskaitas ir nenuspręs atsisakyti euro.

J. Bernsteinas sako, kad nors JAV krizės programos buvo nepopuliarios, politiniai suvaržymai Europoje yra žymiai sudėtingesni.

„Pagalvokite, kaip politika būtų pasikeitusi, jei mes būtume gelbėję Meksiką ir tada suprasite, su kokiais iššūkiais politikai susiduria Europoje“, - sako J. Bernsteinas.

JAV ekonomika vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis, įskaitant milžinišką federalinę skolą ir fiskalinę kitais metais numatytų vyriausybės išlaidų karpymo ir mokesčių didinimo „uolą“. Be to, JAV dar nesugalvojo, kaip sukurti darbo vietų vidurinei klasei šiame globalizuotos gamybos ir paslaugų amžiuje.

Jerry Tempelmanas, vyriausiasis tyrimų analitikas iš „Moody‘s“ sakė, kad Europos lyderiai turėtų būti pagirti už tai, kad neleido kilti tokiai finansų suirutei – pavyzdžiui, kaip „Lehman Brothers“ žlugimas JAV – kuri privertė JAV valdžios atstovus įjungti aukštesnę pavarą.

Investuotojai atsikratė indėlių ir perskirstinėjo regione pinigus destabilizuojančiomis sumomis. Nors tokie veiksmai buvo laikomi galimai kataklizmiškais, jie praėjo be didelės finansų rinkų griūties.

Nuo JAV krizės, kuri sukrėtė Europos bankus ir padidino valstybių skolų naštą, atsigaunančios Europos šalys turėjo nedaug erdvės reaguoti į naują krizę ir nedaug kantrybės su savo kaimynėmis, kurioms taip pat reikėjo pagalbos.

REKLAMA

„Tai yra skirtingos krizės ir jos visos kritinę būseną pasiekė vienu metu“, - sako J. Tempelmanas.

Dažnai Europos sąjungininkus, įskaitant JAV valdžios atstovus, nervina tai, kad Europai neturint vieno „sprendėjo“ žemyną vilkina politiniai vaidai. Netgi pagrindinės žemyno ekonominės figūros: Angela Merkel ir ECB prezidentas Mario Draghi mąsto skirtingai – pareiškia, kad padarys „viską, kas įmanoma“, kad euras nežlugtų ir tuo pačiu apribodami savo galias.

Pagrindinis klausimas lieka neišspręstas: Ar kapitalo nutekėjimas, prastai organizuotos ekonomikos ir kitos problemos draskančios euro zoną gali būti įveiktas didesnės Europos integracijos būdu.

Integracija reikalauja priemonių, reikalingų paskatinti ekonomiką kai kuriose šalyse, didesnės paramos pažadų iš kitų šalių ir nepriklausomybės atidavimo centrinei valdžiai.

Šie pasirinkimai nėra lengvi, jie reikalauja panašaus apsvarstymo, kokio reikėtų JAV keičiant konstituciją. Tačiau JAV krizė išmokė bent vieną krizių valdymo pamoką, rašė Markas Zandi, vyriausiasis „Moody‘s“ ekonomistas, ir Alanas Blinderis iš Prinstono universiteto savo 2010 m. tyrime. JAV atvejis parodė, kad reikia judėti greitai ir taip, kad būtų pasiekta rezultatų.

„Jei valdžios atstovai nebūtų reagavę taip agresyviai ar taip greitai, kaip jie tą darė, finansų sistema vis dar būtų nesutvarkyta, ekonomika tikriausiai trauktųsi, o JAV mokesčių mokėtojams tekusi našta būtų dar didesnė.“

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Pinigai, apsauginė kaukė. Justino Auškelio nuotr.
Karantino metu sumažinti savo išlaidas teko kone visiems žmonėms. Ne visi susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nežinomybė ir vis dar neaiški situacija dėl ...
(Žygimanto Gedvilo ir Andriaus Bagdono nuotr.)
Dauguma tautiečių savaitgalius ar atostogas leidžia prie ežerų ar upių. Tačiau kyla konfliktai, nes žmonės nepasidalina vandens telkinių pakrančių. Šalia jų sodybas turintys ...
Asociatyvi nuotr. (nuotr. TV3)
Karantino metu išaugęs susidomėjimas sodybomis ir sodais vis dar tęsiasi. Žmonės domisi, ieško ir perka sodybas ar nedidelius namelius sodų bendrijose. Pasak nekilnojamo turto ...
Vilniaus oro uostas. Fotodiena/Justinas Auškelis
Latvijos oro bendrovė „AirBaltic“ pranešė nuo pirmadienio skraidinanti nauja kryptimi – iš Vilniaus į Kroatijos kurortą Dubrovniką.  Šiuo metu „airBaltic“ kasdien vykdo ...
Nida  (nuotr. Fotodiena.lt)
Pirmadienį po kelerių metų pertraukos atidaromas Nidos aerodromas – čia vėl galės leistis mažieji orlaiviai. „Džiaugiuosi, kad rastas sutarimas ir Neringą vėl bus galima ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų