Vakar Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje konferencijoje „Šiaurės Europos šviesa ir šešėliai: saugumo ir tapatybės modeliai“ dalyvavę ekspertai tvirtino, kad euras šiandien tapo regiono dezintegracijos kurstytoju. Analitikai taip pat nerimauja, kad dėl bendrų tvirtų institucijų nebuvimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas ilgainiui gali prarasti savo reikšmę.

Skatinti konkurencingumą

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžė Šiaurės ir Baltijos regione vykdomų energetikos ir transporto projektų reikšmę ir ragino toliau vieningai remti Rytų partnerystės šalių demokratizaciją.

Eurai (nuotr. Elta)

Eurai (nuotr. Elta)

„Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduriame šiandien, yra demokratinių reformų ES Rytų partnerystės valstybėse įtvirtinimas. Esame suinteresuoti, kad šios šalys taptų visiškai demokratiškos, konkurencingos ir siektų glaudesnių santykių su ES“, - teigė A.Ažubalis.

Ministro teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės ir Baltijos šalys tapo labiau integruotos finansiškai ir ekonomiškai.

REKLAMA

„NB8 yra penkta didžiausia ekonomika ES ir dešimta globalioje ekonomikoje. Europai susidūrus su ekonominiais sunkumais Šiaurės ir Baltijos valstybės pademonstravo finansinę discipliną ir toliau siekė tikslo tapti vienu konkurencingiausių regionų Europoje“, - pažymėjo ministras.

Euras – saugumo garantas

JAV bendradarbiavimo su Baltijos ir Šiaurės šalimis stiprinimo iniciatyvos E-PINE akademiniame renginyje dalyvavę užsienio analitikai ragino stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą saugumo, ekonomikos ir energetikos srityse. Diskusijoje dalyvavęs Estijos tarptautinių santykių instituto direktorius Andresas Kasekampas pažymėjo, kad šalis galbūt paskubėjo įstoti į euro zoną.

„Dauguma Estijos gyventojų neigiamai vertina dalyvavimą Europos stabilumo mechanizme (ESM), abejoja tariamu solidarumu, skundžiasi, kodėl turi mokėti už graikų pensijas. Vis dėlto šalis galbūt yra vienintelė, kuri narystę euro zonoje vertina kaip saugumo garantą“, - kalbėjo Estijos politologas.

Anot A. Kasekampo, priešingai nuo pradinio euro tikslo, bendra valiuta tampa prieš integraciją nukreiptų tendencijų kurstytoju, mažina solidarumą regione. Aplinkosauginės problemos, Estijos eksperto manymu, gali tapti rimtu pagrindu skatinti bendradarbiavimą tarp Šiaurės ir Baltijos šalių.

„Aplinkosaugines problemas sprendžiantys projektai sieja visas šias valstybes. Baltijos jūroje galima pamatyti vis daugiau laivų iš Rusijos, gabenančių produktus į Vakarus ir laikui bėgant tai gali neigiamai atsiliepti viso regiono aplinkosaugai“, - kalbėjo A. Kasekampas.

REKLAMA

Europos dezintegracijos grėsmė

Norvegijos tarptautinių santykių instituto direktorius Ulfas Sverdrupas optimistiškai vertino Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo galimybes.

„Tai yra integruotas regionas – įvykiai vienoje šalyje paveikia ir kitas šalis, galime pasigirti bendrais standartais ir vertybėmis, - kalbėjo Norvegijos politologas. – Vis dėlto bendros institucijos yra silpnos ir neturime tvirto bendro identiteto.“

Anot jo, Šiaurės ir Baltijos šalių integracija pirmiausiai yra Europos integracijos rezultatas. „Jei tai yra tiesa, tuomet pesimistinės viltys apie Europos integraciją turės rimtų pasekmių ir mūsų regiono integracijai“, - perspėjo U. Sverdrupas.

Norvegijos atstovo įsitikinimu, Norvegijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo pasiekimais yra per mažai giriamasi.

„Šiaurės šalys ekonominiu požiūriu yra tvirtos ir įtakingos. Tai buvo pasiekta ne dėl gamtinių išteklių, bet dėl gero visuomenės organizavimo, gero valdymo, konkurencingo verslo, - kalbėjo U. Sverdrupas. – Tai savotiška Šiaurės ir Baltijos šalių technologija – mažų valstybių pavertimas konkurencingomis rinkomis.“

Konferenciją organizavo tarptautinio JAV ir Šiaurės Europos tyrimų centrų tinklas E-PINE (angl. Enhanced Partnership in Northern Europe) drauge su Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Centrų tinklas e-PINE vienija JAV, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos tyrimų centrus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas į Šiaurės šalis sudarė 3,23 mlrd. litų. Daugiausiai prekių ir paslaugų eksportuota į Švediją, Daniją ir Norvegiją. Per tą patį laikotarpį iš Šiaurės šalių buvo importuota prekių ir paslaugų už 3,01 mlrd. litų. Didžiausią dalį šio rodiklio sudarė importas iš Švedijos, Suomijos ir Danijos

NB8 (angl. Nordic Baltic Eight) yra aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės – Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija ir Estija, kurios nuo 1992 metų reguliariai bendradarbiauja įvairiose srityse.

Mindaugas SAMKUS

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
DABAR RODOMA
Gražuolės bandymas atkreipti sportininkų dėmesį virto sensacija – visai nesidrovėjo
DABAR RODOMA
Princas Williamas su žmona Kate vos sulaikė juoką po žurnalistų komentarų
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: vaizdas danguje priminė baisiausią siaubo filmą
DABAR RODOMA
Tokio padaro žvejai dar nebuvo regėję: nesuprato, kas per mutantas
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų