Studentai  (nuotr. Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono)

Studentai (nuotr. Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono)

„Jei įstojau, tai ir baigsiu“, – rėžia dauguma būsimų absolventų ir gavę diplomą dirba ne pagal specialybę.

Mitas apie aukštųjų absolventus, besišypsančius prekybos centrų kasose, ne iš piršto laužtas: atrasti naujų sričių trokšta ne visi, dalis dirba tokį darbą, kokį randa. O kai liepą darbo biržas užplūsta diplomuoti absolventai ir bedarbių padaugėja kelis kartus, specialistai nesistebi – juk baigėsi mokslo metai.

Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius įsitikinęs, kad absolventus pasukti į svetimą sritį priverčia nebūtinai „blogiausias atvejis“: neretai naujos sritys pasirodo esą perspektyvesnės. Anot jo, tai vyksta visame pasaulyje ir Lietuva nėra išimtis.

„Taip atsitinka negeru atveju, jei žmonės darbo savo srityje neranda. Dažnai specialistai nėra parengti darbo rinkai: nemoka dalyvauti pokalbiuose, nežino, kad nereikėtų demonstruoti pernelyg maksimalistinių idėjų ir išsišokti, – sako jis. – Ekonomistai, finansininkai darbo neranda ir renkasi kitą sritį, bet nebūtinai joje lieka. Tarkime, ekonomistas atranda save rinkodaroje, nes pamato, kad tai perspektyviau, toliau mokosi rinkodaros magistrantūrą, ir tai nėra blogai.“

REKLAMA

Iš aviacijos – į logistiką

„Baigiau Aviacijos institutą ir tuo metu darbo nebuvo. Įsidarbino vienas kitas: dirbo mechaninius ar pagalbinius darbus, kad vėliau pereitų į skraidymą, – patirtį prieš 15 metų prisimena Tadas Blaževičius, vienos technikos ir įrangos įmonės vadovas. – Į karo aviaciją nenorėjau, buvau be patirties, rankose turėjau diplomą ir jokių galimybių įsidarbinti. Pradėjau ieškoti kitų sprendimų.“

Pašnekovas sako, kad kol prasidėjo aviacijos atgimimas, praėjo 3 metai: laukę ir prasitęsę licencijas tada dirbo aviacijos aptarnavimo sektoriuje, vėliau gavo pasiūlymų, o šiandien dauguma jo bendrakursių yra lakūnai.

„Pradėjau dirbti asistentu vienoje didžiausių logistikos kompanijų, – pasakoja T. Blaževičius. – Reikėjo jauno berniuko, mane priėmė, metus dėliojau popierėlius iš krūvelės į krūvelę. Vėliau atsirado žinių, šiokia tokia patirtis, kaip viskas vyksta, kaip valdomas transportas. Laikui bėgant tapau vadybininku, vėliau – viso transporto ūkio vadovu. Ir taip per penkiolika metų tapau direktoriumi, tiesa, jau kitos kompanijos.“

Įmonės vadovas, svajonę skraidyti vadinantis romantiška, sako nesigailėjęs, kai į orą pakilo buvę bendrakursiai: būtų reikėję pradėti nuo nulio, nes aviacijoje žinios turi būti nuolat atnaujinamos. Dabar sportinė ir pramoginė aviacija įmonės vadovui liko laisvalaikio pomėgis.

„Pirmuose kursuose buvo visi bakalauro dalykai, vėliau profiliuojama į aviacijos inžineriją, – sako T. Blaževičius. – Jei būčiau įstojęs į mechaniką ar dar kur nors, būčiau mokęsis panašių dalykus, o čia dar galėjome ir skraidyti. Tai buvo fantastiška. Džiaugiuosi, kad tai gyvenime patyriau. Tai buvo ne klaida, o aiškus ir tikslus pasirinkimas ir puiki mokykla, nejaučiu, kad man kažko trūksta.“

REKLAMA

Pravertė fizika ir loginis mąstymas

„Iššūkis ir naujos perspektyvos, galbūt man bus įdomu, todėl ryžausi pabandyti“, – sako Vytenis Sakalauskas, fizikos absolventas, šiemet įgijęs magistro laipsnį ir atsidūręs programinės įrangos kūrimo srityje. Tiesa, naują veiklą jis atrado neiškart: dar studijuodamas dirbo su telekomunikacijų įranga, o galiausiai ėmėsi programinės.

Darbas dar pradžioje buvo šiek tiek nutolęs nuo mokslų, nors nevisiškai: studijose buvo telekomunikacijų, o dirbau su jų įranga, ryšių priemonėmis, elektronika, – pasakoja V. Sakalauskas. – Mano sritis nebuvo mokslo tyrimai: projektavimas, vartotojų įvedimas į sistemas, tai labiau vadybinė pusė. Kiek toliau nuo mokslų, bet man patiko.“

Jo teigimu, adaptuotis naujoje srityje sunku nebuvo: projektavimą sieja panašūs darbo principai, o perprasti reikėjo tik technologijas.

„Fizikos fakulteto absolventai išsibarsto po visas sritis. Toks mokslas suteikia gerą suvokimą ir loginį mąstymą, dėl to lengviau pradėti bet kokią sritį, – aiškina V. Sakalauskas. – Yra ir teisininkų, baigusių fiziką. Suvokimas, kas vyksta aplink, leidžia lengviau ir greičiau orientuotis. Fizikoje yra daug skirtingų dalykų: šiandien mokaisi viena, rytoj – visai kitą reikalą, tai ir ugdo greitesnį startą.“

Svarbu ne tik specialybė

Personalo specialisto K. Blaževičiaus teigimu, mokslo kokybė Lietuvoje nėra prasta: ji įvairi, tačiau kai kurios specialybės nėra kokybiškos. Darbdaviams tokiu atveju esą nėra skirtumo, baigė kandidatas į darbo vietą rinkodarą ar ekonomiką: vertinamos asmeninės savybės, įgūdžiai ir kalbos.

REKLAMA

„Aišku, yra ir techniniai mokslai, inžinerija: fizikas apie produktus ir techninius prekių ženklus išmanys daugiau už ekonomistą. Bet yra bendri dalykai – pardavimas, pirkimas, įmonės reprezentavimas, o čia žmonės griežtai neskirstomi“, – aiškino K. Blaževičius.

Personalo atrankos įmonės vadovas vardija plataus profilio specialybes – ekonomika, komunikacija, verslo ar informacijos vadyba – ir retoriškai klausia, ar gerai, kad pasirinktos specialybės apima daug sričių, nes tiek pozicijų, kiek baigia absolventų, nėra. Todėl skirtumas priklauso ne nuo išsilavinimo, o gebėjimo įsilieti į darbo rinką: gero gyvenimo aprašymo, svarbi net apranga per darbo pokalbį.

„Darbdavys nėra iš anksto nusistatęs, žmogus patiko, gerai parašė motyvacinį laišką, gerai pasirodė: pažiūrėkime, ką jis baigęs, gerai, mokės kažką daryti. Ką jis baigęs, atsižvelgiama inžinerijoje, fizikoje, transporte“, – aiškina jis.

Anot jo, pardavimo srityje reikalingi jauni „nesugadinti“ specialistai – kiekvieną situaciją vertinantys individualiai. Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad jų poreikis priklauso nuo srities – specifinių dalykų techninėse srityse, kad ir pardavimo, greitai neišmoksi – žinias reikia gilinti ne vienus metus.

Tinkamų neranda

Anot „Maxima LT“ atstovės ryšiams su visuomene Olgos Malaškevičienės, rasti tinkamą darbuotoją nelengva. Esą daugiausia įmonė ieško kasininkų, kurie Lietuvoje nerengiami, todėl priimami ir mokomi žmonės, neturintys darbo patirties. Jos teigimu, atrankose matyti, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų trūksta, o dar mažiau – turinčių specifinių įgūdžių.

REKLAMA

„Pasitaiko, kai į Personalo departamentą pagal specialybę atėjęs dirbti studentas nori save išbandyti kitoje, pavyzdžiui, komercijos vadybininko srityje – tokių galimybių suteikiame, juolab jos pasitvirtina: turime pavyzdžių, kai įmonėje vienoje pozicijoje pradėjęs dirbti žmogus pramoksta ir įsitvirtina kitame departamente“, – teigia „Maxima LT“ atstovė.

Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Daivos Liugienės teigimu, aukštos kvalifikacijos specialistai visada ras darbo vietą: trūksta tų sričių specialistų, kur parengimas sunkus, o diplomas, gaunamas be pastangų, neužtikrina darbo vietos.

„Žmogus turi mokytis visą gyvenimą. Reikia turėti kuo daugiau kvalifikacijų, gretutinių kvalifikacijų, nebijoti keisti darbo vietos ar darbo specifikos“, – sako D. Liugienė.

Faktai:

Liepą įregistruota 3,7 karto daugiau bedarbių absolventų nei birželį

Rugpjūčio 1 dieną buvo 208,4 tūkst. bedarbių, tai yra 10,3 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų

46 tūkst., arba 22,1 proc., bedarbių turi aukštąjį išsilavinimą

Labiausiai jauniems specialistams trūksta darbo patirties – pirmiausia įvardija darbdaviai

LDB prognozuoja, kad daug darbo vietų bus siūloma prekybininkams, pardavimo vadybininkams, vairuotojams, medikams, informatikos specialistams, aukštųjų technologijų profesijoms, įvairių sričių inžinieriams, slaugytojams ir mokytojams

LDB įregistruota daugiausia absolventų, kurie baigė teisės, verslo vadybos, buhalterinės apskaitos, ekonomikos, socialinio darbo, viešojo administravimo, verslo administravimo, socialinės pedagogikos, kineziterapijos, statybų inžinerijos mokslus

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 29(91), rugpjūčio 13-19 d.), rubrikoje „Karjera“.

G. Sabaliauskaitė

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų