Baltijos šalys – prastas pavyzdys Europai (ELTA nuotr.)

Baltijos šalys – prastas pavyzdys Europai (ELTA nuotr.)

Kurį laiką taupymo politikos šalininkai baksnojo pirštu į Baltijos šalis ir vadino jas sektinu pavyzdžiu visoms valstybėms išlaidūnėms. Tenka pripažinti, kad Baltijos šalys išgelbėjo savo viešuosius finansus. Dėl šios priežasties ne vienas politikas ir ekonomistas siūlo mokytis iš Baltijos regiono. Birželio penktą diena TVF vadovė Christine Lagarde Latvijos kovą su krize pavadino sėkmės istorija, rašo „Aljazeera“.

Vis dėlto daugelis ekonomistų nesutinka su tokiu vertinimu ir mano, kad griežta Baltijos šalių taupymo politika nusipelno pagarbos dėl politinės drąsos, tačiau kol kas anksti kalbėti apie ekonominę naudą. Ekonomistas Paulas Krugmanas ir Danis Rodrikas bei TVF vyriausias ekonomistas Olivieris Blanchardas skeptiškai vertina ekonominę padėtį Latvijoje.

Vašingtone veikiančio Ekonomikos ir politikos tyrimų centro direktorius Markas Weisbrotas neigiamai vertina siekius pritaikyti Latvijos patirtį visos Europos mastu. Anot jo, per šią krizę Europa turėjo išmokti vieną svarbią pamoką – recesijos metu negalima imtis griežtos fiskalinės drausmės.

REKLAMA

Visi sutinka, kad Latvija dėl krizės patyrė didžiausius nuostolius. Ekonominis sunkmetis stipriausiai prislėgė, būtent, Latvijos gyventojus. Šalies nacionalinės pajamos susitraukė beveik ketvirtadaliu. Krizės metu nedarbas nuo 5,3 proc. šovė per 20 procentų. Realybėje šis skaičius buvo dar didesnis. Šiuo metu oficialus nedarbo lygis Latvijoje svyruoja ties 15 proc. riba. Pernai ekonomika augo 5,5 proc. greičiu. Šiemet laukiama kone dvigubai kuklesnio augimo. Per krizę iš šalies emigravo 10 proc. darbingų gyventojų.

Daugelį neramina klausimas, ar kitokia ekonominė politika būtų pagerinusi dabartinę latvių kasdienybę? Šiandien sunku pasakyti, koks būtų buvęs valiutos devalvacijos poveikis.

Latvija, kaip ir visos Baltijos valstybės, nutarė išlaikyti fiksuotą valiutos kursą ir krizės metu vykdė vidinę devalvaciją. Šios valstybės didino konkurencingumą mažindamos darbuotojų atlyginimus. Tuo tarpu pasaulyje galima aptikti nemažai valstybių, kurios recesijos metu devalvavo savo valiutas. Galima palyginti tokių valstybių ekonomines patirtis, tačiau iš anksto derėtų suvokti, kad kiekviena valstybė ir krizė yra individuali, todėl būtų beprasmiška visoms šalims taikyti tą patį gydymo receptą.

Kai kurių krizių metu valstybių valiutos nuvertėdavo itin stipriai. Štai per 1997-1999 metų Azijos finansų krizę Indonezija devalvavo savo valiutą 82,5 proc., Tailandas – 52,1 proc., Pietų Korėja 39,7 proc., Malaizija 37,8 proc. Argentina 2001–2002 metų krizės laikotarpiu devalvavo savo valiutą 72,2 procentais.

REKLAMA

Argentina yra tinkamiausia valstybė norint palyginti valiutos ir vidinės devalvacijos skirtumus. Recesijos pradžioje Argentina, kaip ir Latvija, rinkosi tarp valiutos nuvertėjimo ir vidinės devalvacijos. Argentina tris su puse metų bandė gelbėtis taikydama vidinę devalvaciją, deja, po šio periodo teko skelbti nemokumą ir nuvertinti valiutą. Trumpam valstybės finansų sistema sugriuvo, tačiau per tris metus dėl itin spartaus augimo Argentinos ekonomika sugrįžo į prieškrizinį lygį.

Latvijos ekonomikos susitraukimas, lyginant su kitomis valstybėmis, buvo itin nuožmus. BVP sumažėjo 24 procentais. Tuo tarpu valiutos devalvaciją pasirinkusios valstybės vidutiniškai prarado 4,5 proc. BVP. Nusprendusios nuvertinti savo valiutą valstybės jau po trijų metų mėgavosi 6,5 proc. didesniu BVP, lyginant su buvusiu iki krizės. Tuo tarpu Latvijos BVP, prabėgus trims metams nuo krizės pradžios, buvo 21,5 proc. mažesnis nei prieš krizę. Net ir šiandien Latvijos BVP 15 proc. mažesnis nei 2007 metais. TVF duomenimis, Latvijos ekonomika prieškrizinį lygį pasieks tik 2017 metais. Vadinasi šalies atsigavimas nuo krizės pradžios iš viso užtruks 10 metų.

Kaip jau minėta, kiekviena valstybė yra unikali, todėl bet koks palyginimas ir apibendrinimas yra sąlyginis. Vis dėlto tenka pripažinti, kad Latvijos ekonomikos susitraukimas, lyginant su kitomis valstybėmis, yra milžiniškas.

Ekonomistas D. Rodrikas teigia, kad kol kas per anksti Latvijos patirtį vadinti nesėkme. O. Blanchardas irgi mano, kad iš dalies Latvijos strategija pasiteisino, nes šiaip ar taip dabar ekonomika auga. Tuo tarpu M. Weisbrotas nesutinka ir sako, kad toks vertinimas yra neteisingas, nes anksčiau ar vėliau bet kurios šalies ekonomika atsigauna, tad klausimas, ar buvo galima imtis kitų žingsnių, kurie būtų paspartinę atsigavimo procesą?

REKLAMA

M. Weisbrotas tikina, esą Latvija vis dar ristųsi žemyn, jeigu būtų įgyvendinusi visus savo taupymo pažadus. Latviams belieka džiaugtis, kad vyriausybė nutarė nevykdyti visų įsipareigojimų, kuriuos 2010 jai primetė TVF. Anot jo, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šalies biudžeto deficitas buvo normalizuotas tik prasidėjus ekonominiam augimui, šis faktas taip pat kelia abejonių dėl taupymo priemonių efektyvumo.

Be to, reikia pripažinti, kad vidinė devalvacija ne itin prisidėjo prie eksporto pagerinimo. Atlyginimai nebuvo sumažinti tiek, kad Latvijos produkcija pasidarytų itin patraukli užsienio pirkėjams, o importinių prekių paklausa ženkliai sumažėtų. Šį teiginį puikiai įrodė P. Krugmanas.

Ironiška, kad TVF spaudė Latviją nuvertinti latą, o dabar yra priversta girti vidinės devalvacijos padarinius. M. Weisbrotas yra įsitikinęs, kad nepaisant neigiamo valiutos devalvacijos efekto, bendra Latvijos ekonomikos sveikata būtų buvusi kur kas geresnė, jeigu lato vertė būtų nukritusi. M. Weisbrotas atkreipia dėmesį, kad nenorą devalvuoti latą, galėjo paskatinti įtakingi Švedijos bankai. Valiutos nuvertėjimas būtų reiškęs didelius nuostolius šiems bankams.

M. Weisbrotas baigia teigdamas, kad būtų neprotinga ir veidmainiška vadinti sektinu pavyzdžiu valstybę, kuri iškopė iš recesijos galėdama didžiuotis tris kartus didesniu nedarbu negu buvo prieš krizę ir rekordiniu BVP susitraukimu. Anot jo, būtų tikra tragedija, jeigu euro zona pasektų Latvijos ekonominės politikos pavyzdžiu.

antonio
2012-06-26 21:21:25
lita tikrai reikejo devalvuoti, keliaklupsciaujam pries svedu bankus ir tiek
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
kestas 2014-08-29 23:55:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
baltyjos salys ,kaip grybauskaite gali nueiti i toleta ir pasikt ,pasikus ant sudo gali parekt ir eit i lova .rusai ne lt kuri nieko neturi o nato kas niekas   ATSAKYTI
Tu tiesiog beraštis ir nesupranti 2012-06-27 20:31:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kas yra BVP ir ką reiškia devalvavimas:)BVP yra bendras šalies ekonominių santykių produktas,kuris yra ne tik absoliutus skaičius,bet ir "aukso puodas"-šimtas procentų:)Kai mainų priemonė "atskiedžiama" ir jos į rinką pateikiama žymiai daugiau-keičiasi ir "pyrago"(BVP) dalybų santykiai.   ATSAKYTI
galutinai uspaskichinis 2012-06-27 14:59:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
šito portalo paskutinio pusmečio "veikla" - tai jau finalas.Purvinas, niekam neįdomi uspiskichinė informacinės propagandos šūdduobė    ATSAKYTI
Petriukas 2012-06-27 13:34:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kazkaip netikiu kad valiuta devalvavusios valstybes prarado tiek ne daug BVP. Kaip tas praradimas buvo skaiciuotas? Ta pacia devalvuota valiuta? O jei paskaiciuot eurais ar doleriais kiek procentu BVP butu prarasta? 50?    ATSAKYTI
taigi 2012-06-27 08:46:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Diržų susiveržimas pateisinamas tik trumpą laikotarpį. Ilgiau užtrukęs, jis stabdo verslo atsigavimą. Reikėjo krizės metu ne į bankus pumpuoti pinigus, o visom išgalėm padėti verslui išlaikyti darbuotojus. Bankai ir taip visą laiką dirbo pelningai. Parodyti nuostoliai ne visada realiai atspindi veiklos tikrąją būklę-jei iškelti į nuostolius galimai neatgautinas skolas, tai visų mūsų verslai nuostolingi :) galimai- tai ne būtinai :)
Manau, Europoje tikrai nebūtų toleruojami tokie maži atlyginimai, pensijų ir pašalpų žymus apkarpymas....   ATSAKYTI
Super įžvalgos 2012-06-26 23:54:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai geras straipsnis   ATSAKYTI
yoyo 2012-06-26 23:53:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
"Taupymo" politika buvo pasirinkta iš baimės netekti valdžios-tiesiog tos biudžeto kruopos,kurios dar buvo ir yra surenkamos-tuoj pat išdalinamos,kad nebūtų socialinių neramumų ir kubiloidų gaujos neiškartų ant sausų šakų.:)Tai-ne politika.Kubilius su gauja yra atsakingi už Tautos genocidą ir valstybės bankrotą....   ATSAKYTI
Teip 2012-06-26 23:50:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
:M. Weisbrotas baigia teigdamas, kad būtų neprotinga ir veidmainiška vadinti sektinu pavyzdžiu valstybę, kuri iškopė iš recesijos galėdama didžiuotis tris kartus didesniu nedarbu negu buvo prieš krizę ir rekordiniu BVP susitraukimu. Anot jo, būtų tikra tragedija, jeigu euro zona pasektų Latvijos ekonominės politikos pavyzdžiu.:"   ATSAKYTI
Ania:) 2012-06-26 23:49:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O ar "daugelis salies gyventoju is viso eme kazkokias paskolas?"   ATSAKYTI
:) 2012-06-26 23:47:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ekonomika ir finansai yra visiskai skirtingos sritys:)   ATSAKYTI
:) 2012-06-26 23:47:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
per šią krizę Europa turėjo išmokti vieną svarbią pamoką – recesijos metu negalima imtis griežtos fiskalinės drausmės.   ATSAKYTI
Darijus 2012-06-26 23:44:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Europos pinigai - nelaimė Lietuvai. Tai korupcijos šaltinis ir tinginystės priežastis.   ATSAKYTI
Vytautas 2012-06-26 23:14:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visiskai nevykes straipsnis.
Sprendimai buvo priimti po 24% kritimo, o ne pries ji. Be to kritimas buvo salygotas pasaulines krizes, o ne tik vidinis kaip Argentinos atveju. Butent del to nekorektiska lyginti su kitomis salimis.

Beje autoriai nusisneka ir gale - dauguma paskolu buvo paimtos eurais, taigi realios devalvacijos atveju nukentetu ne bankai, o visu pirma didzioji dalis salies gyventoju ir tik tada dalinai bankai. Butent tai pagr priezastis del ko reali devalvacija butu pats blogiausias atvejis.

Bepigu tiems ekonomistams kalbeti - daugelis butent juos ir kaltina pernelyg grieztais taupymo veiksmais susilpninus eiles Pietu Amerikos valstybiu ekonomikas.   ATSAKYTI
Dunia 2012-06-26 22:27:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Duokit straipsnį paskaityt Kubiliui, Šimonytei ir Grybauskaitei.    ATSAKYTI
antonio 2012-06-26 21:21:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
lita tikrai reikejo devalvuoti, keliaklupsciaujam pries svedu bankus ir tiek   ATSAKYTI

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų