Netyla ginčai dėl net nepanašaus į minimalų orumą užtikrinančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo 50 ar 100 litų.
Diskusijos pernelyg užsitęsė
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) atstovai nėra tokie užsispyrę dėl MMA kėlimo, kaip Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ar valdančiosios koalicijos partneriai – abiejų partijų liberalai.
„LPK dar praėjusių metų pradžioje išreiškė poziciją, kad MMA nuo 2011 metų liepos reikia didinti iki 900, o nuo 2012-ųjų sausio 1 dienos iki 1 000 litų. Net negalvojome, kad diskusijos tiek užsitęs“, – savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ sakė konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė Dovilė Baškytė.
LVDK atstovas Danas Arlauskas teigia, kad smulkieji verslininkai tam irgi neprieštarautų, tačiau prašo tam tikrų išimčių smulkioms įmonėms, kurios sunkiau verčiasi.
„Mūsų pozicija nebuvo tokia nuosekli, kaip pramonininkų, tačiau kai trišalėje taryboje profsąjungos pritarė, kad sunkumų turinčios įmonės gautų išimtį, pasakėme, kad sutinkame, jog būtų didinamas MMA, – sakė verslininkų atstovas. – Išimtis turėtų būti daroma įmonėms, kurios pateiktų finansinius dokumentus ir įrodytų, kad turės arba bankrutuoti, arba atleisti dalį žmonių. Sunkumų turinčioms bendrovėms taikomi mokesčių mokėjimo atidėjimai, tad galima būtų susitarti ir šiuo atveju.
Patinė situacija
Abi organizacijos teigia, kad niekada nesiūlė sieti MMA didinimo su darbo santykių liberalizavimu. Tai, pasak jų, buvo politikų iniciatyva, kurią profsąjungos iškart pavadino šantažu.
„Mes niekada nesiejome šių klausimų, net nenorėtume vartoti žodžio „liberalizavimas“. Mūsų tikslas nėra ir niekad nebuvo panaikinti garantijas ir reguliavimą, – pabrėžė D. Baškytė. – Šiandien rinka yra visiškai kitokia, negu buvo tada, kai buvo patvirtintas dabartinis Darbo kodeksas.
Kai kuriuose sektoriuose atsiranda struktūrinis nedarbas – trūksta galinčių dirbti žmonių, nors siūlomas ne minimalus, o visai padorus darbo užmokestis. Tekstilės, statybos ir transporto sektoriuose su tuo susiduriama jau ne vieną mėnesį.“
Lietuvos darbo federacijos pirmininkė Eugenija Šniutienė teigė, kad su darbdaviais seniai susitarta, tačiau reikalas stringa dėl Vyriausybės pozicijos. „Trišalėje taryboje, ačiū Dievui, pavyko atsieti kodekso pakeitimus nuo MMA temos. Bus dar vienas posėdis, tačiau kol kas dėl nieko susitarti nepavyko“, – aiškino ji.
Vyriausybė kol kas laikosi pozicijos, kad MMA didinimas daugiau nei iki 850 (dabar yra 800) litų neatskaitant mokesčių sužlugdys smulkųjį ir vidutinį verslą. Profsąjungos atkerta, kad 1 000 litų negalintis sumokėti verslas neturi moralinės teisės egzistuoti
