„Barclays“, IBM ir „Western Union“ – trys garsiausi laimikiai, kuriuos iki šiol pavyko Lietuvai sumedžioti investicijų horizontuose. Kas seks po jų?
Investuotojus suviliojo dėmesiu
„Jeigu žiūrėsime pagal investicijų dydį, šios investicijos nebus didžiausios, jos yra garsiausios. Tai yra didelių žinomų vardų atėjimas, kuris paprastai pavilioja ir kitus investuotojus. Kuomet atsiranda tokie vardai Lietuvos žemėlapyje, šalis atrodo įdomesnė“, - pastebėjo Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Kodėl investuotojai pasirenka vieną šalį vietoje kitos, anot jos, lemia keli dalykai. Svarbūs yra verslo kaštai, galimybė plėstis rinkoms, taip pat didelis kviečiančiosios valstybės noras turėti užsienio investicijų.
„Barclays“ ir „Western Union“, man atrodo, į Lietuvą paviliojo mažesni kaštai. Aukštos klasės profesionalų atlyginimai, palyginus su tokių pačių specialistų atlyginimais išvystytose valstybėse, senosiose demokratijose, Lietuvoje yra žymiai mažesni“, - teigė R. Skyrienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko svarstymu, šias kompanijas į Lietuvą ateiti paskatino asmeninis premjero dėmesys.
„Vyriausybė ir premjeras skyrė daug dėmesio, kad jos ateitų. Su visomis kompanijomis taip tikrai nebus, turi būti sistema, kad investuotojai norėtų patys ateiti ir dirbti. Jeigu einate paupiu ir matote gražią vietą, norite čia įsikurti ir žiūrėti į vandenį, valgyti savo atsineštą sumuštinį. Kitoje vietoje, kur yra prišiukšlinta, purvina – jūs neprisėsite. Lietuva turėtų būti ta vieta, kur miela atsisėsti ir dirbti, o ne ta vieta, kur yra šiukšlių krūva, bet kažkas mosuoja 10 litų ir sako „tu prisėsk, aš tau sumokėsiu“. Patrauklumas turi būti savaiminis, o ne nuperkamas“, - kritiškai situaciją įvertino S. Besagirskas.
Lietuvai IMB ar „Barclays“ kompanijų atėjimas, anot R. Skyrienės, yra svarbus ne tiek investicijų dydžiu, kiek darbo vietų sukūrimu.
„Kiek žinau, tiek ir „Barclays“, tiek ir „Western Union“ planavo samdyti apie 200 darbuotojų, dabar jau abi kompanijos turi apie 600, „Western Union planuoja dar plėstis“, - dėstė Investuotojų forumo vykdomoji direktorė. Jos žiniomis, didžioji dalis šių darbo vietų atiteko lietuviams ir tik keletas žmonių buvo atsiųsti iš motininių kompanijos biurų.
Finansinės detalės neviešinamos
Ūkio ministerijos teigimu, „Barclays“, tik atėjusi į Lietuvą, planavo sukurti 250 darbo vietų, tačiau šiuo metu jos padalinyje Lietuvoje jau dirba 725 darbuotojai. „Western Union“ darbuotojų skaičius siekia 588. 2010 m. pabaigoje įsteigtame „Lietuvos tyrimų centre“, kuris penkerius metus bendradarbiaus su IBM Research atskirais laikotarpiais bus įdarbinta apie 100 Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir tyrimus administruojančių asmenų, vykdančių mokslinio tyrimo veiklas.
Pasiteiravus apie šių kompanijų investicijas Lietuvoje ir valstybės joms skirtas dotacijas, Ūkio ministerija teigė, kad ne visa informacija yra vieša. Daugiausiai paslapčių gaubia „Barclays“ atėjimą į Lietuvą.
„Barclays“ yra skirta valstybės dotacija darbo vietoms kurti, tačiau dotacija sudaro tik mažą dalį mokesčių, kuriuos įmonė sumoka į valstybės biudžetą. Tikslus valstybės dotacijos dydis nėra skelbtinas pagal 2009 m. spalį tarp Vyriausybės ir „Barclays Technology Centre Limited“ įsigaliojusios investicijų sutarties sąlygas“, - rašoma ministerijos atsakyme. Tačiau čia pat suskubta patikinti, kad panašias dotacijas užsienio investuotojams pritraukti siūlo ir kitos Europos šalys, įskaitant pagrindines Lietuvos konkurentes – Lenkiją, Čekiją, Vengriją.
„Western Union“ atėjimo kaina ne tokia slapta. Ministerijos teigimu, paslaugų centro Vilniuje preliminari vertė siekė 34,48 mln. litų. Kompanija pati investavo 27,2 mln. Lt, iš valstybės biudžeto jai skirta iki 1,5 mln. Lt ir dar atseikėta iki 5 mln. Lt paramos iš Europos Sąjungos fondų pagal priemonę „Invest Lt+“.
Esame įdomūs kaimynams
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 3 mlrd. litų (2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir, palyginti su 2010-aisiais, išaugo 54 proc.
Per praėjusius metus daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą, finansų ir draudimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. 2011-aisiais Lietuvoje ypač didėjo Švedijos, Kanados, Nyderlandų ir Suomijos TUI, o daugiausia mažėjo Estijos, Danijos ir Liuksemburgo TUI .
„Kad investuoja kaimynai (švedai, lenkai – aut. past.) yra normalu, nes rinkos yra arčiausiai, jas lengviausia pasiekti. Iš tų šalių jau yra investuotojų Lietuvoje, todėl jie jau turi su kuo pasitarti, pasikonsultuoti. Todėl natūralu, kad tie, kurie yra arčiau, labiau ir domisi. Norint privilioti kinus ar brazilus, valstybė turėtų įdėti daugiau pastangų, kad jie mus surastų ir pamatytų“, - komentavo R. Skyrienė.
Paklausta, kokias didžiausias praėjusių metų investicijas ji įvardytų, pašnekovė teigė, kad tai ne jos darbas matuoti investicijų dydžius, tačiau pabrėžė, kad didžiausia investicija nebūtinai turėtų būti siejama su naujos kompanijos atėjimu, tai gali būti ir senos kompanijos plėtra.
„Didžiausia investicija buvo „Fermento“ pardavimas, tai irgi yra užsienio investicija, nes pasikeitė kapitalo savininkas“, - teigė R. Skyrienė.
Balsas.lt primena, kad šis sandoris įvyko 2010 metais. JAV mokslinių technologijų kompanija „Thermo Fisher Scientific“ už 728 mln. litų įsigijo „Fermentas International“ grupę, kurios didžiausia ir svarbiausia įmonė „Fermentas“ veikia Lietuvoje. Šis sandoris specialistų vertinamas kaip sėkmingiausias lietuviškų įmonių pardavimų sandoris per visus 20 metų.
Į Lietuvą žada įžengti garsūs prekiniai ženklai
Apžvelgiant 2011 metus, viešiosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, stambiausi TUI projektai koncentruojasi ne tik Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, bet ir Raseiniuose. Vilniuje pernai austrų rinkos tyrimų kompanija „GFK“ investavo 37,29 mln. litų ir ir atidarė savo filialą, sukurdama 31 darbo vietą. Kaune britų kompanija „CallCredit Information Group , užsiimanti informacijos valdymu ir tiesiogine rinkodara, planuoja atidaryti paslaugų centrą.
Ūkio ministerijos teigimu, „Call Credit Information Group“, prieš priimdami sprendimą dėl IT centro steigimo, Kaune teiravosi rekomendacijų iš „Barclays“. Todėl šios kompanijos atėjimas dalinai yra ir „Barclays“ prekinio ženklo Lietuvoje turėjimo vaisius.
„CallCredit Information Group“ yra didžiausia praeitų metų paslaugų sektoriuje investicija, patikino ministerija ir pridūrė, kad 2011-2013 m. ši kompanija ketina investuoti 61 mln. litų ir iki 2014 m. pradžios įsteigtame centre įdarbinti ne mažiau kaip 204 darbuotojus.
Dar viena didelė investicija planuojama Panevėžio pramonės parke. Ten norvegų trikotažo iš merino vilnos gamintoja „Devold“ planuoja naujo gamybos pastato statybas, bendra projekto vertė siekia per 33,7 mln. Lt. Per trejus metus planuojama sukurti 100 naujų darbo vietų. Klaipėdoje Jungtinės Karalystės bendrovė „Homegroup“ planuoja plėsti savo baldų fabriką ir investuoti 18,6 mln. litų. Kompanijios planai ambicingi – plečiant gamybą numatyta įdarbinti net iki 1 100 žmonių.
Danų verpalų gamybos kompanija „Danspin“ Raseiniuose planuoja verpalų gamyklos statybas, projekto vertė – 41,40 mln. litų, ketinama sukurti apie 200 darbo vietų.
JAV bendrovė „Levanta Scientific“ planuoja 16,2 mln. litų investicijas į mokslinių tyrimų centrą Saulėtekio slėnyje, kur bus sukurta ne mažiau kaip 80 darbo vietų.
Kaune Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ planuoja steigti lėktuvų techninio aptarnavimo centrą, į kurį bus investuota 14,67 mln. litų, žadama, kad čia dirbs iki 60 žmonių.
Pernai apie savo planus investuoti Lietuvoje prakalbo ne viena pasaulinio lygio kompanija, tarp jų Švedijos baldų prekybos milžinė „Ikea“ bei Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“.
Oficialiai patvirtinta, kad „Ikea“ franšizę įsigijusi Islandijos kompanija „Felit“ baldų ir jų aksesuarų parduotuvės duris Vilniuje turėtų atverti 2013-ųjų rudenį. Centro statybos planuojamos prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto, investicijos sieks apie 163 mln. litų.
Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ Lietuvoje planuoja atidaryti savo parduotuves kiekviename per 20 tūkst. žmonių turinčiame miestelyje. Pirmuoju miestu pasirinktas Alytus, išsirinkta konkreti statybų vieta. Skelbiama, kad tinklo statybos turėtų būti pradėtos 2012-2013 metais, tačiau kada parduotuvė atvers duris lankytojams dar neaišku.
Apie planus Lietuvoje atidaryti savo tinklo parduotuvę jau garsiai kalba ir švedų drabužių tinklas „Hennes & Mauritz“(„H&M“). Planuojama, kad tai turėtų nutikti 2013-aisias. Ekspertai prognozuoja, kad parduotuvei bus pasirinktas vienas iš didžiųjų Lietuvos prekybos centrų. Detalių, kuriame mieste kompanija žada kurtis, ir kiek parduotuvių ateityje norėtų Lietuvoje atidaryti, kol kas „H&M“ neplatina.
Ūkio ministerija teigia, visų šių užsienio investuotojų pritraukimas į Lietuvą, šaliai leidžia pirmauti Baltijos šalių regione. Ministerija skaičiuoja, kad šiemet per I-III ketv. Lietuva jau yra pritraukusi 10 užsienio investicinių projektų, savo ruožtu Estija jų turi 11, o Latvija kol kas tik 2. Pernai tokių projektų Lietuva sudarė 39, Estija –29, Latvija –20 (žiūr. į lentelę - aut. past.).
TUI projektai Baltijos šalyse 2009-2012 m. (Ūkio ministerijos duomenys)
Investuotojus gąsdina nestabilumas ir mokesčiai
Nors vis daugiau užsienio investuotojų mato Lietuvą kaip tinkamą šalį plėtoti savo verslus, pramonininkų astovas S.Besagirskas neabejoja – užsienio investicijų Lietuva galėtų pritraukti kur kas daugiau, jei ne kliūtys, kurių Lietuvoje ganėtinai nemažai.
„Nuo 2009 metų pradžios tapome labai nestabilia mokesčių prasme valstybe. Tai yra pagrindinis trukdys. Kitas labai svarbus trukdys – energijos išteklių kaina. Jeigu investuotojas dirba su energetiniams ištekliams imliomis šakoms ar imlia produkcija, Lietuva iš karto tampa nebepatraukli investuoti“, - dėstė pašnekovas.
Jis taip pat pridūrė, kad svarbi Lietuvos problema – teritorijų planavimas, ypač pramoninėms investicijoms.
„Turime atvejų, kai įmonė negali susitvarkyti savo žemės per tris keturis metus. Dėl, sakykime, kaimyno skundų, ar valdininkų reikalavimų negali pasitvirtinti detaliųjų planų“, - vieną pavyzdžių pateikė pramonininkų atstovas. Jo pastebėjimu, šie veiksniai atbaido nemažai investuotojų ateiti į Lietuvą.
Dar viena problema, anot pašnekovo, didelis darbo jėgos apmokestinimas.
„Jeigu investuotojas ateina į tą sritį, į kurią reikia priimti daug darbuotojų, dažniausiai jis Lietuvos nesirenka vien dėl to, kad pas mus darbo jėgos mokesčiai yra dideli, lyginant su kitomis šalimis“, - aiškino S. Besagirskas.
