„Startup\'ų“ grandas J. Bradfordas: lietuviai, esate kelionės pradžioje  (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Startup\'ų“ grandas J. Bradfordas: lietuviai, esate kelionės pradžioje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Startup“ – pradedančiųjų verslų – bendruomenės grandas Jonathanas Bradfordas mažą Lietuvos rinką vadina pranašumu ir tikina, kad šalis eina tinkamu keliu.

Daugiau nei dešimtmetį „startup“ bendruomenėse besisukiojantis, žymiausių akceleratorių Europoje įkūrėjas J. Bradfordas atvykęs į renginio „Startup Monthly Vilnius“ pristatymą sako, kad jo tikslas – padaryti žmones nebeįdarbinamus. Be to, jis giria Lietuvos progresą, o pagrindine naujųjų verslininkų klaida laiko nesidalijimą idėjomis.

Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvos „startup“ bendruomenę?

Jeigu apie tai kalbėtumėte su kitais žmonėmis prieš dvejus metus, išgirdę šį klausimą jie krapštytų galvą. Mano pirmajame projekte „The Difference Engine“ dalyvavo komanda iš Lietuvos su projektu „Geogoer“. Jie visada buvo skatinami ambicijų. Manau, šiandien lietuviai bando išsiaiškinti, kas yra gerai ir negerai, vienas investuotojų dabartiniame mano projekte –akceleratoriuje „Springboard“ – yra lietuvis. Šiuo metu Lietuvoje domimasi, trokštama tai daryti, yra politinė parama – prieš dvejus metus to nebuvo. Turėdami visus šiuos dalykus žmonės turi nustoti mėtytis akmenimis ir pradėti remti vieni kitus.

REKLAMA

Tačiau šiuo metu mūsų stadija – tik įžanginė.

Esame kelionės pradžioje. Kalbame ne apie ateinančius šešis mėnesius, bet apie 20 metų. Apie tai, kaip Lietuva nori save apibrėžti eidama į priekį, ką nori daryti. Labai svarbu, kad turite „GetJar“, parodantį, jog galima būti iš dalies įsikūrus Lietuvoje ir kartu būti matomiems visame pasaulyje.

Visi mokomės dirbdami, jūs einate teisingu keliu, darote teisingus sprendimus. Žmonės siekia pokyčių ir būti pripažinti. Kalbame ne apie šešiolikmečius, o apie vyriausybės paramą ir verslininkų požiūrį – jie siekia pokyčių. Kalbame ne apie individualias bendroves, kaip „GetJar“, bet apie visos ekosistemos rėmimą.

Daugelis Lietuvos „startup'ų“ šalį naudoja kaip bandymų lauką. Tai nėra problema?

Ne, nes daug lengviau daryti poveikį mažesnėje rinkoje. Tikiu, kad bendruomenės dydį galima paversti pranašumu. Mažesnėje rinkoje daug lengviau patikrinti, ar produktas tinkamas, tačiau „startup'ui“ įsivažiuoti tokia rinka per maža. Jeigu būsi didelis Lietuvoje – kas iš to? Turi būti didelis pasaulyje.

Jei kalbėtume apie Vokietiją, ten žmonės pirmiau kuria produktus vietos rinkai ir tik tada galvoja apie užsienio rinkas. O Lietuvoje jau nuo pirmos programos kodo eilutės galvojama apie tarptautines rinkas. Pavyzdžiui, daug amerikiečių investuotojų rinkos dydį mato kaip pliusą, nes ieško komandų, kurios būtų pasirengusios pradėti tarptautinį verslą. Žiūrint į vokiečių, prancūzų rinkas, jiems reikia dviejų žingsnių – sukurti produktą viduje ir tada eiti į užsienį. Šiuo atveju Lietuvoje iš karto norima tapti didele tarptautine bendrove.

REKLAMA

„Startup“ bendruomenėse sukatės jau dvylika metų. Kokių klaidų dažniausiai pastebite ir ko nauji „startup'ai“ turėtų vengti?

Jie šneka su per mažu žmonių skaičiumi. Aš tikiu, kad žmogus neturi rūpintis, jog kas nors taikysis pavogti jo idėją, nes norint tai padaryti reikia įdėti daug pastangų. Žmonės pradeda verslą, nes yra užsidegę – to užsidegimo kitam žmogui neperkelsi. Aš jums pasakysiu savo idėją ir jūs pritarsite: „Puiki idėja.“ Ir viskas.

Kai pradedate verslą, visi būna prieš jus nusiteikę. Turite nulį galimybių, kad jums pasiseks. Tiek pat galimybių, kad kas nors jūsų klausysis. Tai neracionalu. Todėl žmonės išsigąsta ir vengia savo idėjomis dalytis – nesikalba su pakankamu skaičiumi protingų juos supančių žmonių.

Kai aš pradėjau daryti tai, ką dabar darau, stengiausi bendrauti su kuo daugiau protingų žmonių. Jų neklausiau, kuo geras ar blogas mano projektas. Jų prašiau, kad pasakytų viską, kas blogo man gali nutikti, kokių klaidų padarysiu – stengiausi iš anksto pasiruošti ir pašalinti potencialias klaidas. Akceleratorių pranašumas yra tas, kad jie liepia „startup'ams“ intensyviai kalbėtis su kuo daugiau žmonių.

Tas pats „Geogoer“. Jis buvo nesėkmingas. Tačiau iš nesėkmės gimsta sėkmė – šiandien jo kūrėjai turi „Campalyst“. Geriau bandyti ir patirti nesėkmę, bet tai padaryti greitai ir neprarasti daug pinigų. Aš labiau mėgstu didelę sumą, skiriamą „startup'ams“, suskaidyti į mažesnes ir suteikti progą didesniam skaičiui žmonių. Tai leis jiems suprasti, ar jie nori būti verslininkais.

REKLAMA

Prieš keletą metų kalbėjau su Dalia Lašaite (viena „Geogoer“ ir „Campalyst“ įkūrėjų – red. past.). Pradėdamas akceleratoriaus programą visada sakau, kad mano tikslas nėra padėti jiems gauti daugiau pinigų ar jų verslus padaryti geresnius. Mano tikslas – padaryti taip, kad programos pabaigoje jūs nenorėtumėte dirbti kam nors kitam. Aš noriu juos padaryti nebeįdarbinamus. D. Lašaitė man pasakojo, kad manimi netikėjo, sakė maniusi, kad kai baigs programą ir jei nepatiks, grįš į korporatyvinį pasaulį, nes prieš tai turėjo neblogą darbą. Po programos ji pareiškė niekada į korporaciją nebegrįšianti.

Pastaruoju metu daug investuojame į IT sektoriaus bendroves. Ar nematote dar vieno „dot-com“ burbulo grėsmės?

Šiandien rinka kitokia. Pats buvau „dot-com“ burbulo dalis, buvau „startup'o“ dalis, kuriam pavyko pritraukti 25 mln. JAV dolerių (65 mln. litų), o po metų mes jau nieko neturėjome.

Pagrindinis skirtumas: į „startup'us“ investuojama daug, tačiau mažesnėmis sumomis. Egzistuoja didelės žirklės, pavyzdžiui, į viršuje esančias bendroves investuojamos itin didelės pinigų sumos, tačiau „Facebook“ tikrai nežlugs – daug pinigų investuojama į verslus, kurie pasiekę vėlesnes plėtros stadijas. Įdomu, kad investicijų sulaukia ir ankstyvųjų stadijų verslai, tačiau jos labiau išsiskaido.

Taip, žmonės gali prarasti pinigus ir aš tai turiu omenyje, tačiau šiandien investuoji ne į dešimt, bet į tūkstantį komandų ir tikiesi, kad kuriai nors pasiseks. Aišku, bus nesėkmių, bet bus prarandamos mažesnės pinigų sumos.

REKLAMA

FAKTAI: Žodynas

„Startup'as“ – ką tik įkurtas naujas verslas, kuriuo užsiima maža žmonių komanda.

Akceleratorius – nuo kelių iki keliolikos savaičių trunkančios programos modelis, kai „startup“ komandos gauna sudarytas darbo sąlygas, profesionalių konsultacijų, padedančių išgryninti idėją ir sukurti pradinę produkto versiją. Programos pabaigoje naujas verslas pristatomas potencialiems investuotojams.

NUOMONĖS: Kaip Lietuva priima „startup“ verslus?

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje įvyko nemažai gerų pokyčių šioje srityje. Jauni žmonės tapo versliškai aktyvesni, matėme ir rizikos kapitalo gimimą, kuris iki tol pas mus neegzistavo, atsirado „hubų“ idėja.

Paulius Lukauskas, „Verslios Lietuvos“ vadovas

Lietuva „startup'us“ pasitinka lietuviškai nepatikliai, kritiškai, bandoma atkalbėti ir raginama likti dirbti saugiame, gerame darbe už gerą atlyginimą. Tokia buvo realybė prieš šešerius metus. Tačiau jeigu tu tiki ir atiduodi savo širdį už idėją – gali daug padaryti.

Nidas Kiuberis, „Coffee Inn“ bendraturtis

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
(nuotr. stop kadras)
Parduotuvės yra įpareigotos valdyti pirkėjų srautus taip, kad nesusidarytų grūstys ir būtų išlaikomi saugūs atstumai. Tai mėginę daryti „Lidl“ darbuotojai sako sulaukę ...
„Barbora“. Fotodiena/Justino Auškelio nuotr.
Įvedus karantiną, itin išaugo maisto produktų pristatymo į namus paslaugų paklausa. Jas teikiančių įmonių darbuotojai vos spėja suktis. Ir anot jų, įmonės pelnu ...
Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Prasidėjus karantinui visi sporto klubai buvo priversti sustabdyti savo veiklą, visgi kai kurie klientai gavo pranešimus, kuriuose prašoma sumokėti sąskaitas, nors paslaugos ir ...
Darbas Andrius Ufartas/Fotobankas
Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma ...
Paieška internete (nuotr. Shutterstock.com)
Sulėtėjęs tempas, saviizoliacija ir viruso aktualumas neabejotinai išaugino laiką, skiriamą medijoms. Net 80 proc. žmonių naujienas apie koronavirusą, situaciją šalyje ir ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų