Per kelias praėjusios Vilniaus knygų mugės dienas kai kurie smulkesnieji leidėjai gavo tiek pajamų, kiek įprastos prekybos dienomis sukaupia per pusmetį. Vis dėlto giliausias knygų verslo vagas toliau aria du didieji prekybos pegasai.

Dviejų grupių dominuojamoje rinkoje vartotoją pasiekianti knyga dažnai yra dvigubai brangesnė nei leidėjo numatyta savikaina.

Du žinomi vardai, 66 knygynai: „Vagos prekyba“ šalyje valdo 34 mažmeninės prekybos knygomis vietas, grupė „Alma littera“ (ALG) – 32 knygynus „Pegasas“. Likusiųjų netinklinių knygynų ir knygynėlių Lietuvoje veikia daugmaž tiek pat, kiek „Vagų“ ir „Pegasų“ – apie 60, bet tokių universalių, kur galima įsigyti grožinės, mokslo ir mokomosios literatūros, yra dar mažiau.

Antkainis bado akis

Neatsitiktinai galutinė vartotoją pasiekianti knygos kaina išauga dvigubai, nors tokio skirtumo priežasties patys leidėjai negali paaiškinti. Knygynų tinklo „Vaga“ vadovas Vytas Petrošius tikina, kad jų „lentynos“ marža sudaro 19–35 proc. ir yra mažesnė nei gretimojoje Lenkijoje.

Antai 5 tūkst. egzempliorių tiražu išleistos Vytauto V. Landsbergio knygos „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“, kurią skaitytojai pernai išrinko metų knyga vaikams, pirminė kaina knygynuose sudarė 49 litus, nors leidėjai ją atidavė platinti už 27 litus. Šiuo metu ją knygynuose jau galima įsigyti už maždaug 45 litus.

REKLAMA

Dar viena savaitraščio „Ekonomika.lt“ pastaba: per praėjusią knygų mugę ALG paviljone grožinė literatūra buvo parduodama su didžiausiomis nuolaidomis, tris kartus mažesnėmis nei pirminė kainomis – ten populiarų romaną vietoj maždaug 45 litų buvo galima įsigyti kad ir už 15 litų.

„Prekybos sistema uždeda antkainį jau tikrai geroką“, – sako Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas.

Todėl, anot leidėjų, pirkėjai, kaip ir kitose mažmeninės prekybos srityse, pradėjo medžioti nuolaidas.

Knyga – kaip dešrelė

Tuzino knygų autorė ir vertėja ekonomistė Aušra Maldeikienė aiškina, kad šiame rinkos segmente veikia keletas monopolininkų ir nėra kur įžiūrėti konkurencijos.

„Knygomis apsimoka prekiauti tik didelėms monopolinėms leidykloms, kurios turi platinimo tinklus ir gali jas plačiai paskleisti bei taip išplatinti tiražą“, – sako eilėraščių ir esė autorius Liudvikas Jakimavičius.

Leidyklas ir knygynus valdanti ALG kartu yra ir didžiausias didmeninis knygų platintojas šalies rinkoje, kur iš viso yra apie penki didmenininkai.

„Sutartyje su leidyklomis numatomas net toks punktas, kad prekės galiojimo laikas yra 2 mėnesiai, kuriems praėjus leidėjas turi knygas pasiimti, – atkreipia dėmesį A. Maldeikienė. – Kas tai – dešrelė? Todėl „Pegase“ nėra senesnių knygų, nebent tai pačiai grupei priklausančių leidyklų „Alma littera“ ir „Šviesa“.

Maža to, didieji tinklai kitų leidyklų knygas neretai nustumia į lentynų pakampes. „Aiškiai matyti, kad leidėjai, turintys savo knygynus, pirmiausia rūpinasi savo išleistomis knygomis ir jas atitinkamai eksponuoja. Tik tokiu atveju, matyt, pirkėjai ne visada gauna geriausią produkciją“, – sako V. Sventickas.

REKLAMA

Anot jo, tradicinę, pirkėjui suprantamą prekydėstą dar išsaugojo kai kurie centriniai Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Palangos knygynai.

Algos užtenka buhalterei

Kai didieji dalyviai orientuojasi į populiarių, bet nebūtinai gerų vardų ir pavadinimų kuo greitesnį pardavimą, mažiesiems tenka specializuotis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla iki šiol išsaugo didžiausią būrį labiausiai pripažintų ir premijuotų autorių.

„Neturime galingo realizacijos skyriaus, bet mūsų autoriai žino, kad bent jau kultūrinė spauda jų knygai dėmesio skirs. Esame nusipelnę ir nacionalinio transliuotojo palankumo, pagarbiai žiūri premijų komitetai ir svarstytojai. Toks įdirbis savaime neatsiranda“, – vardija leidyklos vyriausiasis redaktorius ir pabrėžia, kad jie orientuojasi tik į kokybišką literatūrą – į garbingus, o ne skandalingus autorius.

Tuo metu rinkos nykštukams sunku atsilaikyti prieš didžiųjų jėgą, net jeigu jie dirba su garsiausiais autoriais. Vytauto V. Landsbergio pasakas ir kitų vaikų rašytojų kūrybą leidžiančios leidyklos „Dominicus Litaunus“ vadovė Ramunė Landsbergienė užsiminė nežinanti mažos leidyklos, kuriai nebūtų sunku išgyventi.

„Maža leidykla – labiau ne verslas, o prabangus ir rizikingas hobis, – sako geriausią 2011 metų knygą vaikams išleidusios leidyklos įkūrėja. – Mums patiems buvo iškelta bankroto byla, nes neišmokėjome senų skolų spaustuvininkams. Iš trijų leidykloje dirbančių žmonių atlyginimą galiu sumokėti tik buhalterei, ir tai kas antrą mėnesį.“

Ji svarsto, kad penkerius metus gyvuojančią „Dominicus Litaunus“ šiemet jau gali tekti uždaryti.

Dabartinė leidybos verslo konjunktūra rinkoje susidarė po dramatiškų 2009-ųjų, kai knygų pardavimai šalyje krito 90 proc. ir bankrutavo du didžiausi didmenininkai. Lietuvoje spausdintų knygų ir kitų spaudinių pardavimai pernai augo 29 proc. iki 77,4 mln. litų, tačiau buvo 2,4 karto mažesni nei 2008 m., kai knygų pardavimo apimtys sudarė 188,5 mln. litų.

REKLAMA

Kūryba – nepigi

Apibendrindama lietuviškai įprastą situaciją knygų prekybos rinkoje A. Maldeikienė sako: tai yra pasityčiojimas iš pirkėjų. „Mirdama nepatikėsiu, kad knygynuose darbuotojų atlyginimai siekia 4 tūkst. litų. Vadinasi, viskas pigu, bet labai dideli pelnai, kurie dar ir apmokestinami gana kukliai“, – teigia ekonomistė.


Rašyti komentarą...
L
Liutauras
2012-02-28 15:48:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kita vertus, leidėjai tiesiog pjauna šaką, ant kurios patys sėdi. Per ateinančius 10 metų jų visų nebeliks nė kvapo...
Atsakyti
0

v
vita
2012-02-28 17:44:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visur Lietuvoje vyksta lipimas per galvas - ir pabaiga būna vienoda , atspėkit -kokia?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų