Dalis investuotojų nusprendė nelaukti, kol euro zonos vadovai išspręs euro problemas, ir patys ima jautį už ragų. Pastaruoju metu rinkos stebi, kad europiečiai savo santaupas eurais perkelia į, jų nuomone, saugesnius aktyvus. Praėjusios savaitės pradžioje anonimu norėjęs išlikti bankininkas iš vienos tarptautinės grupės ir dirbantis su privačiais klientais, kurių turtas yra vertas bent 5 mln. JAV dolerių (12,871 mln. litų), naujienų agentūrai „Reuters„ teigė, kad jo komanda stebi klientų, atsisakančių eurų, pagausėjimą. Tai patvirtino ir Richardas Cooksonas iš „Citigroup“ privačios bankininkystės padalinio, dirbančio su daugiau nei 25 mln. JAV dolerių (64,355 mln. litų) turinčiais klientais.Susiję straipsniai
Kinija diktuoja sąlygas bėdų prispaustai Europai Kaip efektyviausiai investuoti kapitalą į valiutų prekybą? Ar tikrai musė banko akimis – dramblys? Europoje augo statybų mastas Verslas stumiamas į nelygią kovą su emigracija ir užsienio investuotojais
Saugesnė užuovėja Kur keliauja turtuolių pinigai? Londone dirbantys nekilnojamojo turto agentai teigia stebintys augantį susidomėjimą aukštos klasės gyvenamuoju būstu. Belgijoje įsikūrusio, neseniai nacionalizuoto banko „Dexia„ atstovai „EUobserver“ sakė, kad pastaruoju metu, vertinant ir pagal klientų skaičių, ir pagal pinigų sumas, matomas tam tikras terminuotų indėlių Norvegijos kronomis populiarėjimas. Portugalijos verslo dienraštis „O Diario Economico„ taip pat patvirtino, kad žmonės ieško kitų investavimo šaltinių. Pasak jo, pastarąsias kelias savaites nemaža dalis portugalų atsidarė taupomąsias sąskaitas užsienio valiuta. Taip pat jie dažniau rinkosi ne vietos, bet užsienio bankus. „Pagausėjo naujų sąskaitų užsienio valiuta, ypač doleriais, Švedijos kronomis, Norvegijos kronomis ir Šveicarijos frankais, atidarymas. Šis fenomenas jau trunka bent pastaruosius du mėnesius“, – leidiniui teigė „GoBulling„ makleris Joao Queiroz. ING bankas savo klientams išplatino pranešimą, kad euro likimą supa nežinia, todėl siekiant apsidrausti vertėtų investuoti į Danijos kronas. Tiesa, jie pastebėjo, kad žlugus euro zonai Danijos krona, palyginti su už euro zonos ribų esančiomis valiutomis, stipriai nuvertėtų, todėl rizikai atsverti siūlo JAV dolerių ir Danijos kronų derinį. Siūlo auksą Taip pat populiarėja investicijos į auksą. „Žmonės perka auksą dėl nežinios ir baimės. Centriniai bankai palaiko negriežtą monetarinę politiką, o realios palūkanos vis dar neigiamos – tai auksą daro patrauklų“, – „Bloomberg„ sakė auksu prekiaujančios bendrovės „GoldCore“ vadovas Markas O'Byrne'as. Davidas Woo, vienas iš „Bank of America„ vadovų, paragino investuotojus vietoj euro investuoti į auksą, mat ateityje Europos valiuta gali dar labiau nuvertėti. „Europos centrinis bankas supirks dar daugiau valstybių narių skolų ir į rinką tieks daugiau eurų, todėl vietoj euro rinkitės auksą“, – sakė jis.
Ragina palaukti „Barclays„ prognozuoja, kad trumpuoju laikotarpiu euro vertė gali šiek tiek padidėti, tačiau 2012 metais, palyginti su JAV doleriu, jis turėtų nuvertėti 10 proc., iki 1,20 JAV dolerio. „Scotia Capital“ vyriausioji valiutų strategė Camilla Sutton svarsto, kad radus euro zonos problemų sprendimą jo vertė greičiausiai šokteltų, tačiau vidutiniu laikotarpiu ji vis dar prognozuoja pigimą: „Negriežta monetarinė politika, recesija, fiskalinis griežtumas, socialiniai neramumai ir politinė nežinomybė nėra tvirtos valiutos pagrindas.„ Taip mano ne visi. Brianas Kelly iš „Shelter Harbor Capital“ įsitikinęs, kad šiuo metu neverta parduoti euro. „Aš euro zonos vis dar nenurašyčiau. Manau, kad rinka parduodama eurą elgiasi netinkamai. Jeigu euro zona iširs, vis tiek liks jos pagrindas, kuris sustiprins eurą daug labiau nei šiandien„, – CNBC sakė jis. Būtent tai turėtų padidinti Europos Sąjungos valiutos vertę. „Bank of New York Mellon“ praėjusį ketvirtadienį atkreipė dėmesį, kad septynias dienas iš eilės investuotojai išparduodavo tris kartus daugiau eurų nei įprastai. Euru tiki Tendencijoms rinkose prieštarauja spalį-lapkritį „Wall Street Journal„ užsakymu atlikta GfK apklausa. Jos rezultatai rodo, kad euro zonos narės tiki, jog euras išliks jų valiuta dar bent dešimtmetį, ir nemano, kad euro verta atsisakyti. Per tyrimą apklausti dešimties Europos valstybių gyventojai – septyni iš euro zonos narių ir trys iš jai nepriklausančių šalių. Daugelis respondentų mano, kad grįžus prie senųjų valiutų, kurios vyriausybėms suteiktų daugiau lankstumo reaguojant į ekonominius sunkumus, padėtis nepagerėtų. Respondentai dėl problemų labiau linkę kaltinti jų valstybių vadovus, o ne valiutų sąjungą. Didžioji dalis apklausos dalyvių mano, kad euras išgyvens šią krizę. Įdomiausia, kad didžiausių euro zonos skolininkių – Graikijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos – gyventojai buvo labiausiai užtikrinti dėl šviesios euro ateities. Aukščiausius skolos reitingus turinčių Prancūzijos, Vokietijos ir Norvegijos gyventojai taip pat buvo už euro ateitį. Kad reikia neatsisakyti euro, pasisakė atitinkamai 57 proc., 58 proc. ir 70 proc. šių trijų šalių gyventojai. Liūdnesnė padėtis buvo stebima euro zonai nepriklausančiose šalyse. Tik 16 proc. Lenkijos gyventojų buvo už euro įvedimą. Švedijoje jų buvo dar mažiau – 12 proc., o beveik visa Jungtinė Karalystė pasisako prieš prisijungimą prie euro zonos – manančiųjų kitaip tebuvo 3,5 procento. FAKTAI Valiutų prognozės Rugsėjo pabaigoje 50 „Bloomberg“ apklaustų analitikų 2012 metų pirmam ketvirčiui euro kurso prognozių vidurkis siekė 1,38 JAV dolerio. Gruodžio 8 dieną, apklausus 41 analitiką, prognozės buvo prastesnės ir siekė 1,30 JAV dolerio. „Barclays" kitų metų euro kurso prognozę sumažino nuo 1,35 iki 1,20 JAV dolerio.
