Ligoninė (nuotr. SCANPIX)

Ligoninė (nuotr. SCANPIX)

Sveikatos apsaugos ministerija turėtų skambinti pavojaus varpais – po dešimtmečio šalies rajonų sveikatos priežiūros įstaigų darbas gali būti visiškai paralyžiuotas dėl medikų stygiaus.

Šiemet medikų emigracijos mastas gali būti pasiekęs naujas aukštumas. Tačiau sveikatos politikos strategai dėl tuštėjančių ligoninių linkę kaltinti savivaldą. Kol kas gydytojų trūkumą užmaskuoja pensinio mažiaus ir keliais etatais dirbantys specialistai. Jiems pasitraukus į užtarnautą poilsį, o jaunų gydytojų emigracijai augant, rajono gyventojus greičiausiai gydys tik vaistininkai ar gydytojai imigrantai.

Medikai dirba keliais etatais

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, pažymų apie kvalifikaciją ir licenciją, kurias vežasi vykdami dirbti į užsienį, šiemet prašė 3,2 proc. Lietuvos medikų. Anot specialistų, toks procentas jau verčia skubiai susirūpinti sveikatos priežiūros paslaugų ateitimi.

Jei SAM dar viešai paskelbtų, kiek sveikatos priežiūros įstaigose dirba pensinio amžiaus medikų ir kokie jų darbo krūviai, jau dabar situaciją galima būtų vadinti kritine.

REKLAMA

„Mums stinga visų specialybių gydytojų. Galėtume įdarbinti kokių 15 specialistų, nes

dabar medikų darbo krūviai labai dideli. Žmonės dirba pusantro, dviem ir daugiau etatų“, – sakė Rokiškio rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja Marija Čeponytė.

Utenos apskrities ligoninės personalas sustiprėjo sumažinus paslaugų skaičius aplinkinių rajono ligoninėse. „Kol kas verčiamės, nes priėmėme daugiau gydytojų iš kitų rajonų gydymo įstaigų. Aišku, galėtume mažinti darbo krūvius esamiems medikams ir priimti daugiau specialistų, tačiau dabar verstis galima. Daug blogiau rajonų ligoninėse. Tačiau šios bėdos po dešimtmečio pasieks ir mus“, – aiškino ligoninės direktorius Gediminas Valdas Griškevičius.

„Rajonus gelbsti tai, kad mūsų gydytojai yra vyresnio amžiaus. Jei būtų daug jaunesnių medikų, nežinia, ar gydymo įstaigos jau dabar nebūtų tuščios“, – įsitikinęs Utenos rajono meras Alvydas Katinas.

Pasak Lietuvos ligoninių asociacijos prezidento, Anykščių rajono ligoninės vadovo Daliaus Vaigino, jei valdžia nesiims efektyvių priemonių, po 10–20 metų ir didesniuose rajonuose gali būti sudėtinga išlaikyti stacionarias sveikatos priežiūros paslaugas.

„Net ir pas šeimos gydytojus kaimo žmonėms gali tekti važiuoti dešimtis ar šimtus kilometrų“, – gana niūrias perspektyvas įžvelgia D. Vaiginas.

SAM duomenimis, pernai ir šiemet daugiausia dėl pažymų kreipėsi chirurgai, vaikų ligų gydytojai, kardiologai, neurologai, anesteziologai reanimatologai, ortopedai traumatologai (viso nuo 6 iki 12 tos srities gydytojų per 2 metus). Per 5 metus pažymų prašė 855 slaugytojos, 706 gydytojai ir 209 odontologai.

REKLAMA

Šiemet padaugėjo pakartotinai besikreipiančių specialistų, pažymas gavusių ankstesniais metais.

SAM pabrėžia, kad ne visi medikai, pasiėmę kvalifikacijos pažymas, išvažiuoja dirbti į užsienį. Kiek jų realiai emigruoja, nėra tiksliai registruojama. Be to, dalis gydytojų dirba ir Lietuvoje, ir svečioje šalyje.

Gydytojai sensta, jaunimas emigruoja

„Gydytojai sensta, išeina į pensiją, o jų vietų jaunimas neužima. Štai į mūsų ligoninę jau daug metų niekas neatvažiuoja. Į užtarnautą poilsį išėjo okulistė, traumatologas, dėl amžiaus greitai gali darbo vietą palikti dar ne vienas gydytojas“, – vieną pagrindinių rajonų medikų bendruomenės problemų įvardijo M. Čeponytė.

Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos (LJGA) valdybos pirmininkė Inesa Žeimė pripažįsta, kad jaunų specialistų į šalies periferijos gydymo įstaigas netraukia nei darbo ir gyvenimo sąlygos, nei tobulėjimo bei karjeros galimybės, nei atlyginimai.

„Medicinos studijos trunka iki 10, 12 ir daugiau metų. Mokydamiesi ir dirbdami universitetinėse ligoninėse specialistai didžiuosiuose miestuose sukuria šeimas, įsikuria, ima paskolas ir lieka čia dirbti. Į rajonus kai kurie važiuoja tik budėti. Sako, kad kai kur siūlo būstus, tačiau negirdėjau, kad kolegos būtų tuo pasinaudoję“, – pasakojo I. Žeimė.

Jaunų gydytojų Lietuvos provincija nevilioja, jie važiuoja į Jungtinę Karalystę, Skandinavijos šalys, Vokietiją. Į pastarąją išvykstančiųjų vis daugėja. Anot medikų, įsidarbinti labai norima Norvegijoje, kur ypač patrauklios darbo sąlygos.

REKLAMA

„Kai kurie jau ir rezidentūrą renkasi užsienyje, kiti išvažiuoja po jos. Kai kas dar padirbėja Lietuvoje, kad įgytų reikiamą darbo stažą. Tačiau medikų emigracija auga. Pirmiausia išvažiuoja jauni žmonės. Vakarų šalyse kitos darbo sąlygos, kitoks bendravimas, pagarba medikui ir, žinoma, pagrindinis motyvas – finansinis“, – aiškino LJGA valdybos pirmininkė.

Lietuvoje rezidentų atlyginimai siekia apie 1 000 Lt ir dar mokama maždaug 1 200 Lt stipendija, o emigravusieji gauna keliolika kartų didesnius atlyginimus.

Pirštu rodo į savivaldą

Dėl medikų stygiaus sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys linkęs pirštu rodyti į regionus – esą tai vietos valdžios rūpestis, kaip pritraukti jaunus medikus. Dėl tokios pozicijos rajonų vadovai tik gūžčioja pečiais.

Pasak Rokiškio rajono mero Vidmanto Kanopos, savivaldybė numačiusi galimybes  gydytojams skirti būstą, tačiau niekas dėl to nenorėjo atvykti į rajoną dirbti.

„Pasaulio mokslininkai skelbia, kad ateitis priklauso ne valstybėms, o miestams. Prognozuojama, kad po 30–40 metų 60 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Taigi provincija tuštės visur. Kalbant apie mediciną, rajonų ligoninės modernumu neprilygs didmiesčių gydymo centrams. Vadinasi, bus skirtingos tobulėjimo bei karjeros galimybės ir atlyginimai. Kaip priversti jauną specialistą rinktis, kur mažiau patrauklu?“ – klausė neseniai iš Pietų Korėjos sostinėje Seule vykusio konkurso grįžęs Utenos rajono meras A. Katinas.

Utenos rajono vadovas pabrėžė, kad vietos valdžia nuolat prisideda prie gydymo įstaigų modernizavimo, tačiau dalyvauti didesniuose projektuose biudžeto galimybės ribotos.

REKLAMA

„Štai savivaldybės žinion perdavė Utenos apskrities ligoninę, kurios renovacijai baigti dar reikia iki 20 mln. Lt. Nei ministerijoje, nei Seime niekas nepaaiškino, iš kur mums gauti tuos pinigus. Perdavė ir žinokitės“, – sakė A. Katinas.

Reformos neteikia stabilumo

Rajonų gydymo įstaigų vadovai sako, kad jauni medikai nesidairo į regionus ir dėl  aiškių sveikatos priežiūros sistemos perspektyvų, stabilumo stokos.

„Tai ne vien rajonų, o apskritai požiūrio į mediciną problema. Nuolatinės reformos neteikia stabilumo. Gal ir atvažiuotų jauni specialistai, bet jie nesijaučia saugūs dėl ateities. O gal ligoninėje neliks tos specialybės paslaugos? Juk uždarė akušerijos, chirurgijos skyrius. Negali rajonų ligoninės pasiūlyti ir didesnių atlyginimų“, – dėstė Rokiškio rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja.

Anot G. V. Griškevičiaus, vienas iš trūkumų – nesuvienodintos darbo sąlygos. „I ki šiol nėra centralizuotai patvirtintų medikų darbo krūvių. Atrodytų, kad mūsų gydytojai uždirba neblogai, bet jų darbo krūviai 2 ar 3 kartus didesni nei vakariečių“, – aiškino Utenos apskrities ligoninės vadovas.

Ligoninių asociacijos prezidento įsitikinimu, kol ministerija ir Vyriausybė nesuvaldys šių procesų ir nesiims reguliuoti tolygaus specialistų pasiskirstymo šalyje, valstybė ir toliau rengs specialistus pasauliui. O įstaigos ir savivaldybės esą daro tai, ką gali.

„Mūsų ligoninė ir savivaldybė jau keliolika metų sudaro sąlygas jauniems specialistams pritraukti. Ieškome kandidatų, skiriame tam tikrą finansavimą, sudarome trišales sutartis, tačiau nauda iš to menka. Neretai gavę diplomus jie numoja ranka, atsiskaito ir renkasi, kur geriau“, – sakė Anykščių rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas D. Vaiginas.

REKLAMA

Atlyginimams kelti lėšų yra

Dalius Ramančionis , Nacionalinės medikų asociacijos prezidentas

Ne tik regionuose, bet visoje Lietuvoje medikams nepatrauklu dirbti, todėl ir emigruojama. Atlyginimai užsienyje nuo 15 iki 24 kartų didesni, kur kas geresnė techninė bazė, kitos darbo sąlygos. Visuomenė turi tokią mediciną, kokią nori turėti. Deja, į mūsų teikiamus pasiūlymus funkcionieriai nenori atsižvelgti. Jau dabartinio biudžeto pakaktų medikams 30–40 proc. pakelti atlyginimus. Vienas pirmų žingsnių – privatizuoti dalį medicinos ir sudaryti sąlygas privačioms ir valstybės įstaigoms konkuruoti tomis pačiomis sąlygomis. Kiekvienas gyventojas turėtų turėti virtualią sąskaitą, kur matytų, kiek joje yra lėšų. Tuomet galėtų nuspręsti, kokia gydymo įstaiga ir už kiek jam atliks reikiamą paslaugą.

Savivalda negali nusišalinti

Algirdas Vrubliauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas

Ne viena savivaldybė prisideda atnaujinant ambulatorijas, įsigyjant reikiamą įrangą, renovuojant ir kt. Ieškoma galimybių suteikti būstus. Konkuruoti su Vilniumi ar Kaunu nėra lengva, tačiau yra pavyzdžių, kai jauni specialistai ryžtasi važiuoti į rajonus. Juk ir centruose tarp medikų didelė konkurencija. Nemažai medikų yra rajonų tarybų nariai, tad ir jie gali inicijuoti siūlymus.

Emigracija jau kelia nerimą

Nora Ribokienė , sveikatos apsaugos viceministrė

Iš Lietuvos migravusių sveikatos priežiūros specialistų skaičius nėra grėsmingas, bet jau pradeda kelti nerimą. Tačiau rajonų gydymo įstaigoms emigracija tiesioginės įtakos neturi, nes iš jų labai retai į užsienį išvyksta specialistai. Susiduriama su kita – netolygaus specialistų pasiskirstymo problema. Labiausiai pastebimas vidaus ligų, šeimos gydytojų poreikis. Bet neteisinga tai sieti su emigracija. Minėtų gydytojų rezidentūros yra mažiausiai populiarios. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pagal tai, kiek gydymo įstaigos pageidautų įdarbinti atitinkamos srities specialistų, tiek jų universitetai šiuo metu rengia rezidentūroje. Geras darbo užmokestis, patrauklios darbo sąlygos, socialinės garantijos, gerėjanti bendra ekonominė padėtis gali sustabdyti emigracijos procesus.

Vida TAVORIENĖ

vilniete
2011-11-16 12:12:00
perziurekite gydytiju darbo grafikus-ir ligoniu priemimo srautus
daugumoje-taloneliai isduodami darbo dienos pradziai-iki gydytojo darbo laiko vidurio-
nueik pas gydytoja jo darbo dienos antroje puseje-LIGONIU NERA-BET IR TALONELIU REGISTRATUROJE NERA
tai ne pirmas kartas-as jau ta sistema ,,,perkandau,,
zinoma, be reikalo pas daktarus neini-bet kai prireikia-ar nukreipimo pas kita specialista-ar tik poros lapeliu israsyti-tai eini ir gauni- patarimas-padarykite reida po poliklinikas-antroje gydytoju darbo dienos puseje----
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
medikai neteisingi zoniu atzvilgiu 2011-11-16 17:03:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
butu tesinga, jei medicinos studentai moketu uz moksla, o atidirbe lietuvoje 10 metu atgautu savo mokesti uz moksla.
mes visi daug mokame uz mediku studijas, o paslaugu beveik negauname   ATSAKYTI
... 2011-11-16 16:37:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gerai gerai, nėra čia ko vergauti medikams.   ATSAKYTI
Ala 2011-11-16 13:36:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Statistika galinga.Dirba gyditojas dviejuose vietose - tai jau du,o ne vienas.   ATSAKYTI
ramus 2011-11-16 12:37:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
niekad nepamirsiu kaip pries gera desimtmeti valdziazmogiai skambino "pavojaus varpais" del mediku perprodukcijos universitetuose. matomai sveikatos reforma pavyko...    ATSAKYTI
vilniete 2011-11-16 12:12:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
perziurekite gydytiju darbo grafikus-ir ligoniu priemimo srautus
daugumoje-taloneliai isduodami darbo dienos pradziai-iki gydytojo darbo laiko vidurio-
nueik pas gydytoja jo darbo dienos antroje puseje-LIGONIU NERA-BET IR TALONELIU REGISTRATUROJE NERA
tai ne pirmas kartas-as jau ta sistema ,,,perkandau,,
zinoma, be reikalo pas daktarus neini-bet kai prireikia-ar nukreipimo pas kita specialista-ar tik poros lapeliu israsyti-tai eini ir gauni- patarimas-padarykite reida po poliklinikas-antroje gydytoju darbo dienos puseje----   ATSAKYTI

Top Video

Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
DABAR RODOMA
Gražuolės bandymas atkreipti sportininkų dėmesį virto sensacija – visai nesidrovėjo
DABAR RODOMA
Princas Williamas su žmona Kate vos sulaikė juoką po žurnalistų komentarų
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: vaizdas danguje priminė baisiausią siaubo filmą
DABAR RODOMA
Tokio padaro žvejai dar nebuvo regėję: nesuprato, kas per mutantas
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų