REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kriziniais 2008 metais JAV centrinis bankas, prisidengdamas gelbėjimo programomis, atsuko ir slaptą trilijoninių paskolų čiaupą didiesiems JAV ir Europos bankams.

REKLAMA
REKLAMA

Didieji JAV bankai ,,Citigroup” ir ,,Bank of America” pagal išduotų paskolų nekilnojamajam turtui skaičių 2006 metais buvo pelningiausių JAV bankų dešimtuko, besidžiaugiančio 104 mlrd. dolerių pelnu, viršūnėje.

REKLAMA

2008 metais, subliūškus nekilnojamojo turto burbului, šioms korporacijoms gelbėti prireikė šešiskart daugiau lėšų – iš JAV federalinių rezervų banko (FED) joms buvo skirta beveik 700 mlrd. dolerių gelbėjimo paskolų, dar 160 mlrd. dolerių paskolino JAV iždas, o likusios sumos iki šiol tūno po paslapties šydu – bandant jas atskleisti paskolų sumos skiriasi keliolika kartų.

Trilijoninės paskolos – slaptai

,,Bloomberg” paviešintais duomenimis, FED vadovo Beno Bernanke pastangos gelbėti JAV ekonomiką mokesčių mokėtojams kainavo 1,2 trln. dolerių (2,89 trln. litų). Panašią sumą amerikiečiai šiandien skolingi už neišsimokėtas daugiau nei 6,5 mln. būstų paskolas.

REKLAMA
REKLAMA

Didžiausias slaptas FED skolininkas, anot portalo, bankas ,,Morgan Stanley” gavo 107,3 mlrd. paskolą iš FED, ,,Citigroup” – 99,5 mlrd., ,,Bank of America” – 91,4 mlrd. dolerių

,,Tokie tie didžiuliai skaičiai. Kitaip būtume kalbėję tik apie žlugusią Amerikos finansų aristokratiją“, – sakė buvęs JAV Teisės departamento pareigūnas Robertas Litanas.

Doleriais užvertė ir Europą

,,Bloomberg” tyrimo duomenimis, FED skolino ne tik Amerikos bankams. Beveik pusę iš 30 pagrindinių FED skolininkų sudaro Europos finansų milžinai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teigiama, kad Edinburge esančiam ,,Royal Bank of Scotland” FED suteikė 84,5 mlrd., Šveicarijos bankui UBS – 77,2 mlrd. dolerių, o Vokietijos NT bendrovei ,,Hypo Real Estate Holding” skolinta 28,7 mlrd. dolerių, vidutiniškai po 21 mln. dolerių kiekvienam iš 1 366 įmonės darbuotojų.

Tarp didžiausių skolininkų yra ir Belgijos bankas ,,Dexia” bei Prancūzijos ,,Societe Generale”, kurių vertybinių popierių draudimo kainos per pastarąjį mėnesį rekordiškai išaugo dėl investuotojų nerimo, jog plintanti euro zonos valstybių skolų krizė padidins šių bankų bankroto tikimybę.

REKLAMA

Iš neužsukamo FED čiaupo, ,,Bloomberg” duomenimis, konfidencialiai pinigus siurbė net tie užsienio bankai, kurie per krizę negavo vyriausybių paramos. Britų bankas ,,Barclays” pasiskolino 64,9 mlrd. dolerių, Vokietijos ,,Deutsche Bank” – 66 mlrd. Abiejų bankų atstovai šią informaciją komentuoti atsisakė.

Nuostolių nepatyrė?

FED teigimu, dėl didelio kreditavimo nuostolių nebuvo patirta. Banko duomenimis, iš oficialių 2007–2009 gelbėjimo programų gauta 13 mlrd. dolerių palūkanų. Tačiau neoficialaus paskolų mechanizmo bankas nekomentuoja.

REKLAMA

,,Bloomberg” analizė parodė, kaip stipriai didieji bankai ir korporacijos yra priklausomi nuo FED: užfiksuota daugiau nei 21 tūkst. transakcijų. Remiantis JAV informacijos laisvės aktu, buvo surinkta daugiau nei 29 tūkst. puslapių FED informacijos.

Viešai džiaugėsi, slaptai skolinosi

Net viešose ataskaitose pranešdami apie pakankamą turimų lėšų kiekį JAV ir Europos finansų milžinai slėpė apie milžiniškas sumas, gautas iš FED.

Štai ,,Morgan Stanley”, praėjus dviem savaitėms po ,,Lehman Brothers” žlugimo 2008 metais, išplatino spaudos pranešimą apie ,,stiprias banko kapitalo ir likvidumo pozicijas”, vėliau buvo pranešta apie 9 mlrd. investiciją iš ,,Mitsubishi Financial Group”, tačiau nutylėta apie tą pačią dieną gautą milžinišką FED injekciją – 107,3 mlrd. dolerių. Teigiama, kad šie pinigai tuomet buvo pagrindinis banko grynųjų šaltinis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirko bet ką

Privalėdamas diversifikuoti skolas FED turėjo pirkti tik aukščiausio reitingo bankų vertybinius popierius, hipotekos obligacijas, tačiau per patį krizės įkarštį JAV centrinis bankas atpalaidavo saugumo vadžias ir supirkinėjo iki neinvesticinio lygio nukritusias bankų akcijas.

Pensilvanijos universiteto profesorius Richardas Herringas teigė, kad bankai naudojosi FED ištekliais norėdami padidinti savo pajamas.

,,Jie ėmė didžiulius pinigus iš pigiausio jų šaltinio tikėdamiesi, kad niekas apie tai nesužinos”, – svarstė ekonomistas.

REKLAMA

1 trln. ar 16 trln.?

JAV Senato komisija pateikia visai kitokias FED išskolintų dolerių sumas – esą FED nuo krizinių 2008 metų praskolino net 16 trln. JAV dolerių (38,2 trln. litų). Tai atlikusi FED auditą išsiaiškino senatoriaus Barney Sanderso iniciatyva sudaryta komisija.

260 puslapių audito ataskaitoje atskleidžiamos milžiniškos dolerių sumos, kurias FED skyrė JAV ir užsienio bankams bei korporacijoms, tarp jų ,,Citigroup” – 2,5 trln., ,,Morgan Stanley” – 2 trln, , ,,Merrill Lynch” – 1,9 trln.

Šiame kontekste galima tik priminti, kad JAV valstybės skola šiandien viršija 14,5 trln. dolerių, o bendrasis vidaus produktas – 14,1 trln. dolerių.

REKLAMA

FED vadovas Benas Bernanke neigia audito duomenis, tačiau plačiau komentuoti žiniasklaidai atsisakė. Įdomu ir tai, kad pagrindinė JAV ir Europos spauda apie atliktą auditą net nepaskelbė ir plačiau jo neanalizavo. Kiek FED skolino – 1,2 trln. ar 16 trln. dolerių – taip ir lieka neaišku.

Numato griežčiau reguliuoti

Milžiniškos gelbėjimo paketų sumos paskatino pasaulio bankų priežiūros institucijų susitarimą dėl didesnio bankų likvidumo. 2015 metais įsigaliosiančiose taisyklėse nurodoma, kad bankai privalės turėti pakankamai grynųjų pinigų ar kito likvidaus turto, kad išgyventų 30 dienų krizę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujas bankų gelbėjimo paktas dabar būtų viešesnis. 2010 metais priimti skaidrumą skatinantys įstatymai įpareigoja FED atskleisti skolininkus po dvejų metų.

FED jau pareiškė, kad duomenų paviešinimas sutrikdytų akcijų rinkas ir sukeltų nereikalingų problemų, o didžiųjų JAV komercinių bankų grupė kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą ir paprašė slėpti bent dalį FED paskolų, tačiau apeliacija buvo atmesta.

FAKTAI: FED skolinimas

FED 2008 metais praskolino net 25 kartus daugiau pinigų nei ikikrizinio piko metu – 2001-aisiais.

REKLAMA

1,2 trln. dolerių vieno dolerio banknotais užpildytų 539 olimpinius plaukimo baseinus.

2008 metais JAV paskelbtoje bankų gelbėjimo programoje TARP oficialiai buvo numatyta skirti 700 mlrd. dolerių.

Nuo 2008 metų galimai išskolinti 1,2 trln. dolerių buvo net tris kartus didesnė suma nei tuometinis JAV biudžeto deficitas ir tik vos daugiau nei per pastarąjį dešimtmetį uždirbo visi JAV federaliniai bankai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų