Pristatome interviu su kūrybinių industrijų specialistu Davidu Parrishu iš Jungtinės Karalystės. Šiemet lietuviškai išleista jo elektroninė knyga „Marškinėliai ir kostiumai. Kūrybinio verslo vadovas“ – tai įkvepiantis ir praktiškai naudingas gidas visiems, kurie užsiima kūrybiniu verslu ar ketina jį pradėti. Šią pasaulinio pripažinimo sulaukusią knygą D. Parrishas pristatys šių metų Vilniaus knygų mugėje.
Pokalbis su pirmojo kūrybinio verslo vadovo Lietuvoje autoriumi D. Parrishu
- Pastaruoju metu daug kalbama apie kūrybines industrijas. Jūs esate kūrybinio verslo konsultantas. Didžioji dalis industrijų, dabar identifikuojamų kūrybinėmis funkcionavo gerokai anksčiau nei atsirado kūrybinių industrijų samprata. Kinas, muzika, įvairiausi scenos menai bei amatai jau senai žinomos, kaip pelningos sritys. Kas pasikeitė, kad atsirado kūrybinio verslo samprata? Kuo įvardintasis kūrybinis verslas skiriasi nuo to neįvardintojo kūrybinio verslo?
- Verslas bei organizacijos, kurios priskiriamos kūrybinėms industrijoms gyvavo daug seniau nei atsirado pats kūrybinių industrijų terminas. Ne pats kūrybinių industrijų reiškinys, o jų sąvoka yra nauja.
Kūrybinių industrijų terminas atsirado Jungtinėje Karalystėje 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir turi būti suvokiamas tuometinės Jungtinės Karalystės politikos bei ekonomikos kontekste. Kadangi menininkų bendruomenei valstybės meno finansavimas kėlė nerimą, buvo stengiamasi pagrįsti meno pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Kitaip tariant, buvo racionalu teigti, jog menininkai, kūrybinės organizacijos bei įmonės kūrė darbo vietas, todėl jų įtaka ekonomikai turėtų būti vertinama rimtai. Kartais yra naudinga apie kūrybines industrijas galvoti kaip apie meno industrijas. Nors pačiai sąvokai buvo taikoma labiau meninė prasmė, ekonomine prasme buvo naudinga į kūrybines industrijas įtraukti leidybą, filmavimą, transliavimą, architektūrą ir kt. Šie verslai gali būti pagrįstai priskiriami kūrybinėms industrijoms nors jie ir nėra būtinai susiję su pačia sąvoka, net pačioje Jungtinėje Karalystėje.
- Lietuvoje daugelis kūrybinių industrijų atstovų nesuvokia savęs kaip kūrybinių industrijų dalies, o dažnai net nežino kas tai yra. Ar svarbu kūrybinio verslo įmonei identifikuoti save kaip tokią?
- Aš suprantu, jog didžioji dalis kūrybinių industrijų Lietuvoje netapatina savęs su kūrybinėmis industrijomis, ta pati tendencija vyrauja Jungtinėje Karalystėje bei kitose pasaulio šalyse, kur aš dirbau ir diskutavau šia tema. Tam tikrais atvejais tai nėra svarbu. Sąvoka tėra ekonominis bei politinis darinys, kuris yra naudingas suvokiant ekonomiką makroekonominiu lygiu. Mikroekonominiame lygmenyje individualios įmonės tiesiog užsiima verslu.
- Lietuvoje Vilniaus knygų mugėje jūs pristatysite savo knygą –„Marškinėliai ir kostiumai. Kūrybinio verslo vadovas“ („T-Shirts and Suits: A Guide to the Business of Creativity“). Kuo ji ypatinga lyginant su kitais verslo vadybos pradžiamoksliais.
- Mano knyga skiriasi nuo kitų, kadangi tai verslo vadovėlis, parašytas specialiai žmonėms, kurie vadovauja įmonėms kūrybinių industrijų sektoriuje. Kažkas ją apibūdino kaip verslo vadovėlį, skirtą žmonėms, kurie neskaito verslo vadovėlių. Jame aiškinami svarbūs verslo dėsniai nenaudojant verslo žargono ir pateikiant pavyzdžius, kurie yra labiau suprantami kūrybinėse industrijose dirbantiems žmonėms. Verslo vadovėliai nebūtinai turi būti nuobodūs ir „sausi“. Jie gali būti parašyti ir apipavidalinti įdomiai bei originaliai. Norėčiau manyti, kad mano knyga galėtų būti taip apibūdinta.
- Dažnai yra sakoma, kad kūrėjai – menininkai nėra ir neturi būti vadybininkais. Jie turi kurti, o vadyba užsiimti vadybininkai. Jūsų knygos pavadinime užkoduotas vadybos ir kūrybos suliejimas. Ko siekiama jūsų knygoje? Kūrybininkų ir vadybininkų sąjungos ar kūrybininko perkvalifikavimo į vadybininką?
- Sėkmingos kūrybinės įmonės sujungia kūrybiškumą ir verslą. Apie tai rašoma mano knygoje. Iš tiesų dauguma kūrybiškų žmonių nenori užsiimti verslo reikalais. Aš tą suprantu, tačiau taip pat jiems sakau, jog yra pavojinga ignoruoti verslo reikalus ar perleisti atsakomybę už juos kitiems žmonėms. Net kūrybiški žmonės turi išmanyti kaip verslas funkcionuoja pinigų, klientų ar intelektualinės nuosavybės atžvilgiu. (Nereikia būti mechaniku tam, kad galėtum vairuoti automobilį, tačiau reikia žinoti, kad kuras bei tepalai yra jam svarbūs, ir stebėti jų parodymus prietaisų skydelyje). Kai kurie kūrybiški žmonės yra taip pat talentingi ir kaip verslininkai, tai yra būdinga „Marškinėlių ir kostiumų” tipo įmonei. Vis dėlto, dažniausiai „Marškinėlių ir kostiumų“ kombinaciją sudaro du ar daugiau žmonių, kurių kiekvienas turi skirtingus darbus, pvz. „kūrybininkas“ ir „verslo vadovas“. Tam, kad ši partnerystė būtų efektyvi, abi pusės turi pakankamai išmanyti viena kitos veiklą ir surasti formulę, kuri efektyviai sujungtų kūrybiškumą ir verslumą. Taigi mano knyga padeda kūrybiškiems žmonėms geriau suprasti verslo dėsnius, kas savo ruožtu yra naudinga nepaisant to ar jie taps kūrėjais-vadovais, ar harmoningai dirbs su verslo vadovu.
- Ką pasakytumėte menininkui – kūrėjui besiskundžiančiam sunkia finansine kūrėjo – menininko dalia.
- Mano filosofija skirta įgalinti žmones. Dėl šios priežasties aš dirbu kaip verslo patarėjas, dėstytojas ir konsultantas. Taip pat dėl šios priežasties aš parašiau ir savo knygą. Kiekvienas iš mūsų gali rinktis ar skųstis, ar susikurti sau pilnavertį gyvenimą. Galime įsikūnyti į aukos vaidmenį, tačiau tai neteiks jokios laimės. Todėl aš sakau: „Nesikankink – organizuok!” (“Don’t agonise – organize!”). Yra daugybė būdų kaip kūrėjas/menininkas gali būti ir kūrybiškas ir finansiškai stabilus. Tai visiškai nereiškia, jog reikia „parsiduoti“. Kiekvienas žmogus gali surasti savo unikalią formulę. Verslo metodų išmanymas padeda surasti teisingą atsakymą. Mes galime pritaikyti verslo technikas prie savo aplinkybių, tikslų ar vertybių.
- Vienas pagrindinių kūrybiškumo privalumų versle tai pridėtinė vertė, kurią sukuria kūrybinis indėlis į produktą ar paslaugą. Kūrybinis verslas tai kokybiškai nauja erdvė atsirandanti kai gamybos bei perdirbimo sektoriai išsivysčiusiose šalyse traukiasi. Prie viso to dar reikėtų paminėti pasaulines individualizmo, postmaterializmo bei maišto prieš konformizmą tendencijas. Kitaip tariant, sąlygos kūrybiniam verslui darosi geresnės. Jūs kūrybinėse įmonėse ugdote verslumą, gal vietoj mokius kūrėjus verslo geriau konsultuoti verslą kaip tapti dabar perspektyvia, kūrybinio verslo įmone? Tiesiog įskiepyti kūrybiškumo verslui, o ne verslą kūrybiškumui?
- Akivaizdu, jog pasaulis keičiasi ir tos ekonomikos, kurios iki šiol funkcionavo dėka sunkiosios pramonės bei gamybos industrijų (šioms persikėlus į pigios darbo jėgos šalis), turi atrasti būdus kaip suteikti papildomą vertę, kurios nesuteikia kitos šalys, nes priešingu atveju jos taps nekonkurencingos ir pralaimės. Taigi pagrindinis tokių ekonomikų tikslas – sukurti papildomą vertę per mažiau apčiuopiamus dalykus: dizainą, patirtį, technologijas, švietimą, komunikaciją. Tokio tipo ekonomikose kūrybinės industrijos atlieka labai svarbų vaidmenį.
Jūs minėjote platesnį kūrybiškumo aspektą. Savo knygoje teigiu, jog „kūrybiškumas nėra menininko monopolis“. Iš tiesų, kūrybiškumas slypi kiekviename iš mūsų ir yra naudojamas visokio tipo versle bei organizacijose. Žodis „kūrybiškumas“ anglų k. dažniausiai reiškia „meninį kūrybiškumą“ ir todėl iš dalies yra vartojamas „kūrybinių industrijų“ terminas. Tačiau yra ir kitos kūrybiškumo reikšmės, kurios aprėpia „inovatyvumą“, „kitokį mąstymą“, „naujų ryšių užmezgimą“ bei „sprendimų suradimą“. Tokio tipo kūrybiškumas yra visuotinai naudingas, taigi aš sutinku, kad bet koks verslas, net ir „nemeninis“, gali tapti labiau kūrybingas. To reikia norint išlikti konkurencingu. Ironiška, bet daug kūrybinių industrijų įmonių nėra kūrybingos tokiose verslo srityse kaip marketingas, finansai, organizacijos formavimas ar vadovavimas žmonėms. Mano knyga yra skirta padėti žmonėms suprasti verslo dėsnius tam, kad jie galėtų jiems pritaikyti savo kūrybiškumą. Kitaip tariant, jūs galite būti kūrybiškas net ir dėvėdamas kostiumą!
- Bendruomeniškumas, kritinis mąstymas bei mąstymas „už dėžės ribų“ (out of the box), kaip tai susiję su kūrybinėm industrijom bei kūrybiniu verslu?
- Tai susiję su mano ankstesniais komentarais. Bendrąja prasme kūrybiškumas ir yra mąstymas „už dėžės ribų“, taigi visas verslas turi būti, šia prasme, labiau kūrybiškas. „Meninės industrijos' neturi kūrybiškumo monopolio. Net kūrybinės industrijos turi siekti būti kūrybiškinėsmis!
- Kūrybinis verslas dažnai orientuojasi į labai konkrečią klientų grupę. Kūrybinės prekės bei paslaugos paprastai nėra kuriamos vadovaujantis masiškumo logika. Lietuva yra maža šalis, maža rinka. Ar tokia rinkos ir kūrybinio verslo specifikos kombinacija neįrėmina Lietuvos kūrybinių industrijų bei kūrybinio verslo ribotos plėtros dėžėje? Gal kūrybinės įmonės turėtų labiau orientuotis į eksportą?
- Tai kas maža – gražu. Reikia labiau galvoti apie kokybę nei apie kiekybę. Jūs esate teisus, jog dauguma kūrybinių industrijų verslų yra palyginti maži, todėl masinės produkcijos logika netaikoma. Taip pat nėra taikomos masinio marketingo priemonės. Efektyvus marketingas susijęs su tikslumu, o ne apimtimi. Dabartinės recesijos metu dauguma mažųjų verslų klesti, kai tuo tarpu didieji verslai kovoja dėl išlikimo. Buvimas mažu ir susitelkusiu suteikia privalumų. Lietuva turėtų išnaudoti savo stiprybes bei unikalius gebėjimus, o ne bandyti kažką kitą. Mažos šalies - maža vidaus rinka, tačiau daugeliui įmonių ji vis tiek yra pakankamai didelė. Taip pat yra didelė ir prieinama rinka už Lietuvos ribų, taigi eksportas, tol kol jis yra tinkamas, tikslingas ir atitinkantis mūsų tikslus, taip pat gali būti verslo dalimi. Lietuvos kūrybinės industrijos neturi būti ribojamos šalies dydžio. Kūrybiškumas nepriklauso nuo dydžio. Iš tiesų, tam tikrais atvejais mažumas - privalumas, tai reiškia, jog negalėdama konkuruoti dydžiu, Lietuva turi didesnį stimulą konkuruoti kūrybiškumu.
Eektroninę Davido Parrisho knygą „Marškinėliai ir kostiumai. Kūrybinio verslo vadovas“ lietuviškai išleido Tarptautinių kultūros programų centras bendradarbiaudamas su LR kultūros ministerija. Savo knygą D. Parrishas pristatys šių metų Vilniaus knygų mugėje, vasario 19 d., 16 val. (Konferencijų salė 5.2). Taip pat vizito metu D. Parrishas skaitys viešą paskaitą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete bei susitiks su VDA ir VGTU studentais ir kūrybinių industrijų atstovais Kaune.
D. Parrisho vizitą Lietuvoje organizuoja Tarptautinių kultūros programų centras ir Britų Taryba.
