Nors bankai jau nebedalija paskolų į kairę ir dešinę, pagundų greitai pasiskolinti pinigų netrūksta. Šiandien pinigai siūlomi mobiliuoju telefonu, internetu, prekybos centruose, kur juos išleisti kyla daugiausiai pagundų.
"Tai daug patogiau nei skolintis iš draugo", - tokiais ir panašiais šūkiais klientus vilioja greituosius kreditus suteikiančios bendrovės, žadančios sąskaitą papildyti vos per 5 minutes.
Greitųjų kreditų veiklos nereglamentuoja Lietuvos įstatymai, dažnai skubėdami kuo greičiau gauti pinigų klientai atidžiai neperskaito sutarčių, o kartais jose net nenurodoma, kas laukia tuo atveju, jei žmogus nespės laiku grąžinti skolos.
Įstatymai nereglamentuoja
"Kur žiūri Lietuvos įstatymų leidėjai, jei kreditus dalija aštuoniolikmečiams? Argi toks jaunas žmogus gali turėti darbą ir pajamų? Juk realiai aštuoniolikmečio paimtą kreditą turės padengti jo tėvai. O jeigu jie nemokūs? Gresia didžiuliai delspinigiai ir teismai?" - piktinosi penkiasdešimtmetė klaipėdietė, kurios sūnus lengvai gavo greitąjį kreditą, tačiau kai jo negrąžino, susidariusią skolą teko grąžinti mamai.
Nors kreditus dalijančios bendrovės tikina, kad klientų mokumas yra tikrinamas ir vadinamųjų "blogų" paskolų dalis yra labai nedidelė, vis dėlto teismus neretai pasiekia bylos, kur kreditus teikiančios bendrovės bando išieškoti skolas.
Pasak Lietuvos vartojimo kreditų asociacijos direktoriaus Pranciškaus Gerulio, dabar skolinimas mūsų šalyje nėra reglamentuojamas. Dėl to esą kas tik turi atliekamų pinigų, įsisteigia įmonę ir skolina pinigus į kairę ir dešinę.
"Tikrai ne paslaptis, kad greitai norintys gauti pinigų neišsiaiškina visų niuansų ir vėliau labai nukenčia. Pavyzdžiui, klientui niekas nepasako, kiek iš tikrųjų jis turės sumokėti, jei laiku neatiduos paskolos ir pavėluos porą mėnesių. Būna, kad skola pradeda augti geometrine progresija", - sakė P. Gerulis.
Brangūs laiškai
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Toma Stašaitytė pasakojo, kad tokių skundų, kur klientai guodžiasi dėl greituosius kreditus suteikiančių bendrovių veiklos, pasitaiko gana dažnai.
Nesusipratimai tarp kliento ir paskolos davėjo prasideda dažniausiai tuomet, kai kreditorius pavėluoja sumokėti. Pavyzdžiui, klientai skundžiasi, kad laiškai, kuriais primenama apie skolą, apmokestinami 40 litų.
"Juk sutartyse nenurodyta, kiek tokių laiškų bendrovė gali išsiųsti. Tad neretai šalia skolos prisideda nemenka suma už laiškus", - paaiškino T. Stašaitytė.
Be to, dažnai sulaukiama skundų dėl galimai netinkamai įgyvendintos teisės grąžinti vartojamąjį kreditą anksčiau laiko. Nors tokią teisę suteikia Civilinis kodeksas ir klientas neturėtų mokėti palūkanų už tą laikotarpį, kai jau kreditu nebesinaudojo, tačiau dažnai pasitaiko nesusikalbėjimų tarp abiejų šalių ir kreditorius, nors jau ir atidavęs skolą anksčiau laiko, po metų sužino, kad palūkanos visgi buvo skaičiuojamos ir jos dar apaugo delspinigiais.
"Dar dažnai skundžiamasi dėl itin didelių palūkanų. Tačiau jų dydžio jokie teisės aktai nereguliuoja", - pažymėjo T. Stašaitytė.
Neinformatyvios sutartys
Pasak jos, patikrinus kai kurių greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių sutartis, buvo rasta įvairių pažeidimų. Pavyzdžiui, neproporcingai paskirstoma abiejų šalių atsakomybė. Dažniausiai nurodoma tik kredito gavėjo atsakomybė.
Be to, daugelyje sutarčių nenurodoma metinė kredito grąžinimo norma. Tai - rodiklis, kuris susideda iš pačios skolos, palūkanų, administravimo, aptarnavimo, laiškų siuntimo mokesčių. Išreikštas procentais, jis parodo visas vartotojo išlaidas.
"Matydamas, kokia yra metinė kredito grąžinimo norma, klientas gali palyginti su kitų bendrovių siūlomomis ir tik tada daryti išvadą, kur jam geriau skolintis. Nes vien tik paskolos mokestis, kurį dažniausiai nurodo greitųjų kreditų davėjai, dar nieko nepasako", - aiškino T. Stašaitytė.
Skolinasi mažas sumas
Kadangi dabar pinigų skolinimo rinka yra pasikeitusi, daugeliui painu, kuo skiriasi greitieji kreditai nuo vartojamųjų paskolų.
"Pagrindinis skirtumas - teikiamo kredito dydis ir laikotarpis, per kurį reikės grąžinti. Vartojimo kreditai užima 80 procentų visų nebankinių kreditų sektoriaus. Be to, vartojimo kreditai teikiami vadovaujantis įstatymu, yra užtikrintas mokumo vertinimas", - aiškino P. Gerulis.
Greituosius vartojimo kreditus duodančios bendrovės dažniausiai teikia paskolas nuo 100 iki 1 000 litų. O vartojimo kreditas gali siekti iki keliasdešimt tūkstančių litų.
"Vartojimo kredito išdavimo sąlygos nelabai skiriasi nuo banko paskolų sąlygų. Kadangi labai išsamiai išanalizuojamas kliento mokumas, "blogų" kreditų dalis nėra didelė - 14 procentų visų išduotų sumų. Beje, dažniausiai nemokūs klientai atsiranda dėl sukčiavimo atvejų. Pavyzdžiui, vartojimo kreditas buvo paimtas svetima pavarde su pavogtu pasu. Todėl dabar apsidraudėme - grynųjų pinigų nebeduodame, o reikalaujame atsidaryti banko sąskaitą. O į banką klientas privalo ateiti pats ir jau su savo pasu", - pasakojo P. Gerulis.
Skolinti nemokiam - nepelninga
Ekspertai pastebi, kad momentinių kreditų vartotojai - asmenys, kurie negali arba jau negali gauti kreditų banke. Tačiau tuos kreditus suteikiančių bendrovių atstovai taip pat tikina, kad klientų mokumas yra griežtai tikrinamas.
Greitųjų vartojimo kreditų (GVK) asociacijos pateikti statistiniai duomenys rodo, jog pradelsti greitieji vartojimo kreditai nesudaro net procento visų pernai gruodį užfiksuotų gyventojų pradelstų įsiskolinimų skaičiaus.
"Mūsų asociacijos nariai suinteresuoti, kad kreditą imantis žmogus būtų mokus. Visiškai nepelninga skolinti pinigus tam, kuris jų negrąžins. Išleisi krūvas pinigų skolai išieškoti, tačiau gali jos ir neatgauti. Todėl, net imant greitąjį kreditą, kliento mokumas yra tikrinamas. Asociacijos nariai naudojasi mokumą vertinti skirta sistema "Greitųjų vartojimo kreditų biuras", kur galima naudotis "Sodros" ir kitų institucijų duomenų bazėmis. Galiu pasakyti, kad dideliai daliai žmonių visgi atsakoma ir kreditas nesuteikiamas", - teigė GVK asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė.
Jos žiniomis, daugelis greituosius kreditus suteikiančių bendrovių juos duoda asmenims nuo 21 metų amžiaus. Tačiau yra ir tokių, kurios skolina ir aštuoniolikmečiams.
Kaip taksi
"Greitąjį kreditą reikėtų lyginti su viešbučio arba taksi paslaugomis, kurios brangios, tačiau jų reikia čia ir dabar. Taigi ir greitąjį kreditą reikia imti tik tuomet, kai norima išspręsti trumpalaikę finansinę problemą. Pavyzdžiui, svetimame mieste pavogė piniginę", - paaiškino K. Nemaniūtė.
Nors, pasak jos, greitųjų kreditų bendroves kontroliuoja nemažai valstybinių institucijų, tačiau jos neprivalo atsiskaityti Lietuvos bankui.
"Žinia, bankai kreditoriams skolina indėlininkų pinigus, todėl jų veiklą ir kontroliuoja Lietuvos bankas. Tuo metu greituosius kreditus bendrovės suteikia iš savo turimų lėšų. Taigi jos rizikuoja tik savo pinigais", - paaiškino K. Nemaniūtė.
Asociacijos direktorė tikino, esą greituosius kreditus suteikiančios bendrovės skolos negrąžinančius kreditorius į teismą paduoda tik kraštutiniu atveju. Esą iš pradžių bandoma susitarti, pratęsiamas skolos gražinimo terminas, leidžiama išsimokėti dalimis.
Skaičiai ir faktai
Vartojimo kreditai:
Kiekvieną ketvirtį Lietuvoje išduodama po 35-36 mln. litų vartojimo kreditų. Juos teikiančios bendrovės dabar prašo nuo 15 iki 25 proc. metinių palūkanų.
Imančių vartojimo kreditus klientų skaičius didėja, tačiau skolinamasi mažesnes sumas, dažniausiai - nuo 500 iki 2 000 litų
Greitieji vartojimo kreditai:
17 narių vienijanti Greitųjų vartojimo kreditų asociacija dabar turi 50 tūkst. klientų, iš viso per 2009-uosius buvo išduota daugiau nei 100 tūkst. paskolų, kurių vidutinė suma nesiekia 500 litų
Pradelsti greitieji vartojimo kreditai, remiantis asociacijos narių pateiktais duomenimis, šiuo metu sudaro 9 mln. litų.
"Masiškai užsidarinės"?
Dabar Seime vis dar svarstomas Vartojimo kreditų įstatymas. Specialistų nuomone, įsigaliojus šiam įstatymui, Lietuvoje viskas kardinaliai keisis, nes kreditus norinčios teikti bendrovės turės atitikti tam tikrus reikalavimus.
Šiuo metu nėra tikslių duomenų, kiek šalyje veikia tokių įmonių, teikiančių vartojimo kreditus. O naujajame įstatymo projekte numatytas išankstinis kreditorių registravimas. Be to, įstatymas reglamentuos klientų mokumo vertinimą.
"Įsigaliojus šiam įstatymui daugelis dabar kreditus teikiančių bendrovių masiškai užsidarinės", - prognozuoja Lietuvos vartojimo kreditų asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis.
Dažnai klientai skundžiasi, kad laiškai, kuriais primenama apie skolą, apmokestinami 40 litų. Sutartyse nenurodyta, kiek tokių laiškų bendrovė gali išsiųsti. Tad neretai šalia skolos prisideda nemenka suma už laiškus
Edita GUDAVIČĖ
