Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšų Paskolų fondui skirta 450 mln. Lt.
Ši suma jau pradėta ir keliais etapais toliau bus skirstoma kredito įstaigoms, kurios lengvatinėmis sąlygomis lėšas perskolins galutiniams kreditų gavėjams – ūkininkams ir perdirbėjams.
Lengvatinės paskolos teikiamos pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, kaip Paskolų fondo administravimo funkcijas atliekanti institucija, pirmajame veiklos etape aštuoniems Lietuvos komerciniams bankams (DnB NORD bankas, bankas „Snoras“, Medicinos bankas, Parex bankas, SEB bankas, „Swedbank“ , Šiaulių bankas, Ūkio bankas) paskirstė 18 mln. eurų ir 35 mln. litų – iš viso 100 mln. sumą ekvivalentu litais.
Lengvatinės paskolos skiriamos tik investiciniams projektams įgyvendinti. Skolintis galima tiek litais, tiek eurais. Paskolos trukmė – iki 7 metų. Didžiausia paskolos suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis“ – 300 tūkst. eurų, o pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis“ – 4 mln. eurų. Pieno kooperacijai paskolos gali būti teikiamos iki 10 metų ir turi neviršyti 10 mln. eurų. Lengvatinių paskolų palūkanos yra mažesnės negu rinkos – šiandien jos siekia 5 proc. už paskolas litais ir 4 proc. už paskolas eurais.
Pirmiausia pareiškėjas teikia paramos paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), kuri ją įvertina ir išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą, galiojančią 6 mėnesius. Pareiškėjas su gauta pažyma kreipiasi į vieną iš aštuonių bankų. Sprendimą dėl paskolos teikimo bankai priima ne ilgiau kaip per 25 darbo dienas. Informacija, kokiomis sąlygomis bankas numato išduoti paskolą, persiunčiama Paskolų fondui ir pagal ją klientui apskaičiuojamas bendrosios subsidijos ekvivalentas (t.y. teorinis piniginės subsidijos dydis, parodantis, kiek ūkio subjektui teikiama paskola kainuoja pigiau nei paskola, kuri būtų išduodama standartinėmis rinkos sąlygomis). Visi šie duomenys perduodami atgal į NMA, kad ji dar kartą įvertintų, ar šios banko paskolos išdavimo sąlygos nekeičia kliento ekonominio gyvybingumo. Gavus galutinį NMA arba Žemės ūkio ministerijos (jei projekto vertė viršija 1 mln. Lt be PVM) sprendimą dėl paramos skyrimo, su klientu pasirašoma paramos sutartis.
Pasak Paskolų fondo skyriaus viršininkės Daivos Pentiokinienės, pirmajame etape skirtus 100 mln. litų bankai turi išdalyti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sutarties su jais pasirašymo dienos. Vieni bankai tai turi padaryti iki 2010 m. spalio 13 d., kiti – iki 2010 m. lapkričio 2 d. Per pusę metų bankai turi paskolinti 30 proc., per 9 mėnesius – 60 proc., per 12 mėnesių – 100 proc. visų lėšų.
Bankai prisiima 100 proc. atsakomybę dėl grąžintinų lėšų, todėl jie turi užsitikrinti, kad klientas bus mokus. Kitose šalyse yra nustatytas tam tikras praradimų procentas, pas mus to nėra. Bankai žino, kad jie turės gražinti kiekvieną centą, todėl klientus tikrina labai kruopščiai.
Pagal trišalę sutartį su Žemės ūkio ministerija, Nacionaline mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondu numatyta, antras kvietimas kredito įstaigų atrankai turėtų būti paskelbtas vasario pradžioje. Tuomet pagal visas atrankos procedūras bus įvertintos paskirstytos sumos ir tikėtina, kad antroji lėšų dalis turėtų būti pradėta dalyti gegužės mėnesį. Antrajame kvietimo etape bus pakviesti dalyvauti ne tik bankai, bet ir kredito unijos.
Meilė Taraškevičienė
