Kai kurių šalių vadovai, atrodo, gyvena paraleliniuose pasauliuose. Kitokiuose nei paprasti tų valstybių mirtingieji.
Kainas veiks per pilkąją rinką
Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas sausio 8 dieną bolivarą nuvertino net 17 proc. Jo supratimu, šalies valiuta buvo perkainota, o ne devalvuota.
H. Chavezas teigė, kad Vyriausybė stiprins valiutos vertę iki 4,3 bolivaro už vieną JAV dolerį. Pastarasis praėjusią savaitę buvo vertas 5,87 bolivaro. Be to, prezidentas pareiškė, kad panaudos karines pajėgas prieš šalies kompanijas, kurios po devalvacijos kels kainas.
„Atsižvelgiant į tai, kad dauguma kainų nusistovėjo paralelinėje rinkoje, po žymaus mūsų įsikišimo dauguma kainų kris. Žiūrint iš šio taško, mes revalvavome bolivarą, o ne devalvavome“, − savo planą paaiškino H. Chavezas.
Paralelinė rinka, dar vadinama pilkąją rinka, yra plėtojama prekes perparduodant už jų kilmės rinkų ribų. Pavyzdžiui, jei gamintojai prekę parduoda JAV bei Prancūzijos rinkose, o trečioji šalis superka didelį kiekį Prancūzijoje bei perparduoda ją JAV rinkoje, tai yra vadinamosios pilkosios rinkos veiksmai. Tokia rinka egzistuoja dėl kainų įvairiose rinkose skirtumų. Šis skirtumas siekiant pelno leidžia prekes perparduoti brangiau.
Ekonomistai paralelinio pasaulio dėsniais netiki
Didžiausia naftos gamintoja Pietų Amerikoje Venesuela sumažino dolerio pardavimą praėjusiais metais, kai dėl reikalavimo didinti naftos žaliavos atsargas sumažėjo pajamos iš naftos. Venesuelos Vyriausybė ėmė spausti bendroves importuoti paralelinės rinkos kainomis. Taip, Venesuelos prezidento manymu, didinamas vidaus kompanijų konkurencingumas ir mažinama šalies priklausomybė nuo importo. Jei Vyriausybė neleidžia įsigyti JAV dolerių oficialiu kursu, gyventojai taip pat krypsta į pilkąją rinką.
Venesuelos vartotojų kainos praėjusiais metais padidėjo 27 proc. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl realios bolivaro devalvacijos infliacija šiemet padidės iki 40 proc.
Laisvė – uždaryti savo elektrinę
Panašią kaip ir ekonomistų į H. Chavezo bolivaro „perkainojimą“ reakciją Lietuvoje sukėlė prezidentės Dalios Grybauskaitės Ignalinos atominės elektrinės uždarymo proga paskelbta energetinė Lietuvos nepriklausomybė. Pasak jos, uždarius elektrinę, kuri Lietuvai gamino savą energiją, 2010-ieji tapo energetinės nepriklausomybės pradžios metais. „Lietuvos energetikos sistema buvo ir yra priklausoma nuo Rusijos, nes visi energetiniai ištekliai yra susiję su šia šalimi. Tokia priklausomybė nuo vienos šalies susidarė būtent dėl senosios elektrinės“, − aiškino D. Grybauskaitė.
TIK FAKTAI
Bolivaro vertė per pastaruosius penkerius metus nuo pirmojo devalvavimo paskelbimo vadinamojoje paralelinėje rinkoje kilo 10 proc.
Oficialus bolivaro kursas išliko nepakitęs nuo 2005-ųjų. Tais metais devalvavus nacionalinę šalies valiutą doleris kainavo 2,15 bolivaro.
Šių metų sausį nustatyti du balivaro ir dolerio santykiai: būtiniausios prekės į šalį bus importuojamos už 2,6 bolivaro už dolerį, nebūtiniausios prekės – už 4,3 bolivaro už dolerį.
