REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje mažėjant laisvų darbo vietų ir daugėjant bedarbių, dairomasi į užsienio darbo rinką. Į keblią padėtį savo šalyje patekęs tautietis dažnai praranda paskutinius pinigus dėl galimybės dirbti užsienyje ir lieka nieko nepešęs. Tokia padėtis nuo šių metų gruodžio pabaigos keičiasi.

REKLAMA
REKLAMA

Pinigų už viltį nebeims

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gruodį pranešė, kad į ją kreipėsi vis daugiau vartotojų, kurie skundėsi įdarbinimo užsienyje tarpininkavimu užsiimančių įmonių veikla. Daugiausia besikreipiančiųjų į tarnybą pyksta, kad skelbimuose, reklamuojančiuose įdarbinimo paslaugas, žadama įdarbinti.

REKLAMA

Tačiau vartotojui nuvykus pas paslaugos teikėją, jam pasiūloma pasirašyti sutartį, pagal kurią paslaugos teikėjas įsipareigoja tik suteikti bendro pobūdžio informaciją apie užsienio šalyje esamas laisvas darbo vietas, bet neįsipareigoja įdarbinti. Pagal tokią sutartį vartotojai gali patirti įvairių išlaidų, tačiau neturi jokių garantijų, kad bus surastas jiems pažadėtas darbas.

Seimas priėmė Darbo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kurios numato, kad tarpininkavimo įdarbinant veikla užsiimančios agentūros negalės imti užmokesčio iš darbo ieškančio asmens. Mokestis bus imamas iš darbdavio.

REKLAMA
REKLAMA

Atsisakyta ir Lietuvos piliečių  įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijavimo. Užteks, kad įmonės steigimo dokumentuose būtų nurodytas veiklos tikslas – tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas. Taip pat nustatyta, kad privačios įdarbinimo agentūros privalo teikti Lietuvos darbo biržai informaciją apie savo statusą ir veiklą, fiziniams asmenims suteiktas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas.

Apgavikų gali dar padaugėti

Tikimasi, kad po šių pakeitimų žymiai daugiau asmenų galės pasinaudoti darbo užsienyje paieškos paslaugomis, nebeliks apribojimų laisvam paslaugų judėjimui Europos Sąjungos vidaus rinkoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienos įdarbinimo Didžiojoje Britanijoje paslaugas teikiančios agentūros direktorė Rita Biliukaitė sakė, kad įmonei draudimas imti mokestį iš darbo ieškančio asmens įtakos neturės, nes jis neimamas ir dabar. „Įmonė ima mokesčius už kitokias paslaugas, pavyzdžiui, vertimo, o ne už įdarbinimą. Jeigu agentūrai radus darbą žmogus nusprendžia pats susitikti su darbdaviu, derėtis, rūpintis apgyvendinimu, jis už nieką neturi mokėti“, − įstatymo pataisoms pritarė įmonės direktorė.

Vis dėlto R. Biliukaitė netiki, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba galės atsikvėpti, o darbo ieškantieji nustoti baimintis, kad bus apgauti. Ji itin skeptiškai vertina veiklos licencijavimo panaikinimą. „Esu tikra, kad apsimetėlių ir agentūrų, kurios nuveža žmones į užsienį ir palieka juos likimo valiai, padaugės dvigubai. Licencija – tai tam tikra kontrolės, baudžiamumo garantija, kai įmonei, kuri padaro nusižengimų gali būti sustabdyta arba atimta licencija“, − aiškino R. Biliukaitė.

REKLAMA

TIK FAKTAI


Ne nuolat gyventi (nedeklaruojant išvykimo), o dirbti užsienyje 2003 metais išvyko 9,6 tūkst., 2004-aisiais − 13,8 tūkst., 2005 metais − 26,6 tūkst., 2006-aisiais − 9,6 tūkst., 2007 metais − 8,8 tūkst., 2008-aisiais − 4,7 tūkst. Lietuvos piliečių.

Lietuvos įmonių, turinčių Socialinės ir darbo ministerijos licenciją užsiimti įdarbinant užsienyje tarpininkavimo veikla, liepos duomenimis buvo 44.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų