LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas (Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.)

LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas (Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.)

Pablogėjus šalies ekonominei situacijai žmonių, negalinčių grąžinti savo skolų, vis daugėja, kaip ir atidėjimų bankuose. Nagrinėjant nelaimingas įsiskolinusių žmonių situacijas dažniausiai pamirštama, kokia buvo skolinimosi nauda. Tūkstančiai žmonių naudojasi daiktais, kurių įsigyti be skolinimosi tiesiog būtų neturėję galimybės. Šios naudos kaina yra akivaizdi, ir nors ji nėra maža (tiek palūkanų, tiek rizikos prasme), tačiau buvo aiški ir sutarta iš anksto.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Vytauto Žukausko, valdžia nebūtų valdžia, jei nebandytų kištis ir į šią sritį. Seime svarstomi keletas įstatymo projektų, kuriais norima spręsti žmonių skolų grąžinimo problemas. Tarp jų - Fizinių asmenų bankroto įstatymas, Pareigų kreditoriams laikino sustabdymo įstatymas (norima leisti fiziniams asmenims atidėti skolų mokėjimą iki 3 metų ir nemokėti palūkanų), taip pat Civilinio proceso kodekso pataisa (ja siekiama apriboti skolų išieškojimą iš užstatyto būsto, jei jis yra vienintelis). Visi jie siūlo skirtingas priemones žmonių mokumo problemai spręsti, tačiau ar išspręstų?

REKLAMA

Įstatymų kūrėjai teikia argumentą, kad besiskolinantys žmonės turi tik ribotas galimybes savarankiškai priimti sprendimą skolintis ar nesiskolinti. Neva sprendimą iš esmės priima skolintojas: kiek bankai skolins, tiek žmonės ir skolinsis. Todėl teigiama, kad už nemokius žmones yra atsakingi skolintojai, o siūlomi įstatymo projektai šią atsakomybę tiesiog įteisintų.

Tai iš pagrindų klaidingas argumentas, teigia LLRI ekspertas. Sprendimas skolintis yra dviejų šalių sutartis, kiekviena šalis pagal ją įgauna savo teises ir pareigas. Besiskolinančiojo pareiga yra laiku grąžinti paskolą, to nepadarius patirti visas sutartyje numatytas pasekmes. Iš skolininko pareigų kyla ir jo atsakomybė, kuri neišvengiamai susijusi su būtinybe tinkamai pasverti ir pamatuoti daromą sprendimą. Žmonės nėra verčiami skolintis, jie šį sprendimą priima patys. Tai atrodo elementaru, tačiau tai ignoruojama teigiant, jog už visus skolininko sprendimus yra atsakingi bankai, o skolininkai tėra jų blogų sprendimų aukos, pažymi V. Žukauskas

Dar teigiama, kad bankas gali įvertinti žmogaus galimybes grąžinti paskolą geriau nei jis pats. Kas geriau nei pats norintis skolintis žmogus geriau žino savo materialinę padėtį, pajamų šaltinius ir jų stabilumą, savo poreikius ir kasdienes išlaidas, galimus finansinius rezervus ištikus netikėtoms situacijoms? Tad nors bankai, norėdami atrinkti tik tuos klientus, kurie yra pajėgūs skolintis ir grąžinti paskolas, vertina visas šias aplinkybes, žmogus jas vertinti taip pat gali ir turi. Todėl teigti, kad skolintojas turi prisiimti visą ar didesnę rizikos dalį dėl skolininko nemokumo, kadangi tik jis gali įvertinti šią riziką, yra nepagrįstas. Nors ir skirtingais būdais, riziką ir galimybes skolintis turi vertinti abi šalys.

REKLAMA

LLRI eksperto teigimu, fizinių asmenų bankroto arba galimybės vienašališkai atidėti paskolų mokėjimą įteisinimas tik dar labiau apsunkintų galimybę skolintis ateityje bei padidintų skolinimosi kainą. Ir tai ne skolintojų šantažas, o ekonominė logika. Siekis įstatymuose numatyti teisę skolininkui nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų skolintojui tiesiog išnyksta. Atidėjus paskolos mokėjimą įsipareigojimai nedingsta, tačiau skolintojas savo pinigų turi laukti tik po trejų metų (šiuo metu siūloma atidėti mokėjimą iki trejų metų). Tikėtina, jog tam, kad skolinimo veikla netaptų nuostolinga, skolintojai papildomas sąnaudas, kylančias iš įstatymo projekte numatytų nuostatų įgyvendinimo, bus priversti perkelti į paslaugų kainą, teigia V. Žukauskas.

Ir dar, sumažėjus atsakomybei dėl savo įsipareigojimų nevykdymo formuotųsi netinkami lūkesčiai. Žmonės būtų skatinami prisiimti dar daugiau nepamatuotų įsipareigojimų. Jei oficialiai pripažįstama, kad pagrindinis sprendimo priėmėjas yra skolintojas, paskatų gerai apgalvoti sprendimą skolintis mažėja. Valdžia neturėtų įstatymais kurti tokių sąlygų, kurios mažintų žmonių norą gerai apsvarstyti prieš darant sprendimą, mano LLRI ekspertas.

Jeigu jau įvyktų toks scenarijus ir bankai taptų atsakingi už nemokius skolininkus, kas toliau? Finansinio tvarumo įstatymas, numatantis priemones, kurių gali imtis valdžia, gelbėdama bankus, jau priimtas. Kai nešti nemokių klientų naštą bankams taps per sunku, valdžia bus priversta mokesčių mokėtojų pinigais gelbėti banką. Tai situacija, kuomet įsikišusi vienoje vietoje valdžia privalo kištis vis daugiau ir daugiau, kol galiausiai toks kišimasis paralyžiuoja visą sistemą. Tad gali nutikti taip, kad už skolininkų nemokumą mokėtų ne patys skolininkai, ne skolintojai, o niekuo dėti žmonės, t. y., mokesčių mokėtojai.

REKLAMA

Ką daryti? Atsakymą į šį klausimą bent iš dalies galima rasti tiksliai įvardijant problemos šaltinį. Negalėjimas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų yra netinkamo savo ir kitų skolinimosi galimybių vertinimo pasekmė. Klydo ne tik besiskolinantys žmonės, bet ir skolintojai. Ir vieni, ir kiti per daug optimistiškai vertino galimybes skolintis. Tačiau už šias klaidas jau moka abi pusės - pasiskolinę žmonės iškilusiomis mokumo problemomis, bankai - nuostoliais dėl uždelstų ir nurašomų paskolų, "lekiančiomis" bankų vadovų galvomis, jų atlyginimų ribojimais, griežtesnėmis bankų kontrolės iniciatyvomis.

Skausmingas, tačiau vienintelis būdas valdžiai siekti, kad ateityje tokių problemų neiškiltų, yra leisti tiek besiskolinantiems, tiek skolininkams pajusti visas jų padarytų sprendimų pasekmes. Siūlymai leisti fiziniams asmenims bankrutuoti arba atidėti savo pareigas tik dar labiau skatina žmones prisiimti daugiau įsipareigojimų ir gyventi ne pagal išgales, teigia LLRI ekspertas.

...silvinija
2009-12-27 09:50:03
....sekmes Naujaisiais metais...ir geresniu prognoziu Lietuvai...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
kaka2 2009-12-28 17:52:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Propoganda ir tiek..    ATSAKYTI
Rim . 2009-12-28 14:20:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nuo Naujųjų ES pirmininkaus Ispanija. Paskelbė tris prioritetines sritis. Sukurti griežtą bankų kontrolės instituciją. Tą patį padaryti su draudimo kompanijomis ir fondinėmis biržomis. Krūvelė Volstryto, Sičio, dar kelių bankų centrų gobšių padarų (žmonėmis juos vadinti neapsiverčia liežuvis) sukelia krizes viena po kitos. Išsimoka sau milijardines premijas. Už ką? Draudimo kompanijos savivaliauja. Apie fondines biržas užtenka priminti, kaip krūvelė spekuliantų Niujorko ir Londono biržose pernai kėlė naftos kainas. Nebuvo kam sutramdyti. Prieš Ispanijos planus piestu stojasi Sičio statytinis Braunas. Juk penkiolikamilijoninis Londonas be Sičio sukčių ir jų vagiamų iš viso pasaulio resursu, taptu bedarbių ir elgetų sanplaika. Atimk per bankus pumpuojamus pasaulio resursus, ir visa "klestinti" V. Europa taps tokia pat bėdžių sanplaika.   ATSAKYTI
Rs 2009-12-28 13:54:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Viena, tai bankai daug geriau žinojo, kokia bendra situacija ekonomikoje, kiek žmonės ir įmonės pasiskolinę ir kas laukia LR ekonomikos, ypač kai bankai staiga nustos teikti paskolas. Bankai vis dėlto yra monopolininkai, todėl turėtų elgtis atsakingiau. Dabar pinigus išsivežė atgal į Skandinaviją, o lietuviams - špygutė. Gelbėkitės patys. Čia panašiai kaip nepilnamečių išprievartavimas - ji juk sutiko.   ATSAKYTI
vika 2009-12-28 12:57:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
nereikia skolinti tokiems kurie negali atiduoti   ATSAKYTI
na 2009-12-28 12:41:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visos civilizuotos salys turi fiziniu asmenu bankroto istatyma, o Lietuva matai isskirtine.Nusibodo sio instituto uzperkamieji paistalai.   ATSAKYTI
joprst 2009-12-28 12:31:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
bankai nekaltumo įsikūnijimas.Kiek užeidavau į banką, tiek siūlidavo paskolą. Šiaip žmonėms turėtu buti gėda gyvent skolon.Užsidirbau - perku. Aš bankams nevergausiu. Laisvė aukščiau visko.   ATSAKYTI
2009-12-28 02:28:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ekspertas... - dar vienas savimi patenkintas piemgalys tikru pizdagalviu tampa...
Juk tai - dirbtinas nekilnojamojo turto burbulas, dirbtina ir finansine bei ekonomine krize. krize - dar XIX amziaus pradzioje anglijoje israstas tautu (siais laikais tariant - rinku) uzkariavimo budas. Amerikieciai jiems reikalingas ekonomikos erdves uzkariauja pasiusdami i tas salis savo kariuomene, o anglu strategai veikia per finansini ir ekonomini sektoriu. Lietuviams save kaltinti, jog esame "isukti" i sia pasaulyje nuolat besikartojancia kriziu "spirale" butu tas pats, kaip ir viduramziaus afrikos vergams aimanuoti, jog jie gime afrikoj - ir dar visai netycia juodaodziais...
   ATSAKYTI
to liber. paulius 2009-12-27 20:48:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
)) nors rasai niekus, ....bet anyway, bankai + valstybe + ziniasklaida - ispute burbula ( nejau manai, kad invetsuotojai (per bankus ) nesuvoke, kad kainos LT negali buti kaip skanidinavijoje NT - O BUVO PATAPE !!!!!!!!!/// ? kas i ta suda pumpavo pinigus?? ne i inovacijas, infrstrukutras, socialinius dalykus, etc, o i NELIKVIDA, STATE MESLA OFISIUKUS UZMIESTU, BUTUKUS, KA TIK NORI ))), Lietuvos geltonoji spauda , rytas, etc, kuria tvarko skandinavai, tai jie ir rase nesamones, o valstybe buvo ikinkyta tas nesamones ispusti. pasisakydavo vis koks nors statybininkas/ sviesuolis, baiges profke , apie butu brangima )) kas tai nenusikaltimas?? bankai siule viska tureti iskart, neizurint i skolininko aktyvus. tai bankai nejaute saiko, o ne zmone kuriems pardavinejo 70 % pevertintas iulizijas ir per prievarta kiso vartojimo kreditus.    ATSAKYTI
Rim. 2009-12-27 18:11:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Bankininkai savo nesvietišku godumu, pradedant Volstryto, sukėlė pasaulinę krizę. Kuo galima paaiškinti nuo seno bankininkų išsimokamas milijardais premijų nuo BŪSIMŲ KREDITO PROCENTŲ PELNŲ? Tą darė ir daro viso pasaulio bankų valdybos. Premijas nuo mano minėtų sandėrių būsimų pelnų mokėjo ir Lietuvoje esantys skandinavų bankų filialai. Kalta ir kita pusė - partinės vyriausybės. Juk daugiaaukščio namo kvadratinio metro statybos savikaina neviršija 1000 litų. Per paskutinį dešimtmetį statybinės medžiagos pabrango nežymiai. Užtat NT spekuliantų kontoros iš statybininkų pradėjo reikalauti vis paprastesnių statybos technologijų, liaudyje vadinamų "kartonkėmis". Koncervų valdžiai priėmus "žemių skraidinimo įstatymą", prasidėjo spekuliavimo žeme uraganas. Žemę pabrangino kelis šimtus kartų. Jeigų NT spekuliantų kontoros buto kvadratinio metro kainos nebūtų išpūtę daug kartų,perkantieji butus būtų išsivertę iki penkiasdešimties-aštuoniasdešimties tūkstančių kreditais. Visi bet kokiomis sąlygomis būtų lengvai grąžinę. Kalčiausios koncervatorių ir exkomunistų vyriausybės, jų partiniai vadukai. Šie pelnėsi iš pučiamo burbulo. Bankininkai plojo katučių ir be perstojo išsimokėjo sau premijas. Kaltininkai aiškūs. Pagrindinius nesunku išvardinti .    ATSAKYTI
aaa 2009-12-27 17:41:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gal šitas ekspertas paaiškintų, kodėl galima bankrutuoti absoliučiai visose išsivysčiusiose šalyse. Dar įdomiau yra tai kad būtent bankai sukėlė šitą krizę, tai jie ją ir turėjo numatyti. Kaip gali paprastas žmogelis žinoti nešvarius bankininkų žaidimus?   ATSAKYTI
jo 2009-12-27 16:49:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
vienu zodziu sudziai tie, kurie dziaugiasi, kad kitus smukdo kubiliaus nemoksiska valdymo politika, o nesistengia paremti padeti bent geru zodziu   ATSAKYTI
jo 2009-12-27 16:47:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
argi kas nors praso nurasyti skolas, bet kodel negalima krizes apimtoje Lietuvoje, zmonems paemusiems paskolas leisti atideti krizes laikotarpiui paskolu mokejimo. Kodel musu zmones neginami nuo banku, kurie nepagristai gali kelti palukanas iki begalybes. Beje tokios galimybes bankams civilizuotoje europoje nera. Ir beje kas kaltas, kad sakykime man turinciai kruva aukstuju mazina atlyginima vos ne kiekviena diena, varo nemokamu menesiniu atostogu ir t.t kas prisiims uz tai atsakomybe. Ir tada kodel, pacios valstybines imones gali menesiais nemoketi atlyginimu, ir tuo paciu sakyti, kad paemei paskola pats kaltas.    ATSAKYTI
To liberalas Paulius 2009-12-27 15:13:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
eame ne pacioje skoloje, o banku apetituose didelems palukanoms. Tik Lietuvoje taip gali buti, kai bankai nevarzomai kelia palukanas iki padebesiu, nors ir atlyginimai, ir paslaugu kainos mazeja. Beje, ponaiti liberale, ne bankas tamstai moka palukanas, o is skolininku nugrezti paskutiniai grasiai, daro tave turtingesniu.   ATSAKYTI
Girdėjau 2009-12-27 15:12:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
skubos tvarka numatoma priimti Fizinių asmenų bankroto įstątymą...Tad neskubėkite į UK emigruoti...Nes ten reikia nors pusmetį apšilti ir tik tada pradėti Bankroto procedūras...Neskubėkit į UK   ATSAKYTI
2009-12-27 14:23:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kai skolinasi ir vargsta grąžindami skolą - atsakingi už skolą tie kas skolinosi, kai nebeišgali grąžinti, tai atsakingi - tie kas skolino. Kai šitai suprasim, tai priimsim fizinių asmenų bankroto įstatymą.    ATSAKYTI
... ūsai dar neišdygo, 2009-12-27 14:22:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o jau ekspertas...   ATSAKYTI
as 2009-12-27 14:07:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
daugelis valstybiu taip gyvena ir nieko,laikosi bankai,neverkia...
O LT suinteresuoti asmenys neleidžia priiminėt teisingų pasiūlymų dėl asmens bankroto..   ATSAKYTI
Vaizdelis pagal Žukauską 2009-12-27 14:05:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
"Sprendimas skolintis yra dviejų šalių sutartis, kiekviena šalis pagal ją įgauna savo teises ir pareigas"
Toji sutartėlė tarp mažutėlio, visų skriaudžiamo, bankučio ir galingo, brutalaus, visas galias turinčio Lietuvos PILIEČIO.
Tikrai, neatsilaikys tas vargšelis bankutis prieš konstitucijom, kodeksais ir žmogaus teisėmis ginkluotą skolininką...   ATSAKYTI
Dzukas 2009-12-27 13:46:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jeigu zmones (liezuvis neapsivercia vadinti juos "fiziniais asmenimis") negales bankrutuoti Lietuvoje, tai jie persikels i civilizuota sali, pvz. Anglija ir ten bankrutuos. Taip kad delsimas priimti bankroto istatyma tik didins emigracija is Lietuvos. Benkai turi prisiimti atsakomybe uz s   ATSAKYTI
liberalas Paulius 2009-12-27 13:01:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O vat įdomu, kas tokie skolinosi iš bankų milžiniškas sumas verčiami? Visi savo noru prisiėmė įsipareigojimų. O kai nebesugeba jų vykdyti, tada nori, kad jų skolas nurašytų. Pakolinti pinigai nėra banko, jie yra mano, žmogaus, kuris bankuose laiko indėlius. Kodėl aš turiu žiūrėt, kaip bakai, kuriuose laikau pinigus yra verčiami nurašyti skolas tiems, kurie nejautė saiko?   ATSAKYTI

Top Video

Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
DABAR RODOMA
Gražuolės bandymas atkreipti sportininkų dėmesį virto sensacija – visai nesidrovėjo
DABAR RODOMA
Princas Williamas su žmona Kate vos sulaikė juoką po žurnalistų komentarų
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: vaizdas danguje priminė baisiausią siaubo filmą
DABAR RODOMA
Tokio padaro žvejai dar nebuvo regėję: nesuprato, kas per mutantas
REKLAMA
AB „Grigeo Grigiškės“ (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Bendrovės „Grigeo“, kurios antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas, pardavimai mažėja, rašo „Verslo žinios“. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ...
„Šūvio akademijos“ teritorija (nuotr. facebook.com)
Šalčininkų rajone, netoli Pamarazių kaimo, veikia šaudykla „Šūvio akademija“, kurios pagrindinis tikslas – praktinio šaudymo tobulinimas ir propagavimas Lietuvoje. Čia ...
„SpaceX“ erdvėlaivis (nuotr. SCANPIX)
JAV bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ pirmadienį sėkmingai iškėlė dar 60 kuriamo pasaulinio interneto ryšio tinklo „Starlink“ palydovų, bet jos daugkartinio naudojimo ...
Bankomatas (Fotobankas)
Pastaruoju metu stringančios didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB elektroninės mokėjimo sistemos turi neigiamos įtakos pasitikėjimui visa finansų sistema, todėl ...
Stumbrai (nuotr. Fotobankas)
Teisėsaugos dėmesio sulaukusioje stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje Panevėžio rajone dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai, rodo BNS gauti duomenys.
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų