2009.11.03 08:52
Keystone Archives / HIP / TopFoto nuotr.

Keystone Archives / HIP / TopFoto nuotr.

Trys mėnesiai, skirti bendrauti su bankais, ir akivaizdžiai per tą laiką suprastėję įmonės veiklos rezultatai. Tokią kainą sumokėjo Kauno verslininkas Algirdas Poška, apsisprendęs pasinaudoti Vyriausybės ekonomikos skatinimo plane siūlomu lengvatiniu kreditu, skirstomu per komercinius bankus.

Ūkio ministras Dainius Kreivys, balandžio pabaigoje išpranašavęs, kad geometrine progresija augsiantys ekonomikos skatinimo plane numatyti kreditai bus "spyris mūsų verslui", pasirodė visiškai teisus. Verslininkai valstybės sukurtą, o bankų įgyvendinamą sistemą tikrai vadina spyriu jų darbui, tačiau ne optimistiškuoju požiūriu.

Kaip LŽ teigė Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys, kelių bendrovių savininkas A.Poška, kol kas valstybės remiamą kreditą iš 200 aktyvių jų asociacijos narių jis gavo vienintelis.

"Daugelis mūsų asociacijos verslininkų, išgirdę mano istoriją, dabar išvis banko durų nebepraveria. Tuo metu mūsų asociacija surinko duomenis, koks yra smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų poreikis: akivaizdu, kad jų reikėtų septyniems iš dešimties verslininkų", - tvirtino A.Poška.

REKLAMA

Žiauri statistika

Iš verslui finansuoti numatytų 1,3 mlrd. litų per keturis šalies bankus kol kas smulkiajam ir vidutiniam verslui realiai buvo pasiūlyta vos 120 mln. litų. Didžiosios priemonės pradedamos įgyvendinti tik dabar. Verslininkai jau ne pirmas mėnuo skundžiasi, esą bankai visiškai neatsižvelgia į tai, kad skirsto ne savo, o valstybės pinigus, ir jokių nuolaidų teikdami tokias paskolas nedaro.

Per rugpjūtį pasibaigusį pirmąjį kreditų teikimo etapą trys komerciniai bankai smulkiajam ir vidutiniam verslui turėjo išdalyti 20 mln. litų valstybės pasiskolintų europinių lėšų (maksimali paskolos suma - 170 tūkst. litų). Šiais kreditais pasinaudojo 178 įmonės.

Šiuo metu vis dar tęsiasi antrasis paramos skirstymo etapas, kai keturi komerciniai bankai turi perskirstyti 100 mln. litų valstybės pinigų (maksimalus kreditas - 350 tūkst. litų), paskolos suteiktos 180 smulkių ir vidutinių įmonių.

Akivaizdu, kad per pusę metų valstybės remiamas paskolas sugebėjo gauti mažiau nei 400 smulkių ar vidutinių įmonių. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tokių įmonių veikia daugiau nei 65 tūkstančiai.

"Jeigu teigtume, kad tiek įmonių paskolas gavo, pavyzdžiui, Raseinių rajone, sakyčiau, kad tai tikrai gerai. Jeigu kalbėtume apie Kauną - jau būtų liūdna, apie Vilnių - labai liūdna, o Lietuvos mastu - žiauru", - tikino A.Poška.

Bankų diktatas

Apie tai, kad parama verslui skatinti bus skirstoma per bankus, premjeras Andrius Kubilius prabilo dar vasarį. Jis tvirtino, esą dalyti paskolas iš Europos finansinių institucijų Vyriausybei suteiktų kreditų būtų leista tik tiems bankams, kurie garantuotų, kad pinigai tikrai bus panaudoti verslui skatinti.

REKLAMA

Paklaustas, kaip bus užtikrinama, jog gavę injekcijų bankai tikrai skolins pinigus, A.Kubilius tikino, kad jie turės atitikti tam tikrus reikalavimus ir įtikinti, jog pinigus panaudos verslui kredituoti.

Jau tuo metu skambėję verslo analitikų ir net pačių bankininkų įspėjimai, esą pinigų skolinimas yra toks pat verslas kaip ir kiti, todėl bankai nenorės prisiimti papildomų įsipareigojimų ir lengvinti sąlygų dalydami valstybės pinigus, liko neišgirsti.

To, kad nesirengia supaprastinti valstybės remiamų paskolų išdavimo sąlygų, bankai neslepia ir dabar. "Kadangi visą riziką prisiima bankas, o mes esame atsakingi už savo indėlininkų pinigus, atrankos sąlygų tikrai nelengviname", - prieš kurį laiką LŽ sakė valstybės remiamas paskolas verslui teikiančio "Parex" banko Verslo ir klientų departamento vadybininkas Vaidotas Gurskas.

Tuo metu verslininkai tokią padėtį vadina akivaizdžiu pasityčiojimu. "Dabar bankai tyčiojasi iš Vyriausybės, užtrenkdami verslininkams duris. Tai - akivaizdus bankų diktatas ir absoliutus nenoras padėti verslui", - LŽ tvirtino verslininkas A.Poška.

Papildomi reikalavimai

Dar 1990-aisiais įmonę įkūręs A.Poška planų plėtoti verslą neatsisakė ir per krizę. "Visi kalba, kad krizė - sunkus periodas. Aš pažiūrėjau į tai iš kito taško", - LŽ apie planus imti valstybės kreditą pasakojo verslininkas.

Rugpjūčio pradžioje jis kreipėsi į banką, pagal II paramos etapo sąlygas prašydamas maždaug 270-280 tūkst. litų verslui plėtoti. Kredito verslininkui prireikė, kai kritus nekilnojamojo turto kainoms jis sumanė nusipirkti įmonės veiklai reikalingą sandėlį, o ne nuomotis tam skirtas patalpas, kaip darė iki šiol. Tuo labiau kad A.Poška surado poreikius tenkinantį variantą - 500 kvadratinių metrų sandėlis kartu su biuro patalpomis jam būtų kainavęs 340 tūkst. litų. Dalį pinigų verslininkas ketino mokėti iš savo kišenės, o likusius - pasiskolinti.

REKLAMA

Pasak A.Poškos, pirmasis bankas, į kurį jis kreipėsi, "spaudė iš visų pusių". Iš įmonės buvo paprašyta įvairių papildomų garantijų, nors verslininkas, gavęs paskolą, būtų užstatęs įmonės turtą, kurio vertė tris kartus viršija paskolos sumą, o 80 proc. paskolos sumos būtų garantavusi INVEGA (valstybės įmonė, teikianti paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui garantijas, - red.).

Maža to - verslininkui tris savaites teko rinkti ir bankui teikti įvairius pageidaujamus dokumentus. Paskui dar dvi savaites buvo svarstoma, duoti paskolą ar ne. Atėjus laikui pranešti sprendimą, bankas iš A.Poškos dar paprašė asmeninio paskolos laidavimo.

Pasak verslininko, atsispirti naujai sąlygai jam padėjo tik Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narių patarimai.

"Kalbėjome, kad nieko nėra amžino. Jeigu man kas nors atsitiktų, mano šeima dar liktų ir be būsto. Pamąsčiau, kad tai yra nekorektiškas banko reikalavimas. Daviau sau žodį nesutikti su tokiu pažeminimu ir kreipiausi į kitą banką", - kalbėjo A.Poška.

Dėl šio sprendimo verslininkas nukentėjo: nusižiūrėto sandėlio pardavėjai, nesulaukę jo sutarties su banku, prekę perleido pinigingesniems pirkėjams. A.Poškai teko ieškoti kitų parduodamų patalpų.

Procesas - trys mėnesiai

"Antrasis bankas, į kurį kreipiausi, elgėsi kur kas humaniškiau. Sprendimas dėl paskolos buvo priimtas per tris savaites ir nepareikalauta papildomų sąlygų - užteko įkeisti įmonės jau turimą pastatą", - sakė A.Poška.

Tačiau, pasak verslininko, oficialus raštas apie teigiamą sprendimą iš banko jį pasiekė tik po 10 dienų, per tą laiką jokių veiksmų nebuvo įmanoma atlikti. Tuo metu naujai surasto sandėlio pardavėjai nerimavo, ar verslininkas tikrai gaus paskolą ir jiems sumokės.

REKLAMA

Dar dviejų savaičių A.Poškai prireikė deryboms su INVEGA. "Tikrai nenoriu visko piešti tik juodomis spalvomis. INVEGA sprendimą dėl paskolos garantavimo priėmė tikrai greitai. Be to, ir bankas nusprendė, kad užteks, jei valstybė garantuos ne 80 proc., bet 30 proc. mano paskolos", - pasakojo verslininkas.

Šiuo metu A.Poška, paskola rūpintis pradėjęs rugpjūtį, teigia pasiekęs "paskutinę stadiją": bankas priėmė jam palankų sprendimą, verslininkas jau įmokėjo savo dalį (25 proc.) už perkamą objektą, net gavo nuosavybės dokumentus. Tačiau banko skirtų pinigų jis dar negali naudoti - jie užkliuvo tarp banko ir INVEGOS.

"Šiomis dienomis suvedžiau savo įmonės rezultatus ir išsigandau. Per tuos tris mėnesius, kol mėginau gauti paskolą, kol mus tikrino, reikalavo įvairių dokumentų, kitų akcininkų įsipareigojimų ir garantijų, mūsų mažutės įmonės rezultatai labai nukentėjo. Užuot visas mintis ir energiją skyręs darbui, vykdžiau bankų reikalavimus, - pasakojo A.Poška. - Į tokius veiklos rezultatus, kokius dabar matau, kaip įmonės vadovas turėjau sureaguoti jau rugpjūtį. Dabar sprendimus priiminėsiu lapkritį. Ką tai reiškia mažam verslui? Manau, kad mes tam tikru požiūriu iškritome iš aktyvaus rinkos segmento."

Apynasris veiklai

Tačiau, verslininko A.Poškos teigimu, paskolos gavimo aplinkybės tėra priešistorė. Didžiausią šoką jis patyrė pasirašęs sutartį. "Perskaičius dokumentą kyla klausimas, ar aš apskritai galiu ką nors daryti be banko sutikimo. Ši sutartis mane, kaip verslininką, visiškai suvaržo. Be paskolos iš tiesų negalėjau apsieiti, tačiau nors ją gavau penkeriems metams, stengsiuosi atiduoti kuo greičiau ir atsikratyti keliamų sąlygų", - tikino jis.

REKLAMA

Tai, kad verslininkams kyla sunkumų norint pasinaudoti valstybės per bankus teikiama parama, LŽ taip pat teigė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Danas Arlauskas.

"Verslo rėmimo sistema valstybėje sukurta. Bet aš sakyčiau, kad tiems verslininkams, kurie dar sugeba šiaip taip išgyventi, ir bankai padeda, o tiems, kuriems labai sunku, nepadeda nei jie, nei sukurta sistema", - aiškino jis.

Maža to, pasak D.Arlausko, kadangi bankai reikalauja daugybės papildomų garantijų, iš tikrųjų kreditai pasirodo esantys ne tokie ir pigūs, o valstybės pagalba - ne tokia ir didelė, kaip buvo žadėta.

Nenori rizikuoti

Ekonomikos profesoriaus Povilo Gylio manymu, Vyriausybės garsiai reklamuotas verslo skatinimo planas iš tiesų yra neveiksmingas.

"Vyriausybės politika sudavė smūgį visam, taip pat ir vidutiniam, verslui. Pinigų verslui skatinti, pirmiausia, skirta per mažai, antra, pavyzdžiai rodo, kad jie yra sunkiai prieinami. Bankai valstybės skirtus pinigus dalija pagal savo pačių keliamus reikalavimus, o kreditavimo sistema yra beveik sustingusi. Ką jau kalbėti apie smulkiuosius verslininkus, jei net didžiosios bendrovės negali gauti kredito", - sakė jis.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas tikina per neformalius pokalbius su bankų atstovais girdėjęs, kad šie turi problemų dėl blogų paskolų.

"Kol tos problemos neišspręstos, jie labai konservatyviai žiūri į kreditavimą apskritai, ypač verslo, kadangi jis šiuo metu patekęs į sudėtingą padėtį. Bet kuris bankas bijo priartėti prie ribos, kai bus paskelbta, kad jis nebeturi pakankamai kapitalo savo funkcijoms atlikti", - kalbėjo jis.

REKLAMA

Pasak S.Jakeliūno, ne taip seniai su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Stasiu Kropu jis kalbėjosi apie naująją Lietuvos banko finansinio stabilumo apžvalgą.

"Ten rašoma, kad bankams dabar palankiau nekredituoti, siekiant išlaikyti kapitalo pakankamumą, negu rizikuoti teikiant paskolas, o paskui, jei tos paskolos bus problemiškos, turėti kapitalo stygiaus problemų. Parodžiau S.Kropui šį teiginį. Jis linktelėjo galva - pritarė", - sakė analitikas.

Jurga TVASKIENĖ

agne
2009-11-03 09:10:22
kad nebesugeba verslininkai vadovauti
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
KLPD 2009-11-04 23:00:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
APSILANKYKITE IR ISIGYKITE WWW.SAVASBIZNIS.LT   ATSAKYTI
TO HAUSAS 2009-11-04 16:25:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Juk bankininkas irgi suinteresuotas skolint lt..
O verslininkas siaip neprasidetu jei jam nereiketu su bankais reikalu turet, patikek jis stengiasi kad isgyvent   ATSAKYTI
Hausas 2009-11-04 08:42:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai verslininkas-gali ir puse metu derybas ir dokumentus ruosti, o paskui kaltinti kitus, kad verslas zlugo.Reikejo nepaleisti nuo vadziu savo verslo-nesiskusk dabar, pats kaltas.   ATSAKYTI
KANADA 2009-11-04 01:31:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Negaiškite laiko – emigracija į KANADĄ: www.migracija.lv/lt    ATSAKYTI
2009-11-03 16:39:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kuo daugiau skirstys tuo maziau gales tureti. dabar jie guli sukurti is oro nes yra parasyta ant pop kiek yra ir jie vartomi. verslams/imonems duoti neapsimoka nes gali pinigia ir nebeaugti, o cia gavo ir augina savo tikslams + kartaisi vienam kitam duda krupnika.   ATSAKYTI
#Pagrindine kaltininke Kaune# 2009-11-03 16:16:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pagrindine kaltininke Kaune - Kauno prokuratura... prokuraturos nusikalstama veika. Prievartavimai, teroras, žudymai. Vardan - kontrabandos..., auksti pareigunai, vilkinimas, chaosas, nusikalstamos veiklos organizavimas... ikalciu slepimas, naikinimas, terorizavimas... teismas, teisejai, mafija... daugelis atsakymu siandienos klausimus kiekvienam... byloje - "Dvarvycio karas" #Iskarpyta, sutrumpinta konfiskacijos video medziaga: youtube.com/watch?v=RqUq_W1dvug #Pilna video medziaga: rutube.ru/tracks/2544038.html?v=e42277dbd9e14f5d461e811e26b36e55 #Bylos dokumentaciniai failai parsisiuntimui: megaupload.com/?f=5MCK7TPY realios situacijos isdestymas... dekui uz demesi.
dabar jau kai kuriuos dokumentus galite skaityti interneto puslapyje...
scribd.com/doc/21807708 Bylos Aprashymas
scribd.com/doc/21808018 Skundas LR gen. prok. del ikiteisminio
+ scribd.com/doc/21978980 KMAT-SprendimasLRvardu-091020
manau busit nustebinti...   ATSAKYTI
Aciu TS ir Kubiliui Kreivam 2009-11-03 15:41:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaip puikiai isduriate versla perleisdami kreditus bankams ir skolindami uz diidele palukanas pensiju ismokejimui. Saunus vaikinai   ATSAKYTI
keista 2009-11-03 15:33:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
negi nacionaliniai bankai negalėti tvarkyti ES pinigų duodamų už įmokėtus pinigus .   ATSAKYTI
PirmaKarta® 2009-11-03 15:11:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tie 1.2 mljrd. LTL paramos verslui, tapo parama privatiems bankams.   ATSAKYTI
agne 2009-11-03 15:04:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
bankininkai dideli aferistai   ATSAKYTI
kuilys 2009-11-03 13:40:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
šūdbankių veikla šiuo metu yra KENKSMINGA Lietuvos valstybei   ATSAKYTI
rt 2009-11-03 13:38:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
bankai nesventieji bet st verslininkas banko lygio   ATSAKYTI
tikras lietuvis 2009-11-03 12:34:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nereikėjo leisti įsigalėti bankuose vienos šalies kapitalui. Būtų konkurencija - tokių dalykų nebūtų.   ATSAKYTI
valas 2009-11-03 12:23:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nedarykit taip kaip sitam video: smilez360.com/articles.php?article_id=682    ATSAKYTI
Baubas 2009-11-03 12:08:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tik viena smulkmena 1,2 mlrd lituku is kuriu bankas perskolindamas gali gyventi ir toliau is visu saipytis ir rizikuoja ne savo indelininku o valstybes pinigais...   ATSAKYTI
? 2009-11-03 11:55:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
man jau pabodo santūriai linksmi bankininkų fac-ai per teliką, tokie mes rimti ir linksmi, ir ką jūs mums padarysit   ATSAKYTI
Fredis 2009-11-03 11:46:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
reiktų jau pradėti mitingus prie jų rengti, pasipūtėliai   ATSAKYTI
CataclysmMansion 2009-11-03 11:45:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Man ziaurus klausimas kyla: kokias imones finansuoja bankai? Reiketu kritiskai ivertinti bankui politika ir paskolu portfeli - tuomet galetume paziureti kas skatina versla.

Taip pat kilo mintis: Skelbimas laikrastyje: "Stabiliai veikianti imone pasiskolintu x litu is privaciu asmenu uz y metiniu palukanu. Pinigai grazinami dalimis per 5 metus. Paskola iforminama pas notara, privataus skolinimo tvarka."

Arba: Skelbimas laikrastyje: "Stabiliai veikianciai imonei reikia lesu. Paimtume paskola iki x tukst. su 15-20% metiniu palukanu. Paskola iforminama pas notara, vardiniu akciju forma."

Arba: "-|- Paskola iforminama pas notara, vekselio forma."

Kaip jums tai? Butu siokia tokia konkurencija...   ATSAKYTI
Činčas 2009-11-03 11:02:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
sėdi ant pinigų maišų ir laukia   ATSAKYTI
... 2009-11-03 10:38:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Iš apyvartos dingsta gryni pinigai...

žmonės nebeturi kaip išlaikyti savęs...

Bankai tai tik įrankis kaip sunaikinti identitetą, ką jie puikiausiai ir daro.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
(Žygimanto Gedvilo ir Andriaus Bagdono nuotr.)
Dauguma tautiečių savaitgalius ar atostogas leidžia prie ežerų ar upių. Tačiau kyla konfliktai, nes žmonės nepasidalina vandens telkinių pakrančių. Šalia jų sodybas turintys ...
Asociatyvi nuotr. (nuotr. TV3)
Karantino metu išaugęs susidomėjimas sodybomis ir sodais vis dar tęsiasi. Žmonės domisi, ieško ir perka sodybas ar nedidelius namelius sodų bendrijose. Pasak nekilnojamo turto ...
Vilniaus oro uostas. Fotodiena/Justinas Auškelis
Latvijos oro bendrovė „AirBaltic“ pranešė nuo pirmadienio skraidinanti nauja kryptimi – iš Vilniaus į Kroatijos kurortą Dubrovniką.  Šiuo metu „airBaltic“ kasdien vykdo ...
Nida  (nuotr. Fotodiena.lt)
Pirmadienį po kelerių metų pertraukos atidaromas Nidos aerodromas – čia vėl galės leistis mažieji orlaiviai. „Džiaugiuosi, kad rastas sutarimas ir Neringą vėl bus galima ...
(nuotr. 123rf.com)
Karantinas kiek pakeitė gyventojų įpročius – daugiau bendraujama nuotoliniu būdu. Specialistai nurodo, kad net ir pasibaigus karantinui skambučių srauto ir suvartojamų ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų