REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva neišnaudoja sukauptos patirties, o šalies ekonomika dėl nutrūkusio oro  susisiekimo praranda didžiules pajamas. Taip mano Lietuvos aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“, stebėdama Lietuvoje besiklostančią keleivių pervežimo oro transportu situaciją.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu „Avia Solutions Group“ konsultuoja kelias Rytų regiono valstybes ir atlieka galimybių studijas dėl regioninių oro linijų kūrimo Kazachstane, Tadžikistane, Rusijos autonominėse respublikose. Savo rekomendacijose šių valstybių vadovams ir atsakingoms institucijoms pabrėžiame oro linijų sukuriamą naudą valstybės ekonomikai. Lietuva, deja, šio aspekto visiškai neįvertina. Kol kas tik išlaidų karpymu užsiimantiems valstybės vadovams nebelieka laiko atrasti būdų, kaip būtų galima papildyti valstybės iždą. Aviacijos vystymas yra vienas iš kelių“, - teigia „Avia Solutions Group“ generalinis direktorius Linas Dovydėnas.

REKLAMA

Birželio pabaigoje buvo paskelbtas konkursas konsultantams, kurie iki rugsėjo vidurio turės parengti nacionalinio oro vežėjo galimybių studiją. Kada toks vežėjas galėtų pradėti veiklą, kol kas nėra skelbiama. L. Dovydėno teigimu, tokiais tempais spręsdama oro susisiekimo klausimą Lietuva dar ilgus metus liks izoliacijoje.

Anot jo, naujoji lietuviško kapitalo oro linijų bendrovė galbūt šiek tiek sumažins Lietuvos izoliaciją, tačiau nacionalinio oro vežėjo klausimas lieka aktualus, nes yra tiesiogiai susijęs su šalies ekonomika.

 Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) tyrimas apie aviacijos įtaką šalies bendrajam vidaus produktui parodė, kad skrydžių bendrovių pajamos valstybei atneša 3,25 karto didesnį BVP, paskatindamos daugelio ekonomikos sričių paslaugų vartojimą. Aviakompanijos sukurtos darbo vietos paskatina sukurti dar 6 kartus daugiau darbo vietų kitose aptarnaujančiose šį verslą srityse. L.Dovydėno teigimu, lietuviškajai skrydžių bendrovei turint 1 mlrd. litų apyvartą, valstybei būtų sukurta iki 3,25 mlrd. litų BVP, o skrydžių bendrovei turint 1200-1300 darbuotojų, oro linijoms aptarnauti šalyje įkuriama dar apie 7500 darbo vietų.

REKLAMA
REKLAMA

 „Linkėdamas sėkmės veiklą pradėjusiai naujai lietuviškai oro bendrovei, tikiuosi, kad jie ir jų akcininkai nesustos vietoje. Konkurencingai veiklai vykdyti reikia turėti ne vieną, o mažiausiai 5-6 lėktuvus. Be to, jiems eksploatuoti būtina inžinerinė bazė ir geri specialistai. Investicijos į naujų oro linijų sukūrimą tokioje rinkoje, kaip Lietuva, turi būti ne mažesnės nei 50 mln. litų, o kalbėti apie jų įsitvirtinimą tarptautinėje rinkoje bus galima tik po keliolikos mėnesių“, - teigia L.Dovydėnas.

Pasak jo, oro linijų svarbą valstybės ekonomikai jau gerai suprato Čekija, Suomija, Danija ir kaimyninė Latvija.  

„Šiandien, esant atviros skrydžių erdvės politikai, aviakompanijos tapo valstybių įrankiu, padedančiu persivilioti kuo didesnius keleivių srautus į tų šalių pagrindinius oro uostus, nes keleiviai reiškia įplaukas į šalies ekonomiką. Keleivių skraidinimo verslas šiandien yra gana ribotas, jeigu jis nėra sistemiškai integruotas į valstybės tikslus ir neturi valstybės palaikymo“, - įsitikinęs L.Dovydėnas.

L.Dovydėno teigimu, Latvija su Rygos oro uostu būtent tokiu būdu uždirba pinigus iš viso Rytų Europos regiono. Savo lėšas į kaimyninę valstybę investuoja ir Lietuva, atiduodama keleivius Latvijos skrydžių bendrovei.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų