REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Skandinavų bankai pasiryžę išgyventi

Kokia iš tiesų šiuo metu yra Skandinavijos bankų padėtis ir kaip tai gali paveikti Lietuvos bankų sistemą, naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje buvo pasiteirauta Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo.

REKLAMA
REKLAMA

- Maždaug prieš metus Švedijos bankai SEB ir „Swedbank“ sulaukė kritikos, kad Baltijos šalių rinkoje veikia pernelyg agresyviai. Kaip pastaraisiais metais Skandinavijos bankai veikia šiose mažose rinkose?

REKLAMA

- Ekonomikos ciklai daugiausia lemia kreditavimo aktyvumą. Skandinavijos bankai ir toliau kredituoja perspektyvų verslą, tačiau riziką vertina kur kas konservatyviau. Tenka pripažinti, kad rinka taip pat baudžia šiuos bankus dėl per didelio skolinimo Baltijos šalims – mažėja jų akcijų kaina.

- Kiek sumažėjo paskolų išdavimas pernai? Kokią įtaką šie pokyčiai turi bankams ir kokią šalims?

- Pernai paskolų portfelis dar gana stipriai augo. 2008 metais Lietuvos bankų asociacijos narių suteiktos paskolos išaugo 18,8 procento. Tačiau augimo tempas akivaizdžiai lėtėjo ir jau gruodžio mėnesį buvo užfiksuotas mažėjimas, palyginti su lapkričiu.

REKLAMA
REKLAMA

Bankams tai reiškia pajamų augimo galimybių mažėjimą. Verslui, manau, kredito išteklių prieinamumas kiek pasunkės, tačiau bankų seifų durys užrakintos nebus. Vertinant  makroekonomikos požiūriu, sumažinti šalies bendrą įsiskolinimo lygį užsieniui gali būti net naudinga.

- Premjeras Andrius Kubilius sakė, kad Vyriausybei galvos skausmą kelia Skandinavijos bankų, dirbančių Lietuvoje, nenoras dalyti kreditus verslininkams ir gyventojams. Kaip pakomentuotumėte A. Kubiliaus ir bankų poziciją?

- Premjero pozicija yra suprantama. Daugelio šalių lyderiai dabar spaudžia bankus didinti kreditavimą ir taip šalia naudojamų fiskalinių priemonių skatinti ekonomikos augimą. Tačiau visur susiduriama su padidėjusia rizika, kurią bankai, besirūpindami indėlininkų interesais, ne visuomet gali prisiimti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors aplinkybės šiuo metu gana nepalankios, Skandinavijos bankai yra tvirtai pasiryžę išgyventi krizę ir skolina perspektyvioms įmonėms.

- Verslininkas Antanas Bosas pareiškė, kad Lietuva „sukasi kaip voverė rate, kuri naudą neša ne Lietuvos gyventojams, o užsienio bankams“. Ką jūs į tai atsakytumėte?

- Aš manau, kad dėl efektyvaus finansinių paslaugų teikimo naudos gauna ir Lietuvos gyventojai bei verslas.

- Kokios yra pesimistinės ir optimistinės užsienio bankų veiklos Lietuvoje prognozės ateinantiems dvejiems metams?

REKLAMA

- Galima prisiminti devintojo dešimtmečio vidurį, kai dėl ypač sudėtingų kreditavimo sąlygų dejavome, kad neturime užsienio bankų, efektyviai teikiančių finansines paslaugas. Užsienio bankų veikla Lietuvoje sudaro prielaidas ūkio subjektams naudotis tokiais produktais, kurių dėl rinkos mažumo šalyje negalėtume turėti.

Pesimistinis variantas galėtų būti toks: sąlygos finansinio tarpininkavimo verslui taptų labai nepalankios ir užsienio bankams būtų ekonomiškai nenaudinga investuoti į Lietuvą. Tačiau nemanau, kad prie to prieisime.

REKLAMA

Svarbu išlaikyti palankias ir vienodas konkurencines sąlygas bankininkystės veiklai, nepriklausomai nuo finansinių  institucijų kilmės šalies, ir naudotis ES finansinės integracijos teikiama ekonomine nauda.

TIK FAKTAI

Dabar Lietuvoje veikia šie komerciniai bankai: SEB, „Finasta“, DnB NORD, „Snoras“, „Parex“, Šiaulių, Ūkio, „Swedbank“, Medicinos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų