REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Amerikos ekonomikai vienu ir tuo pat metu gresia nuosmukis ir infliacija – sprogstamasis mišinys, pats baisiausias centrinių bankų košmaras, vadinamas stagfliacija, rašo Prancūzijos dienraštis „Le Monde“.

REKLAMA
REKLAMA

1973-aisiais, per naftos krizę, toks mišinys išsivysčiusiose pramoninėse valstybėse išsprogdino kainas ir daugelį žmonių paliko be darbo. Žodį „stagfliacija“ šių metų gruodžio 16 dieną, duodamas interviu televizijai, ištarė Alanas Greenspanas, buvęs JAV Federalinės rezervų sistemos vadovas. „Ilgas infliacijos mažėjimo periodas eina į pabaigą. Mes dar neįžengėme į stagfliaciją, bet jau matome pirmuosius jos požymius“, - pareiškė jis.

REKLAMA

Susirūpinęs ne tik Greenspanas, rašo „Le Monde“. „Mūsų laukia nežymaus augimo ar apskritai trypčiojimo vietoje etapas, kurį lydės auganti infliacija“, - interviu „Bloomberg“ tvirtino „Morgan Stanley“ ekonomistas Joachimas Felsas. Ir pridūrė: „Didžiausią spaudimą kainoms daro besivystančios ekonomikos šalys, kuriose pastebimas ženklus ūkio augimas ir vykdoma ekspansinė monetarinė politika“. „Mes, žinoma, 2008-aisiais susidursime su gana ženklia stagfliacija, ir aš abejoju, kad situacija per artimiausius tris mėnesius pagerės“, - teigia kompanijos „Fidelity“ aktyvų paskirstymo direktorius Trevoras Greethamas.

REKLAMA
REKLAMA

Tokia raida iš visko sprendžiant yra negrįžtamojo pobūdžio, rašo „Le Monde“. Pats rimčiausias per 16 praėjusių metų JAV nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis sukėlė pseudoblokadą kreditų pasiūlos rinkoje. Didžiausia pasaulio ekonomika „beveik sustojusi“, mano Greenspanas. Tuo tarpu Kinijos ekonomikos perkaitimas kelia energijos ir maisto produktų kainas. Per 11 šių metų mėnesių vartojimo prekių kainos JAV išaugo 4,3 proc. Lapkritį prekių kainos padidėjo 3,2 proc. Didesnis infliacijos lygis Amerikoje buvo tik 1973 metais, pastebi dienraštis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

JAV ekonomikos augimas, trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekęs 4,9 proc., „Bloomberg“ naujienų agentūros prognozėmis turėtų staigiai sumažėti: per tris paskutiniuosius 2007-ųjų mėnesius jis turėtų nusmukti žemiau, nei 1 proc. Vyriausiasis „Merril Lynch“ ekonomistas Davidas Rosenbergas nusiteikęs dar pesimistiškiau. Jo manymu paskutinįjį šių metų ketvirtį aktyvumas JAV sumažės iki 0,1 proc. Pasak dienraščio, tai galėtų patvirtinti ir vienas neklystamas požymis: pirmą kartą JAV visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad artėjant 2008 m. prezidento rinkimams didžiausią rūpestį amerikiečiams kelia ekonomika. TV kanalo ABC visuomenės nuomonės monitoringo duomenimis 44 proc. apklaustųjų mano, kad ekonomika – didžiausia Amerikos problema, 37 proc. tokia problema laiko karą Irake.

REKLAMA

Prieštaringi signalai

Tuo tarpu Amerikos ekonomika siunčia prieštaringus signalus, be to, ji neprarado savo išskirtinio sugebėjimo atlaikyti sukrėtimus, rašo „Le Monde“. Alano Greenspano vertinimais nuosmukio tikimybė sudaro 50 proc., tačiau „Citigroup“ ekonomistas Stevenas Wietingas pabrėžia, kad „Amerikos ekonomikos atsparumas dažnai lieka neįvertintas“.

Daugelis statistikos duomenų patvirtina jo požiūrį, pastebi dienraštis. Vartojimas, sudarantis daugiau nei du trečdalius BVP, nemažėja. „Vartojimas išlieka tokio pat lygio nepaisant nekilnojamojo turto rinkos krizės ir kreditų išdavimo sumažėjimo“, - rašo „Bear Stearns“ ekonomistas Conradas DeQuadrosas. Mažmeninės prekybos apyvarta lapkritį padidėjo 1,2 proc., o per 12 mėnesių – 6,3 proc. Taip atsitiko dėl to, kad darbo rinkoje nuosmukio nepastebėta, ir iš esmės amerikiečių pajamos lapkritį padidėjo beveik 0,5 proc. Lapkritį šalyje atsirado 94 tūkst. naujų darbo vietų, spalį – 170 tūkst. Nedarbo lygis išliko mažas ir per tris praėjusius mėnesius – apie 4,7 proc., skaičiuojant visus darbingo amžiaus žmones.

REKLAMA

Silpnas doleris taip pat skatina eksportą ir amerikiečių prekių konkurencingumą vietinėje rinkoje, rašo „Le Monde“. Iš dalies JAV valiutos silpnumu galima paaiškinti 4,9 proc. ekonomikos augimą trečiąjį ketvirtį – tai pats didžiausias augimas per 4 praėjusius metus. Tuo pat metu gilėja krizė nekilnojamojo turto rinkoje. Paraiškų statyboms skaičius smuko iki rekordiškai žemo lygio nuo pat 1993 m.

Harvardo universiteto ekonomistas Martinas Feldsteinas, vadovaujantis Nacionaliniam biurui, nustatančiam ekonomikos nuosmukių periodų pradžią ir pabaigą, mano, kad stagfliacijos grėsmė JAV yra reali, tačiau ji nelygintina su 1970-ųjų krize, kai infliacijos ir nedarbo rodikliai buvo išaugę iki dviženklių skaičių. „Jei manote, kad 3,5 proc. infliacija ir ekonomikos nuosmukis – stagfliacijos požymiai, tai mes iš tikrųjų galime susidurti su stagfliacijos periodu“, - aiškina jis. Federalinė rezervų sistema tada patektų į pato situaciją. Ji negalės nei padidinti palūkanų normų, kad būtų kovojama su infliacija, nei jų sumažinti, kad stimuliuotų ekonomikos augimą, rašo „Le Monde“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų