REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai, imantys būsto paskolas iš komercinių bankų, jiems sumoka gerokai daugiau palūkanų nei mokėtų kitose euro zonos šalyse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įvardijo kelias priežastis, kodėl taip yra.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai, imantys būsto paskolas iš komercinių bankų, jiems sumoka gerokai daugiau palūkanų nei mokėtų kitose euro zonos šalyse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įvardijo kelias priežastis, kodėl taip yra.

REKLAMA

Europos centrinio banko duomenimis, per pastaruosius metus Lietuvoje bankų išduodamų būsto paskolų vidutinė metinių palūkanų norma (keičiama dažniau nei kartą per metus) buvo 2,25 proc. Tokių pačių paskolų vidutinė palūkanų norma visoje euro zonoje – 1,41 proc.

Taigi vidutinė būsto paskola lietuviams kainavo beveik 60 proc. daugiau nei kitų šalių, kurių valiuta irgi euras, gyventojams.

Grubiai skaičiuojant, jeigu paėmęs 50 tūkst. eurų dydžio būsto paskolą europietis per metus už ją sumoka 705 eurus palūkanų, tai lietuvis – 1125 eurus.

REKLAMA
REKLAMA

REKLAMA

Penktadienį susitikime su žurnalistais paklaustas, kodėl lietuviai bankams turi mokėti daugiau, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įvardijo kelias priežastis.

„Visą laiką reikia žiūrėti, kas sudaro kainodarą ir nuo ko priklauso tos palūkanų normos. Kalbant apie būsto paskolas, matyt, vienas iš pagrindinių veiksnių būtų (bankų) koncentracijos aspektai“, – komentavo pirmininkas.

Jo teigimu, pastarąjį pusmetį būsto paskolų palūkanų normos Lietuvoje mažėja. Jų augimas fiksuotas nuo 2018 m. iki praėjusių metų vidurio. Toks pasikeitimas esą susijęs su tuo, kad kai kurie bankai Lietuvoje grįžo į būsto paskolų rinką.

REKLAMA
REKLAMA

„Antras dalykas, mano galva, mūsų bankinis sektorius nepakankamai išnaudoja euro zonos laisvos pinigų politikos instrumentus. Pavyzdžiui, TLTRO siūlomas galimybes, kur užfiksuoti tam tikri subsidijų elementai“, – aiškino V. Vasiliauskas ir pridūrė šioje srityje matantis tam tikrų rezervų.

Jo minima priemonė TLTRO (angl. targeted longer-term refinancing operations) suteikia galimybę bankams palankesnėmis nei įprastinės sąlygomis patiems pasiskolinti lėšų iš Europos centrinio banko ir jas skolinti gyventojams ar verslui.

„Bet sakau, jeigu pasižiūrėtume iš malūnsparnio skrydžio, būsto paskolų ir apskritai paskolų palūkanų lygis labiausiai yra susijęs su rinkos koncentracija. Jos mažėjimas yra tiesioginis atsakymas kalbant apie palūkanų dydžius“, – apie tai, kas leistų gyventojams skolintis pigiau, kalbėjo V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko duomenimis, vien per praėjusių metų trečiąjį ketvirti Lietuvoje gyventojams buvo išduota paskolų, kurių vertė siekė 206,1 mln. eurų. Iš viso šalies gyventojams išduotų būsto paskolų vertė yra 8,7 mlrd. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų