Spalį atlikta Lietuvosgyventojų apklausa rodo, kad pasibaigus karantinui kone penktadalis lietuvių (18 proc.) dažniau naudosis asmeniniu automobiliu, o šeštadalis (15 proc.) mažiau naudosis viešuoju transportu.„Natūralu, kad karantinas sustiprino gyventojų savisaugos instinktą ir paskatino nepasitikėti kolektyvinio naudojimo keliavimo priemonėmis: lėktuvais, traukiniais, autobusais, taksi.
Taip pat ir bendromis erdvėmis, tokiomis kaip oro uostai, stotys, užsienyje – metro linijos. Saugia mobilumo priemone pandemijos metu laikytas nuosavas automobilis. Tačiau automobilis yra taršiausia judėjimo priemonė. Kyla klausimas, kaip sugrąžinti gyventojų pasitikėjimą, kad jie naudotųsi alternatyvomis nuosavam automobiliui?“, – klausia Kęstutis Kupšys, LVOA viceprezidentas.
Dezinfekcinis skystis viešajame transporte?
Anot K. Kupšio, vienuolikoje Europos šalių atliktas vartotojų tyrimas parodė, kad gyventojai bent jau kurį laiką po karantino vengs ilgų kelionių į užsienio šalis ir pirmenybę teiks šalių vidaus turizmui. Tokių gyventojų kiekvienoje šalyje, taip pat ir Lietuvoje, yra daugiau kaip ketvirtadalis (26 proc.).
Vidaus kelionės reiškia keliavimą automobiliu, o tai savo ruožtu reikš didesnį į aplinką išmetamo CO2 lygį. Europos vartotojų organizacijos susirūpino galimu padidėjusiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sveikatai kenksmingų azoto oksidų bei kitų teršalų išmetimu į aplinką.
„Manome, kad šalių vyriausybėms kils nemenkas uždavinys, kaip sugrąžinti vartotojams iki-karantininius keliavimo įpročius, todėl skatintume kurti pasitikėjimą viešuoju transportu ir kitomis bendrojo keliavimo priemonėmis. Viena tokių priemonių galėtų būti rekomendacija saugos priemones, tokias kaip kaukių dėvėjimas ar rankų dezinfekcinės priemonės, naudoti ir pasibaigus pandemijai“, – sako Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atstovas.
Būtini dviračių ir pėsčiųjų takai
K. Kupšys pastebi, kad Lietuvos vartotojai nurodė po karantino labiau naudosiantys dviračius (25 proc. apklaustųjų). Kitų tyrime dalyvavusių šalių gyventojai taip pat nurodo, kad dviračiu naudosis dažniau (vidutiniškai 23 procentai). Toks gyventojų noras rodo, kad šalys aktyviau turi vystyti darnaus judumo alternatyvas, ypatingą dėmesį skiriant dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai.
„Atsakomybės našta krenta miestų ir rajonų savivaldybėms, jos turėtų aktyviau įgyvendinti numatytus darnaus judumo planus. Tai, ką matėme praėjusią vasarą, pavyzdžiui, Vilniuje įvestą kilpinį eismą, turėtų būti tęsiama – geriausia būtų pasinaudoti Europos sostinių pavyzdžiais ir kai kurias miestų centrų gatves visiškai atiduoti pėstiesiems. Pasitvirtino ir Europos miestuose įvestos laikinos dviračių juostos, ilgainiui tapusios nuolatinėmis“, – teigia K. Kupšys.
Kita vertus, būtina galvoti apie visų judumo dalyvių saugumą: tiek dviratininkai, tiek paspirtukų „vairuotojai“ privalo laikytis protingų saugumo reikalavimų ir nekelti grėsmės nei sau, nei pėstiesiems.
Todėl, pasak K. Kupšio, reikalinga diskusija ir aiškios taisyklės šioms populiarėjančioms judumo rūšims, nepamirštant ir dalijimosi paspirtukais platformų pareigų.
Laisvesnis darbdavių požiūris į darbo valandas
Vartotojų atstovo teigimu, be visuomenės geros valios taip pat nieko nebus. Pavyzdžiui, verslas galėtų laisviau žiūrėti į savo darbuotojų darbo valandas. Tokiu atveju miestuose nesusidarytų automobilių grūstys.
Beje, lietuviai po karantino žada grįžti į biurus. Namuose dirbančiųjų Lietuvoje padaugės tik 3 procentais (pokytis nuo 43 iki 46 proc.), kai Europoje – net 12 proc. (nuo 35 iki 47 proc.). Lankstesnis darbdavių požiūris ir leidimas dirbti namuose reikštų mažesnį automobilių skaičių miestų gatvėse. Vartotojų atstovas įsitikinęs: tokiu atveju mažėtų ir vairuotojus kamavusios spūstys didžiuosiuose miestuose.
„Net pasibaigus pandemijai, 2020-ųjų sukrėtimas bus palikęs neišdildomą pėdsaką žmonių atmintyje ir tam tikra visuomenės dalis niekuomet nepasitikės viešosiomis erdvėmis. Vis dėlto gyventi nuolatinėje baimėje tolygu gyventi tarsi karo sąlygomis, tad reikės rasti kompromisą tarp visuomenės atsipalaidavimo ir įtampos.
Reikės susitarti, kokios saugos priemonės taps kasdieninėmis, kad daliai visuomenės užtikrintų saugumą, o kitai daliai nesukeltų nuolatinio streso ir baimės. Galbūt reikės ugdyti naujus įpročius: kaip iš tualeto išėję plauname rankas, taip lipdami iš autobuso, oro uostuose ar traukinių stotyse jas dezinfekuosime ir tai taps kasdienio higienos ritualo dalimi“, – svarsto K. Kupšys.
Grąžinti vartotojų pasitikėjimą įstatymaisDar viena priemone, kuri trukdo atstatyti keliautojų pasitikėjimą LVOA viceprezidentas nurodė pandemijos metu buvusį kelionių organizatorių ir keleivių vežėjų elgesį, kai neįvykus kelionėms vartotojams nebuvo laiku grąžinti pinigai, o vietoje jų buvo siūlomi kuponai.
„Lietuvoje netgi turėjome įstatymo pataisas, kurios prieštaravo Europos Sąjungoje galiojančioms taisyklėms, nurodančioms prievolę grąžinti visą sumą už neįvykusias keliones atsitikus netgi nenumatytiems atvejams, tokiems, kaip COVID-19.
Europos vartotojų organizacijos laikosi pozicijos, kad turi būti atstatyti vartotojų lūkesčiai ir grąžintas iki pandemijos buvęs 14 dienų (o ne trijų mėnesių, kaip dabar) pinigų grąžinimo keliautojui terminas“, – teigia Kęstutis Kupšys.
