Gyventojai ėmė taupyti: pandemija parodė, kad gyventi nuo algos iki algos nesaugu papildyta: 11:07 val.

Koronaviruso pandemija pakeitė žmonių požiūrį apie pinigus ir taupymą. Dalis gyventojų tik pandemijos metu suprato, kad reikia turėti finansinį užnugarį, todėl pradėjo taupyti. Be to, žmonės nebesitiki, kad jų finansine gerove pasirūpins valstybė.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) pristatė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktą reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą, kurio metu buvo aiškinamasi, kaip pandemija pakeitė lietuvių požiūrį į finansinį saugumą ir taupymą.

Tyrimas atskleidė, kad nors dauguma gyventojų apie finansinį užnugarį galvojo ir iki pandemijos, tačiau dar beveik trečdaliui prireikė pandemijos, kad apie tai susimąstytų. Ir nors mažėja tikinčių, kad sotesne ateitimi įstengs pasirūpinti valstybė, tačiau daugelis lietuvių vis dar linkę rinktis konservatyvius taupymo būdus – taupymą banko sąskaitoje ir grynuosius pinigus.

Trečdalis lietuvių apie finansinį užnugarį susimąstė tik pandemijos metu

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tik nedaugelis gyventojų, 13 proc., pandemijos metu visai negalvojo apie finansinį užnugarį. Daugiau nei pusė – 53 proc.  apklaustųjų finansinio užnugario svarbą sakė suvokę ir iki pandemijos. O 32 proc. respondentų pripažino, kad finansinio užnugario svarbą gerai suvokė tik pandemijos metu.

„Analizuodami skaičius pastebėjome, kad moterys, vyresni respondentai, išsilavinę ir nemažai uždirbantys apklaustieji finansinio užnugario svarbą dažniau gerai suvokė ir iki pandemijos. O vyrai ir  jaunesni, 18–45 metų gyventojai kiek dažniau teigia, kad tik pandemijos metu suprato, kaip svarbu turėti finansinį užnugarį, –  pastebėjo LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Anot jo, šie rezultatai atspindi išaugusį neapibrėžtumą tarp gyventojų, susijusių su verslo sektoriais, kurių veiklą labiausiai sutrikdė pandemija – tokiais kaip statyba, turizmas, renginiai, viešasis maitinimas.

Vyrai ir jaunesni respondentai pandemijos metu ne tik dažniau susimąstė apie finansinio užnugario svarbą, bet ir dažniau ketino skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti. Į klausimą, ar reiktų skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti, teigiamai atsakė 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. Skirtingose amžiaus grupėse skirtumai yra dar ryškesni: 18–25 m. amžiaus grupėje į šį klausimą teigiamai atsakė 60,2 proc. apklaustųjų, 26-35 m. amžiaus grupėje – 57 proc. apklaustųjų, tuo tarpu 56 m. ir vyresnių galvojančių, kad reiktų skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti, buvo 43 proc.

REKLAMA

Mažėja manančių, kad jų ir vaikų ateitimi pasirūpins valstybė

Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad tik 13 proc. lietuvių tikisi, kad „Sodra“ bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins deramas pajamas pensiniame amžiuje bei orią senatvę. Ir jau 77 proc. apklaustųjų mano, kad norint užtikrinti vaikams gerą išsilavinimą ir sėkmingą savarankiško gyvenimo pradžią, reikia patiems skirti dalį pajamų vaikų ateičiai.

„Kai prieš trejus metus apklausoje uždavėme panašų klausimą, skaičiai nors ne dramatiškai, bet liudijo didesnį tikėjimą valstybės galimybėmis. 2017 metais 16 proc. gyventojų tikėjosi, kad „Sodra“ užtikrins deramą pensiją senatvėje, ir 72 proc. respondentų tuomet manė, kad, norint užtikrinti savo vaikams gerą išsilavinimą ir sėkmingą savarankiško gyvenimo pradžią, būtina papildomai taupyti patiems“, – priminė A. Bakšinskas.

Lietuviai pinigų neįdarbina

Tyrimas dar kartą patvirtino, kad lietuviai taupydami pirmenybę teikia konservatyviems taupymo būdams: banko sąskaitoms ir indėliams, gryniesiems pinigams ir investicijomis į nekilnojamąjį turtą.

Šiuos taupymo būdus dažniausiai rinkosi tiek tie, kurie svarstė arba ėmė naudoti tam tikras taupymo priemones pandemijos metu (kaupimas banko sąskaitoje – 61 proc., pinigų kaupimas grynaisiais – 43 proc., investicijos į nekilnojamąjį turtą – 14 proc.), tiek visi apklaustieji, paklausti, kokios priemonės, jų manymu, yra tinkamiausios užtikrinant finansinį saugumą (kaupimas banko sąskaitoje – 57 proc., pinigų kaupimas grynaisiais – 39 proc., investicijos į nekilnojamąjį turtą – 37 proc.).

Rezultatai rodo, kad, dauguma apklaustųjų, kaip tinkama priemone užtikrinti finansinį saugumą dažniausiai įvardijo investicijas į nekilnojamąjį turtą.

REKLAMA

„Gyventojų apklausos rezultatus patvirtina ir Lietuvos banko duomenys apie gyventojų santaupas indėliais ir grynaisiais pinigais: 2020 metų antrojo ketvirčio pabaigoje gyventojai grynaisiais pinigais ir indėliais buvo sukaupę net 18,6 milijardo eurų.

Nors lietuviai ir sukaupė daug pinigų, tačiau jų laikymas sąskaitose ar grynaisiais ekonomikai tai nėra gerai. Tai reiškia, kad žmonės mažiau vartoja, o jų pinigai neįdarbinami“, – pažymėjo Marius Dubnikovas, LGDĮA Komunikacijos darbo grupės narys, „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ verslo plėtros vadovas.

M. Dubnikovas sako, kad konservatyvus taupymas yra tinkamas pasirinkimas siekiant sukurti likvidų finansinį rezervą, kuris turėtų siekti nuo 3 iki 6 mėnesių namų ūkio pajamas. Turint finansinių įsipareigojimų, ypač dirbant labiau pandemijos veikiamuose sektoriuose, jis rekomenduotų įsigyti rizikinį gyvybės draudimą, kuris neskirtas investuoti ir kaupti, bet užtikrins finansinę apsaugą nelaimės atveju ar susirgus.

„Jeigu šeimoje ant vienas asmuo uždirba didžiąją dalį pinigų būtina pasirūpinti gyvybės draudimu, nes atsitikus nelaimei šeima susidurs ne tik su netekties skausmu, bet ir finansiniais rūpesčiais. Turint šį draudimą galima žiūrėti jau į kitus draudimus, pavyzdžiui, kritinių ligų.

Vis tik pastebiu, kad lietuviai draudimo nelaiko gera investicija, dauguma pirmenybę, kaip investicijai skiria nekilnojamam turtui, tačiau jam įsigyti reikia daugiau laiko ir pinigų“, – pastebėjo M. Dubnikovas.

Anot, jo Lietuvoje trūksta finansinio raštingumo mokyklose. 

„Vaikai įpranta išleisti visus pinigus, o vėliau gyventi nuo algos iki algos. jie nemoka taupyti ir investuoti. Užsienyje situacija kitokia. Žmonės nelaukia, kol sukaups didelę sumą, kurią galės investuoti į nekilnojamąjį turtą. Jie iš karto investuoja ir mažas sumas į investicinį gyvybės draudimą“, – pasakojo specialistas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų