Investicijos į Norvegijos rinką: ko tikėtis iš „skandinaviško” verslo partnerio?

Jau kelis dešimtmečius Norvegijos verslas noriai renkasi Lietuvą. Šiandien stebima tendencija rodo, kad mūsų šalies įmonės taip pat vis drąsiau pereina iš individualaus į bendradarbiaujantį modelį, o investicijų dairosi būtent šioje Skandinavijos valstybėje. Specialistai papasakojo, ko gali tikėtis Lietuvos verslai, norintys dirbti su Norvegijos rinka ir kodėl reikėtų orientuotis ne į verslo kultūrų skirtumus, bet į pasitikėjimo kūrimą.

.

„Naujos rinkos verslui atveria didesnes galimybes. Nors Norvegija yra pakankamai uždara, ji vis dažniau domina Lietuvos įmones. Per paskutinius kelis dešimtmečius mūsų šalies verslai siekė ne tik suprasti, bet ir perimti Šiaurės šalių kultūrą. Dėl to galime džiaugtis gausybe sėkmingų bendradarbiavimo projektų. Pastebime, kad šiuo metu ypač išaugo užklausų skaičius dėl partnerių paieškos Norvegijoje“, – sako asociacijos Norwegian-Lithuanian Chamber of Commerce (NLCC) vadovė Lina Mockutė.

REKLAMA

Aukšti reikalavimai ir tolerancija naujokams

Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docento Alfredo Chmieliausko, šiandieniniame pasaulyje sunku įsivaizduoti bent kiek reikšmingesnę veiklą, kurios nebūtų palietusios globalizacijos tendencijos, iškeliančios ir bendradarbiavimo imperatyvą. Dirbdamas su ISM steigėja – autoritetinga Norvegijos aukštąja mokykla – jis pastebėjo du „norvegiškosios“ vadybos ypatumus, prie kurių Lietuvos universitetui teko prisitaikyti. 

„Nors ISM kūrimosi pradžioje veiklos apimtis buvo dar visai nedidelė, metinių tikslų formulavimui ir jų įgyvendinimo kontrolei norvegai kėlė tokius griežtus reikalavimus, kokie įprasti žymiai aukštesnės brandos organizacijoje. Kad ir kaip mes spyriojomės, buvome priversti greitai išmokti pagrindines „žanro“ taisykles. Bėgant metams ir institucijai augant, suvokėme šių pirmųjų pamokų svarbą“, – pasakoja A. Chmieliauskas. 

Kitas vadybos ypatumas, kurį ISM docentas pastebėjo, yra norvegų demonstruojama tolerancija ir pakantumas, dirbant su srities naujokais.

„Kartais matydami net ir nelabai sėkmingas mūsų pastangas, jie nepiktnaudžiavo savo, kaip pagrindinio akcininko, galiomis, o kylančius nesutarimus spręsdavo siekdami užtikrinti vienodą visų suinteresuotųjų šalių supratimą. Principą „ne priversti, bet įtikinti“ nelengva įgyvendinti. Tai kartais pareikalauja daug laiko ir kantrybės, tačiau nuoseklus jo laikymasis ilgainiui padeda sukurti palankią socialinę darbo aplinką“, – patirtimi dalinasi A. Chmieliauskas. 

REKLAMA

„Kaip organizacijų konsultantas, susiduriu su iššūkiais, kuriuos sukelia vis didėjanti tarptautinė konkurencija ir jos keliami reikalavimai. Kalbant apie dvišalę partnerystę tarp Lietuvos ir Norvegijos, kartais tenka dirbti ir su norvegiškojo kapitalo įmonėmis, plečiančiomis savo veiklą į Lietuvą. Šiuo atveju, Lietuvos vadovams verta susipažinti su garsiojo olando Geerto Hofstede‘ės tyrimais kultūrinių vadybos dimensijų srityje“, – rekomenduoja A. Chmieliauskas.

Svarbu įgauti Norvegijos įmonių pasitikėjimą

Nors verslo kultūrų skirtumai egzistuoja, ISM atliekami tyrimai daugiau byloja apie Skandinavijos ir Baltijos šalių vadybos panašumus. A. Chmieliausko teigimu, žymiai reikšmingesni skirtumai išryškėja lyginant mūsų regioną su tokiomis šalimis, kaip Australija, Kanada ar Kinija. Dėl to projektuose su Norvegijos partneriais Lietuvos įmonės gali tikėtis panašaus supratimo ir sutarimo dėl bendrų tikslų įgyvendinimo principų. 

Tam pritaria ir NLCC vadovė Lina Mockutė. Jos teigimu, šiandien Norvegijos ir Lietuvos kultūriniai skirtumai jau nėra tokie ryškūs, o abi šalys yra lygiavertės partnerės, kurias sieja brandūs verslo ryšiai. Vis dėlto, vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuvos verslai, yra įgauti Norvegijos įmonių pasitikėjimą. 

„Siekiant įeiti į šią rinką, reikia kantrybės, tačiau tikėtina, kad įgijus pasitikėjimą, atsivers galimybė ilgalaikiam bendradarbiavimui. Norvegijoje daugiausia potencialo turi tos Lietuvos įmonės, kurios nesiekia konkuruoti žemomis kainomis, o orientuojasi į kokybiškus, aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Ten taip pat vertinamas profesionalumas bei gebėjimas pasiūlyti unikalius sprendimus“, – pasakoja Lina Mockutė.

REKLAMA

Šiuo metu daugiausia bendradarbiaujama prekybos ir paslaugų srityse, taip pat suintensyvėjo ir partnerių bendriems inovacijų projektams paieška. Vertinant tai, kad Norvegija yra orientuota į tyrimų ir inovacijų plėtrą, NLCC vadovė sako, kad bendri dvišaliai naujų produktų kūrimo ar pramonės procesų tobulinimo projektai ir toliau išliks įdomūs. 

Investicijų potencialas sustiprėjo keliose srityse

Sunku pasakyti, kaip toliau vystysis viruso sukelta situacija, todėl Lina Mockutė pastebi, kad šiuo metu į investicijas žiūrima kur kas atsargiau. Nepaisant to, verslo galimybės tam tikrose srityse per pandemiją kaip tik išaugo. 

„Kaip ir kitoms šalims, Norvegijai pandemija smogė labai stipriai, tačiau vasarą situacija pradėjo keistis ir daugelio įmonių ekonominė padėtis pagerėjo. Tuo metu, efektyviai valdyti krizę padėjo stiprūs vyriausybės finansai, gerai veikianti sveikatos priežiūros sistema, pažangi skaitmeninė infrastruktūra ir politinis ryžtingumas, kuris yra nepaprastai svarbus visuomenei, bandančiai įveikti sveikatos krizę. Galima sakyti, kad pandemijos kontekste visų Šiaurės šalių modelis išsiskyrė iš kitų“, – apie Norvegijos stabilumą pasakoja NLCC vadovė Lina Mockutė.

Pasak jos, kas liečia tvarkymąsi su pandemijos rezultatais, Lietuva taip pat šiame kontekste išlieka patikima partnere. Mūsų šalyje veikia ne viena Norvegijos įmonė, kuri net per pandemiją tapo pagrindine partnere užsakovų tiekimo grandinėje, dėl to turėjo didinti gamybos pajėgumus.

Didelis Lietuvos-Norvegijos partnerystės potencialas matomas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje, taip pat pramonės plėtros, energetikos ir finansinių technologijų srityse. Inovatyvios Lietuvos įmonės, kuriančios informacinių ir ryšių technologijų sprendimus, gali gauti iki 1 mln. Eur siekiančią investiciją per programą „Norway Grants“. Paraiškas dalyvavimui programoje priima Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). 

Daugiau informacijos galite rasti MITA ir „Norway Grants” svetainėse.  

.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų