Mačiulis įvardijo, kas laukia naujos finansų ministrės: traukti už geltonų kasyčių Lietuvos nereikės?

Būsima premjere laikomai Ingridai Šimonytei paskelbus, kam jis siūlys užimti postus naujoje Vyriausybėje, pasipylė įvardytų kandidatų vertinimai. Apie finansų ministrės Gintarės Skaistės laukiančius darbu ir iššūkius pasisakė ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo:

„Matau jau ne vieną komentarą, rodantį, kad nelabai suprantama kokius kalnus turės versti Lietuvos Finansų ministerija artimiausius ketverius metus. Ne, ne, ne, jos funkcija nėra „subalansuoti biudžetą“ ar „paskirstyti pinigėlius“.

Pasak ekonomisto ministerija, remdamasi objektyviomis prielaidomis ir prognozėmis gali paskaičiuoti, kokios tikėtinos biudžeto pajamos, o jau biudžeto išlaidas, ir iš to išplaukiantį biudžeto deficitą, suplanuoja visi ministrai, visa Vyriausybė ir visi Seimo nariai. 

Finansų ministerija gali atlikti norų įžemintojo, planuotojo, gal net kontrolieriaus funkciją, bet galutinė atsakomybė yra visos Vyriausybės ir Seimo rankose“, – svarstė N. Mačiulis.

Jis pripažino, kad valstybės biudžeto deficitas bent artimiausius 2 metus bus nemažas ir niekur nedings, tad Finansų ministerija turės daug skolintis. 

„Tačiau dabar ne 2009-ieji, kuomet tuometinė finansų ministrė plikomis rankomis už skystų geltonų kasų traukė Lietuvėlę nuo bankroto slenksčio ir asmeniškai turėjo įtikinėti tarptautinius kreditorius, kad šios šalies ateitis yra šviesi ir ji sugebės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (nemelavo)“ – vaizdžiai apibūdino pašnekovas.

Anot jo, dabar ir artimiausiu 4 m., prie Finansų ministerijos durų rikiuojasi ir rikiuosis investuotojų eilė, norinčių paskolinti Lietuvai už neigiamas palūkanas – tai yra, primokėti už tai, kad Lietuva paimtų pinigus.

REKLAMA

„Tai tikrai nebus būsimos finansų ministrės rūpestis ar galvos skausmas. Tačiau tai nereiškia, kad iššūkių ir darbų nebus. Visų pirma, kiekvienais metais pasipils siūlymai reformuoti, koreguoti, transformuoti Lietuvos mokesčių sistemą, o čia reikės ir kompetencijų, ir, ypač, valios nušlifuoti perteklines svajones, atvėsinti nepagrįstų lengvatų gavėjus ir paaiškinti, kad gerovės valstybės pamatus stato ne mokesčių sistema ir ne Finansų ministerija.

Gal net pavyks išrauti kelis pastaraisiais metais pasėtus mokestinius Sosnovskio barščius ir kitas per dešimtmečius išsikerojusias daugiametes piktžoles“, – vylėsi N. Mačiulis.

Anot jo, Finansų ministerija galės ir turės atlikti ir daugybę kitų svarbių darbų. Pavyzdžiui, atsakyti į klausimą kodėl visose pažangiose Vakarų valstybėse yra asmeninės investicinės sąskaitos, o Lietuvoje vis dar nėra? 

Investicinė sąskaita yra tokia, į kurią žmogus, padėjęs pinigus ir investuodamas į vertybinius popierius, gaudamas dividendus ar kapitalo prieaugį, už tai nemoka gyventojų pajamų mokesčio tol, kol iš tos investicinės sąskaitos išimama pinigų suma nėra didesnė nei ta kuri ten buvo įdėta.

Kitaip sakant, tol, kol rūpiniesi asmeniniais finansais, investuoti ir kaupi ateities poreikiams, o ne mėgaujiesi uždirbtu pelnu, tol valstybė nekiša rankos į tavo kišenę.

„Taigi, be savo rutininių-higieninių funkcijų finansų ministerija galės inicijuoti svarbias reformas, tačiau manau, kad ne ji, o švietimo ir sveikatos apsaugos ministerijos turėtų būti ir bus mūsų visų dėmesio ir lūkesčių centre. 

Būsima vyriausybė turės moralinę pareigą (kaip ir visos kitos vyriausybės), finansinį pagrindą (tvirtesnį nei bet kuri ankstesnė vyriausybė) bei, mano kuklia subjektyvia nuomone, tinkamas kompetencijas ir vertybes sukurti proveržį ir progresą ten kur jo labiausiai trūksta“, – apibendrino ekonomistas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų