Seimas imasi kitų metų biudžetų: kam bus skirta daugiausia pinigų

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto, taip pat kitų su juo susijusių įstatymų projektus.

Seimas (Fotobankas)

Planuojama, kad bendros biudžeto pajamos viršys 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – 15,4 mlrd. eurų. Taigi, daugiau kaip 4 mlrd. eurų Lietuvai teks pasiskolinti.

2021 m. Daugiausia lėšų planuojama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomai sričiai – iš viso per 4 mlrd. eurų. Iš šių lėšų mokami vaiko pinigai, socialinė parama, senatvės pensijos pagrindinė dalis ir kt.

Palyginti su planuojamomis šių metų išlaidomis, kitąmet šios ministerijos išlaidos didėja per 495 mln. eurų.

Antroje vietoje pagal kitais metais planuojamas skirti lėšas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jai numatyta bemaž 2 mlrd. eurų – 657 mln. eurų daugiau nei šiais metais.

Finansų ministerijos valdymo sričiai numatyta 1,5 mlrd. eurų. Tai yra 279 mln. eurų daugiau nei šių metų planas.

Pristatydamas biudžeto projektą finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad jis yra parengtas esant labai dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos tiek ES, tiek Lietuvoje.

Ministras akcentavo, kad biudžetas parengtas siekiant pagerinti skurdžiausiai gyvenančių padėtį, investuoti į ekonomiką.

„Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kai yra didelis netikrumas dėl ateities, tikrai privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms. <...>

REKLAMA

Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR. Tai yra investuoti į žmogišką kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą“, – pabrėžė V. Šapoka. 

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad situacija labai neapibrėžta, todėl turime tikrai būti ypač atsargūs.

„Ne tik turime vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, tačiau iš esmės šaldyti visų kitų išlaidų augimą. Tik tokiu atveju mes galėsime įgyvendinti vieną iš pagrindinių principų“, – tvirtino ministras, pridurdamas, kad šiame projekte numatytas skolos ir BVP santykio augimo stabilizavimas.

Konservatorius Mykolas Majauskas klausė finansų ministro, kas keisis siekiant pritraukti daugiau užsienio investicijų.

V. Šapoka pripažino, kad šioje srityje per 30 metų padaryta klaidų, pavyzdžiui, netinkama valstybinio turto privatizacija. Tačiau kitų metų biudžete numatyta nemažai lėšų Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimui ir investicijų pritraukimui.

Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį į tai, kad kitais metais planuojama didinti valdžios sektoriaus vartojimo išlaidas. Tačiau, pasak ministro, taip yra dėl investicijų klasifikavimo specifikos.

REKLAMA

Simonas Gentvilas teiravosi dėl lėšų, numatytų savivaldybėms ir aplinkosaugai. Ministras patikino, kad jų kiekis didėja.

Aušrinė Armonaitė prašė paaiškinti, kokios numatytos išlaidos duos grąžą. Pasak V. Šapokos, įgyvendinant ateities ekonomikos DNR planą 1 euras investicijų atneš 2 eurus grąžos. Be to, anot ministro, daug bus investuojama į mokslą ir švietimą.

Tuo metu Edmundas Pupinis priminė pažadus dėl žvyrkelių asfaltavimo. Jis klausė, ar neturėtų būti tęsiami kelių tiesimo ir remonto darbai. Finansų ministras sutiko, kad prieš pora metų buvo kiti prioritetai ir kelių priežiūros lėšos buvo užšaldyta. Taip pat buvo ir su šių metų projektu, tačiau dėl pandemijos investicijos bus didesnės. 

Jurgis Razma priekaištavo, kad nėra aiškus šių metų biudžeto rezultatas, kuris nebuvo tikslinamas, nors reikšmingai keitėsi dėl su pandemija susijusių iššūkių. V. Šapoka paaiškino, kad dabar galiojanti tvarka nenumato, kaip reikėtų elgtis ekstremaliomis situacijomis.

Monika Navickienė klausė dėl naujos Nacionalinės kolektyvinės sutarties ir joje numatytų papildomų socialinių garantijų – kokiomis lėšomis jos bus finansuojamos. Finansų ministras patikino, kad šios lėšos yra numatytos institucijų biudžetuose.

Algirdas Butkevičius prašė įvardinti priemones, kurios padės biudžeto deficitą nuo 5 proc. 2021 m. iki 3 proc. 2022 m. Pasak V. Šapokos, tą leis padaryti atsigaunanti ekonomika ir didesnis mokesčių surinkimas.

Viktorija Čmilytė-Nielsen domėjosi, ar Lietuvai pavyks laikytis finansinės drausmės, kaip, pavyzdžiui, Vokietija. Ministras patikino, kad išlaikyti finansų drausmę pavyks.

REKLAMA

Valius Ąžuolas teiravosi, ar biudžeto projektai leidžia laikytis anksčiau duotų pažadų. Ministras patikino, kad taip, be to, Lietuvos skolos rodikliai bus gana geri, palyginti su kitomis ES šalimis.

Dabar biudžeto projektą svarstys Seimo komitetai. Šis klausimas grįš į plenarinį posėdį lapkričio 24 d.


Rašyti komentarą...
X
Xd
2020-10-20 11:39:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Didziausias biudzetas bus mokesciam ir seimo kisenese
Atsakyti
0

R
Ruta
2020-10-28 12:04:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Seime dirbantys mazinkite savo atlyginimus, kitas islaidas, mokekite viska is savo atlyginimo.
Atsakyti
0

B
2020-10-28 17:25:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai taip viska atimsit is zmoniu,ir sau i kisenes prisikrausit,jus vagys.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų