Klaipėdoje pradedamas šildymo sezonas

Klaipėdos mieste, atsižvelgiant į vėstančius orus bei artimiausių dienų orų prognozes, šią savaitę pradedamas šildymo sezonas, pranešė savivaldybė. 

Šildymas (nuotr. 123rf.com)

Nuo trečiadienio bus pradėtos šildyti biudžetinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos, o visame mieste šildymo sezonas prasidės ketvirtadienį. Kada bus pradėtas šildyti konkretus daugiabutis, priklauso nuo pastato administratoriaus.

Pernai šildymo sezonas Klaipėdoje prasidėjo spalio 7 dieną, o biudžetines socialinių paslaugų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas šildyti pradėta dar anksčiau – nuo  spalio 2 dienos. 

Pirmadienį naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad Lietuvoje kai kur jau prasideda šildymo sezonas. Pirmieji džiaugtis galės panevėžiečiai.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė rajono biudžetinių įstaigų, įmonių ir organizacijų, gyvenamųjų namų ir kitų šilumos vartotojų, turinčių parengties šildymo sezonui aktus, pastatų šildymo sezono pradžią – 2020 m. spalio 12 dieną.

Praėjusiais metais šildymo sezonas Panevėžio rajone pradėtas spalio 1 dieną.

Prognozuoja mažiausias kainas per pastaruosius metus

Naujajam šildymo sezonui prognozuojama mažiausia per pastaruosius kelerius metus vidutinė šilumos kaina. Kai kuriuose miestuose kaina paaugs, tačiau tai nebus didelis kilimas. 

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė sako, kad šiluma per aštuonerius metus atpigo maždaug perpus. 

REKLAMA

„Galima vienareikšmiškai sakyti, kad artėjantį šildymo sezoną Lietuvos gyventojai turės pačią mažiausią kainą nuo 2012 metų, nes šilumos kaina spalio mėnesiui prognozuojama 3,68 cento už kilovatvalandę be PVM. (...) Vidutinė šilumos kaina per aštuonerius metus sumažėjo 53 proc.“, – BNS sakė I. Žilienė. 

„Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra vidutinė kaina, – atskirose savivaldybėse gali būti ir šiek tiek mažesnis mažėjimas. Yra ir tokių savivaldybių, kur kaina mažėja net daugiau negu 60 proc.“, – pridūrė ji. 

VERT rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad spalį vidutinė šilumos kaina šalyje turėtų būti beveik 14,6 proc. mažesnė nei prieš metus (4,31 cento už kWh, be PVM). 

Tačiau, pavyzdžiui, Šakiuose, Kelmėje, Raseiniuose šiluma pabrangs. 

„Nenorėčiau gąsdinti gyventojų: tas augimas tikrai nėra didelis, nuo pusės procento iki kelių procentų (...) Kai kuriuose miestuose didėjo dėl to, kad įmonės ankstesniais laikotarpiais nesurinko faktiškai patirtų sąnaudų kurui. Už tai yra padengiama per ateities laikotarpius“, – argumentavo I. Žilienė. 

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad kai kuriuose miestuose kaina gali augti dėl papildomų investicijų. 

„Jeigu atsiranda nauji įrenginiai, kuriuos reikia apmokėti, tai žinoma, ta dedamoji atininkamai padidina šilumos kainą“, – BNS sakė V. Lukoševičius.

Spalį mažiausiai už šilumą turėtų mokėti Pravieniškių pataisos namų katilinės vartotojai (2,61 cento už kWh su PVM) bei Kauno gyventojai (3,01 cento), o daugiausiai – „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ vartotojai (8,29 cento). 

REKLAMA

Kauno vartotojams šiluma spalį, palyginti su pernai spaliu, turėtų pigti 27,5 proc., Vilniuje – 20,4 proc. iki 3,4 cento, Klaipėdoje – 13,7 proc. iki 3,84 cento, Panevėžyje – 11,1 proc. iki 4,49 cento, o Šiauliuose – 0,5 proc. iki 3,89 cento.

Šilumos pigimo priežastis – atpigęs biokuras ir dujos 

VERT teigia spalio prognozėse įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) įsigijimo kainas. Tarybos pirmininkė I. Žilienė sako, kad bendrą šilumos kainos mažėjimą daugiausiai lemia biokuro ir dujų pigimas, o kainų skirtumams miestuose įtakos turi ir konkurencija tarp NŠG. 

„Pavyzdžiui, Vilniuje per metus nepriklausomų šilumos gamintojų aukcionuose parduodamos šilumos kainos mažėjimas yra 19 proc., tuo metu Kaune – net 65 proc. Tai irgi pastebimai lemia galutinės kainos mažėjimą“, – BNS sakė I. Žilienė. 

V. Lukoševičiaus teigimu, šiuo metu yra palanku importuoti biokurą iš valstybių, kur medžius užpuolė kenkėjai.

„Labai dideli mastai kirtimų Ukrainoje, Čekijoje, Baltarusijoje (...) Ir dabar tą biokuro pigumą lemia daugiausia baltarusiško biokuro importas, nes ten irgi kertama labai daug pažeistų miškų ir atliekos keliauja į Lietuvą. Bet, žinoma, dėl to kenčia Lietuvos biokuro gamintojai. Ir jie stengiasi kažkaip riboti šitai, nori palaikyti aukštesnį biokuro kainų lygį“, – sakė V. Lukoševičius. 

VERT į prognozuojamas spalio šilumos kainas įskaičiavo vidutinę rugpjūčio biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kainą, kuri, palyginti su pernai rugpjūčiu, mažėjo 15,65 proc. Dujų kaina per metus smuko 15,52 proc.

REKLAMA

V. Lukoševičius teigia, kad mažėja ne tik dujų kaina, bet ir jų dalis centralizuoto šildymo sistemoje. 

„Mes jau pernai pasiekėme didelį biokuro procentą kuro struktūroje: dujų sumažėjo dar reikšmingai – dabar jau 72 proc. biomasės, o tik 20 proc. su trupučiu – dujų (visos Lietuvos suminis rodiklis – BNS)“, – sakė jis. 

Pasak jo, pavyzdžiui, Vilniuje, dujų poreikis mažės dar labiau, nes veiks komunalines atliekas ir biokurą naudosianti Vilniaus kogeneracinė elektrinė. 

I. Žilienės teigimu, sunku prognozuoti, kiek yra ilgalaikės šios kainų mažėjimo tendencijos – labai daug priklauso nuo pasaulinių pokyčių žaliavų rinkose, tačiau gamybos sąnaudas mažinti yra galimybių.  

„Įmonės jau galvoja apie efektyvesnius gamybos šaltinius, efektyvesnes investicijas. Taip pat mes manome, kad ateityje centrinės šilumos tiekėjai taip pat turės galvoti – ir jau pradeda galvoti – apie atsinaujinančios energetikos gamybos įrenginių integravimą į centrinės šilumos tiekimo sistemas“, – sakė ji. 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų