Ekonomistai apie naują Seimą: iššūkiai laukia ne tik dėl mokesčių

Pirmame Seimo rinkimų ture daugiausia palaikymo sulaukė dešiniųjų pažiūrų partijos. Tikėtina, kad dėl to gali keistis ir šalies ekonominė politika. Vis dėlto skuboti pokyčiai gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai užsimena, kad pasikeitus valdžiai galima tikėtis tam tikrų pokyčių mokesčių, asmens laisvių ir teisių srityje. Tačiau jie taip pat įspėja, kad kai kurios permainos gali tapti rimtu iššūkiu ir priminti daugiau kaip prieš dešimtmetį patirtą ekonomikos krizę.

Liberalų palaikymas ir mažesni mokesčiai

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atsargiai kalba apie galimus pokyčius, nes tik po antro rinkimų turo bus aiškiau, ar formuosis labiau centro kairės, ar centro dešinės Vyriausybė.

„Bet po pirmo turo matome labai sustiprėjusią visuomenės poziciją, kad norima daugiau liberalios ekonominės politikos. Tai yra mažiau reguliavimo, mažiau draudimų, daugiau asmeninių laisvių ir turbūt mažesnių mokesčių arba mažesnės ir tolygesnės mokestinės naštos.

Bent jau tai atspindi rekordiškai didelis skaičius Seimo narių, kurie atstovauja liberalioms partijoms. Manau, kad nepriklausomai nuo to, kurios partijos formuos vyriausybę, jos turbūt turėtų atsižvelgti į tai, kad liberalesnės ekonominės ir socialinės politikos noras tampa ryškesnis“, – svarstė ekonomistas.

Jo teigimu, net jeigu ir vėl būtų suformuota centro kairės vyriausybė, ji turėtų atsargiau žiūrėti į mokesčių didinimą, galbūt ieškoti galimybių kai kuriuos mokesčius mažinti, taip pat pergalvoti savo planus, susijusius su valstybiniu kapitalizmu.

„Turbūt daug kam buvo šiek tiek netikėtas toks stipriai išreikštas palaikymas liberalioms idėjoms. Bet jis yra. Ir čia svarbu atkreipti dėmesį, kad jis yra ne tik ekonomikos, bet ir socialiniame fronte“, – komentavo N. Mačiulis.

Anot jo, labiausiai palaikymo sulaukė tos partijos, kurios mano, kad daugelis žmogaus laisvių yra nepagrįstai suvaržytos.

REKLAMA

„Pavyzdžiui, tokiais klausimais, kaip partnerystė tarp tos paties lyties asmenų įteisinimas. Jis turėtų būti svarstomas nepriklausomai nuo to, kurios partijos formuos vyriausybę, nes tokių idėjų ir pažadų buvo ir labiau kairių, ir labiau dešinių partijų programose.

Ir Lietuva yra viena iš paskutinių pažangių ES valstybių, kurios neleidžia tokių partnerysčių sukurti. Manau, kad indikacijos yra labai aiškios, rinkimų rezultatai nėra nuobodūs, į juos turėtų atsižvelgti vyriausybė nepriklausomai nuo to, iš kokių partijų ji bus formuojama“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Įspėja dėl naktinės mokesčių reformos

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat atkreipė dėmesį, kad daug ką rinkimų rezultatai galėjo nustebinti.

„Ypatingai geras pasirodymas dešiniųjų partijų – tiek konservatorių, tiek Laisvės partijos ir, kita vertus, prastas pasirodymas kairiųjų partijų – ypač socialdemokratų. Tikimybė, kad dešiniosios partijos formuos Vyriausybę, yra labai didelė.

Suskaičiavus daugiamandatėje apygardoje laimėtus mandatus, taip pat vienmandatėse, kur kovoja vieni su kitais, dešinieji jau turi 57 mandatus iš 71 reikalingo. Praktiškai tik 14 betrūksta. Tai rezultatas toks, kad tikrai didelė tikimybė, aišku, neperšokus griovio, negalima sakyti „op“, kad visgi turėsime dešiniųjų vyriausybę“, – prognozavo ekonomistas.

Jo teigimu, su valdžios pasikeitimu yra susiję nemažai iššūkių, o taip pat ir galimybių.

„Valdžios kaita, tikėtina, bus didelė ir iššūkis bus užtikrinti tam tikrų Lietuvai šiuo metu reikalingų darbų tęstinumą. Periodas gana intensyvus, o vyriausybė bus suformuota, tikėtina, tik gruodžio mėnesį. 

REKLAMA

Mes turėsime tokį „tarpvaldystės“ laikotarpį ir, be abejo, iššūkis tada taps kitų metų biudžeto formavimas. Didžiausias iššūkis tai, kad galbūt bus bandoma per trumpą laiką įgyvendinti kardinalius pokyčius ir tai gali išeiti nebūtinai į gera. Gali susidaryti de javu įspūdis dėl 2008 m. naktinės mokesčių reformos“, – svarstė Ž. Mauricas.

Anot jo, naujos galimybės yra susiję su labai dideliu ES lėšų kiekiu, taip pat ekonomikos DNR investicijų planu.

„Manau, kad jeigu susiformuos stabili koalicija, yra tikrai galimybė Lietuvai pasiekti didelį proveržį per artimiausius ketverius metus, nes Lietuva tikrai mažai nukentėjo nuo šios krizės, turi gerą startinę poziciją. Jeigu Vyriausybė dirbs tikrai akcentuodama ilgalaikius strateginius Lietuvos tikslus, manau, tikrai galima daug pasiekti“, – aiškino ekonomistas.

Pasak jo, trumpuoju laikotarpiu gali būti tam tikras iššūkis skubėti subalansuoti valstybės finansus. Didesni pokyčiai šioje srityje esą sukeltų daugiau sumaišties nei naudos.

„Aišku, kitas iššūkis, kad tos trys partijos, kurios šiuo metu lipdomos į koaliciją, tai yra liberalai, Laisvės partija ir konservatoriai, jie turi tam tikrų požiūrių skirtumų į tam tikrus dalykus.

Konservatoriai pasisako už didesnį perskirstymą per biudžetą, labai kritikavo mokesčių reformą, kuri sumažino mokesčius dirbantiesiems. Liberalai šiuo požiūriu, bent idėjiškai turėtų tokius dalykus palaikyti“, – komentavo Ž. Mauricas.

Jo vertinimu, naujos koalicijos viduje gali būti nemažai debatų apie tai, kokią kryptį Lietuva turėtų pasirinkti. Ypač kiek norima perskirstyti, koks mokesčių dydis turėtų būti.

„Ir, aišku, čia ne paskutinis bus Prezidentūros vaidmuo. Prezidentūra kaip ir davė tam tikrą toną, sakydama, kad valdžios paskirtis yra gerovės valstybė ir būtų gerai, kad į Seimą ateitų partijos, kurioms nereikėtų aiškinti, kas yra ta gerovės valstybė.

REKLAMA

Nežinau, kokios partijos buvo turima omenyje, bet liberalios partijos, na, jos dažniausiai nekalba labai daug apie gerovės valstybę. Taigi gali būti tam tikrų „pasistumdymų“, – kalbėo pašnekovas.

Anot jo, Lietuva šiuo metu neturi biudžeto pajamų krizės. Tačiau esą turime išlaidų krizę: 

„Ją turime dėl objektyvių priežasčių, nes reikėjo skirti lėšų ekonomikai skatinti, bet tą turi praktiškai visos valstybės. Papildomas elementas, vyšnia ant torto, buvo papildomos išmokos – ir pensininkams, ir vaiko pinigai, ir kitoms grupėms.

Tuos dalykus iš tikrųjų nėra sunku grąžinti į pradinę padėtį, juolab, kad ekonomika tikrai gerai laikosi. Kitų metų biudžetui pakaktų perteklines išlaidas atšaukti arba jų nebeturėti, o kažką karpyti ar papildomai balansuoti nėra tikslo ir galbūt prasmės, nes praktiškai visos institucijos ir kitos šalys pro pirštus žiūri į biudžeto išlaidas. Būtume balta varna, jeigu labai pradėtume veržtis diržus jau kitais metais.“

Abejoja dėl mokesčių mažinimo

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atsargiai vertino galimus pokyčius – esą dar reikia palaukti, kokia iš tikrųjų bus nauja valdančioji koalicija.

„Manau, kad taip greitai permainų nebus. Vis tiek reikia suprasti, kad taip greitai imtis kažkokių radikalių pokyčių sunku, ypač turint omeny, kad nors ekonominė situacija Lietuvoje yra gana gera, bet aplinkui nėra ideali.

Ir kalbant apie tai, kad jau kitų metų biudžetas, kurį trečiadienį svarstys Vyriausybė, nemanau, kad ta išrinkta naujoji valdžia koalicija imsis labai didelių pokyčių“, – svarstė ekonomistas.

Jo nuomone, žymesnių pokyčių, galbūt bus galima pamatyti jau kitais metais. 

„Mačiau, šiandien sakoma, kad žmonės pasiilgo liberalizmo, mažesnių mokesčių. Aš manau, kad čia tiesiog buvo noras matyti profesionalesnę valdžią, pamatyti, kitus žmones vadžioje.

REKLAMA

Vis tiek, kai naujoji Vyriausybė, naujas Seimas susidurs su realiais iššūkiais, manau, kad kalbant apie ekonomiką, kryptis nebus labai skirtinga. Tie patys mokesčiai darbuotojams, gyventojų apmokestinimas, per ketverius metus yra sumažėję. Nuo tos krypties niekur nebus nusisukama“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Kita vertus, jo teigimu, dauguma partijų neišvengs iššūkių, susijusių su didesniu bendrojo vidaus produkto perskirstymu. Esą jį reikės padidinti, jeigu norime užtikrinti visas pagrindines socialines funkcijas ir jas gerinti.

„Taigi nereikėtų kalbėti apie kažkokį didesnį mokesčių mažinimą ir nereikėtų labai tikėtis, kad jie mažės. Kitaip iš ko bus formuojamas kitų metų ir dar kitų metų biudžetas ir vykdomi visi užsibrėžti tikslai?

Manau, trumpuoju laikotarpiu didesnių pokyčių nebus ir bus sprendžiamos degančios problemos. Dabartinė valdžia kol kas yra pažadėjusi nemažai. Klausimas, ką dar pažadės su naujuoju biudžetu. Manau, kad trumpuoju laikotarpiu tų lūkesčių nubraukti niekas nenorės“, – aiškino ekonomistas.


Rašyti komentarą...
T
TIESA
2020-10-13 09:37:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
YRA TA, kad ''prisiskolinimas'' - tai melas, šmeižtas. Dabartinė valdžia ne tik nesiskolino, bet grąžino senoliams šimonkės išgrobstytus paskutinius centus, o pasiskolino užklupus pandemijai. šį šmeižtą jus skleidžiate ne iš nežinojimo, bet pinigingi konservai jums gerai moka , juk studentams - jaunimui ''reikia'' pinigo, tai juos nupirkti lengva, ar ne tiesa ingrida ? Tai ir turim rezultatą.
Kodėl L IETUVOS PENSININKAI SKURDŽIAUSI visoje Europoje ?
Taip ir yra : seni apiplėšti, o jauni apkvailinti.
Atsakyti
-4

G
Gintaras
2020-10-13 05:39:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Konservatoriai neims pigių pinigų, jie skolinsis brangiai ir patys sau pasidalins, nemesdami į Lietuvos raidą nei cento.
Atsakyti
-10

a
2020-10-13 09:56:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
tiesa sakot šimonyte nuskurdins visai lietuva jei žmones proto ne turi balsuodami už šimonytes partija jie tik sau nori pasipelnyti o ne žmonems duoti.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (21)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų