Lietuvos ekonominio atsparumo neužteko – situacija prastės

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai to meto kainos siekė 48,8 mlrd. eurų, o jo realus pokytis, palyginti su 2018-aisiais, sudarė 4,3 procento. Patikslintas 2018 metų BVP siekė 45,5 mlrd. ir buvo 3,9 proc. didesnis nei 2017-aisiaisi, atnaujintus rodiklius ketvirtadienį paskelbė Statistikos departamentas. 

Pinigai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

 Anksčiau skelbtas 2019 metų BVP pokytis padidintas 0,4 procentinio punkto, o 2018 metų – 0,3 procentinio punkto, teigiama Statistikos departamento pranešime.

Vertinant BVP gamybos metodu buvo patikslinti visų ekonominės veiklos rūšių produkcijos, tarpinio vartojimo ir bendrosios pridėtinės vertės rodikliai to meto kainomis, į skaičiavimus įtraukus dėl įmonių nemokumo nesumokėtus PVM ir pakoregavus būsto nuomos paslaugų ir pagrindinio kapitalo suvartojimo vertinimus.

Sparčiausiai augo statybos (9,8 proc. 2018 metais ir 7,5 proc. 2019-aisiais), transporto ir saugojimo (atitinkamai 6,9 proc. ir 9,8 proc.), informacijos ir ryšių (7,9 proc. ir 7,8 proc.) bei administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonių sukurta pridėtinė vertė (9,9 proc. ir 7,5 proc.). Stabiliai augo ir didžiausią lyginamąjį svorį kuriant pridėtinę vertę turinčios apdirbamosios gamybos (3,9 proc. ir 4 proc.) ir didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės (4,2 proc.  ir 2,9 proc.).

Vertinant BVP išlaidų komponentus atlikti rodiklių prekių ir paslaugų eksporto ir importo, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (investicijų) pakeitimai. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidų rodiklių tikslinimai daugiausia susiję su pagrindinio kapitalo suvartojimo ir metinių duomenų šaltinių atnaujinimu.

REKLAMA

Sparčiausiai 2018–2019 metais augo bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (10 proc. ir 6,2 proc.), prekių ir paslaugų eksportas (6,8 proc. ir 9,5 proc.) ir importas (6 proc. ir 6,3 proc.), nuosaikų augimą išlaikė namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos (3,7 proc. ir 3,4 proc.). 

Vertinant pajamų metodu, BVP komponentai buvo tikslinami nereikšmingai. Atlygis darbuotojams 2018–2019 metais didėjo 9,8 proc. ir 10,8 proc., mokesčiai gamybai ir gaminiams augo atitinkamai 6,8 proc. ir 7,5 procento.

Patikslinus BVP ir užimtumo rodiklius, buvo perskaičiuoti ir darbo našumo rodikliai. Vienas užimtas gyventojas šalies ūkyje 2019 metais sukūrė 31,6 tūkst. eurų, o per vieną dirbtą valandą sukurta vidutiniškai 16,8 euro bendrosios pridėtinės vertės to meto kainomis. Darbo našumas, apskaičiuotas pagal bendrąją pridėtinę vertę, sukurtą per vieną dirbtą valandą, 2019 metais didėjo 3,8 procento.

Vertinant našumo pokyčius, apskaičiuotus pagal bendrąją pridėtinę vertę palyginamosiomis kainomis, vienas užimtas gyventojas šalies ūkyje 2019 metais sukūrė 2,9 proc. daugiau bendrosios pridėtinės vertės.

Lietuvos ekonomika turėtų susitraukti

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų susitraukti 2 proc., o kitais metais augti 4 proc., prognozuoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).

„Atsižvelgiant į ekonomikos atsparumą pirmąjį metų pusmetį, ekonomikos smukimas 2020 metais apsiribos ties 2 proc. 2021 metais tikimasi 4 proc. atsigavimo“, – rašoma ERPB pranešime.

Gegužę ERBP prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 7 proc., o 2021 metais augs 5 proc. 

REKLAMA

Skaičiuojama, kad į 2019-ųjų vienam gyventojui tenkančio BVP lygį Lietuva sugrįš kitų metų antrąjį ketvirtį.

Pasak banko, augimą paskatins į infrastruktūrą orientuotas investicijų planas, skaitmenizavimas ir žaliosios ekonomikos skatinimas – šios priemonės sudarys apie 13 proc. šalies BVP.

Pasak ERPB, Lietuva pasirodė kaip viena ekonomiškai atspariausių regiono valstybių, nepaisant to, kad paslaugų sektorius, kurį labai paveikė karantinas, sudaro didelę dalį – 32 proc. – šalies BVP.

„Dėl trumpo karantino ir stipraus atlyginimų augimo pirmąjį 2020-ųjų ketvirtį vartotojų išlaidos jau birželio mėnesį buvo sugrįžusios į 2019-ųjų lygį“, – pabrėžiama pranešime.

Tarp rizikų Lietuvos ekonomikos atsigavimui ERPB įvardija aukštą nedarbą, kuris liepą pasiekė 9,3 proc.

Finansų ministerija rugsėjo viduryje prognozavo, kad ekonomika šiemet susitrauks 1,5 proc., „Swedbank“ rugpjūčio pabaigoje prognozavo 1,7 proc. smukimą, SEB – 1,3 proc., o „Luminor“  prognozuoja 0,2 proc. metinį augimą.

Karantino metu ir iš karto po jo bankai, valdžios institucijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos Komisija Lietuvai šiemet prognozavo maždaug 6-10,5 proc. BVP susitraukimą..


Rašyti komentarą...
k
kokio velnio?
2020-10-01 17:44:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei neužteko ekonominio atsparumo, tai kokio velnio ,,Lietuva skyrė 17 tūkst. eurų Palestinai"?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų