Pinigų turi ir gyventojai, ir bankai: perspėja nesitikėti mažesnių būsto kainų

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje pokyčių laukia tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Šie tikisi, kad koronaviruso pandemija būsto kainas sumažins. Tačiau ekonomistai prognozuoja priešingą scenarijų – pinigų bankuose ir pas gyventojus užteks, tad būsto kainos nesikeis.

Daugiabučiai. Andrius Ufartas/Fotobankas

Apie tai šią savaitę buvo nemažai diskutuota Lietuvos ekonomikos konferencijoje.

Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas pastebėjo, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinkos vystytojų lūkesčiai yra optimistiški.

„Jie tikisi, kad šiuo laikotarpiu NT kainos nesikeis. Nors dar prieš koronaviruso pandemiją tikėjosi dar optimistiškesnio scenarijaus – 5 proc. kainų augimo.

Tad galėčiau daryti išvadą, kad gyvenamasis būstas šiuo metu šiek tiek stabilesnėje padėtyje negu komercinis NT“, – teigė ekonomistas.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas pasakojo, kad labiausiai būsto kainų kilimą lemia – demografija, pajamų pokyčiai bei finansų ir kredito rinka.

Tadas Povilauskas

„Labiausiai buvome išsigandę dėl pajamų pokyčio. Tačiau pajamos nukrito tiems žmonėms, kurie gauna mažesnę algą, kuri nesiekia vidutinio darbo užmokesčio. Kitų gyventojų pajamos nesikeitė, o jie ir yra potencialūs būsto pirkėjai. O priverstinis taupymas karantino metu, net padidino santaupas“, – aiškino ekonomistas.

Dar, pasak jo, grįžta emigrantai, kurie turi pinigų ir yra pajėgūs pirkti ne tik butus, bet ir kotedžus ar namus.

Tuo metu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad šiuo metu bankuose indėlių yra daugiau negu išduotų paskolų. O per koronaviruso krizę indėlių augimas buvo sparčiausias visose Euro zonoje, siekė 15 proc.

REKLAMA

„Tai reiškia, kad bankai viduje turi pinigų ir gali juos išskolinti gyventojams. 2009 metais buvo kitokia situacija, bankai turėjo skolintis pinigų, kad vėliau galėtų juos paskolinti gyventojams“, – komentavo ekonomistas.

Anot jo, šiuo metu stovime po Europos Sąjungos (ES) pinigų dalinimo lietumi. Tik pirmasis lietus buvo skirtas likvidumo problemoms spręsti.

„Investicinės programos pradės jaustis tik kitais metais, o piką pasieks 2022 metais. Ir ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Visa ekonomikos pagalbos politika bus derinama pagal labiausiai nukentėjusias šalis. Tad Pietų Europos valstybės praradusios turistus iš duobės kapanosis lėčiau, tas finansinis skatinimas ir tęsis“, – aiškino ekonomistas.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Fotodiena/Viltė Domkutė

Bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis pastebėjo, kad parduodant būstus dar labai svarbus yra klientų pasitikėjimas, kuris gali susvyruoti dėl pašalinių įvykių.

„Visi matėme, kad gyventojai labai jaudinosi dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau ši problema užgožė kitą – protestus Baltarusijoje. Jeigu prieš keletą metų Ukrainos įvykiai darė įtaką gyventojų apsisprendimui, šį kartą Baltarusijos įvykių gyventojai nesureikšmino.

Daug dalykų, kurie vyksta Baltarusijoje, ypač visi grasinimai Lietuvai, yra skirti tik pasirodyti. Tikėtina, kad realios grėsmės jie neatneš“, – prognozavo specialistas.

Be kita ko, jis pastebėjo, kad vis daugiau emigrantų grįžta gyventi į Vilnių.

„Miestas plečiasi, žmonėms patinka čia gyventi ir tai atsveria geopolitines rizikas“, – sakė Š. Tarutis.

REKLAMA

Taip pat, pasak jo, pozicijų neužleidžia ir prabangaus būsto pradavimai.

„Būna, kad žmonės apsikeičia būstais. Jau vaikus užauginę vyresni žmonės iš didelių namų keliasi į mažesnius butus senamiestyje. O į tuos namus keliasi jauni žmonės, kurie augina vaikus.

Na ir žinoma, karantinas parodė, kad svarbu turėti būstą, kuriame būtų galima įsirengti darbo kambarį ir kuris būtų šalia vandens telkinio ar miško“, – pastebėjo specialistas.

Kai kurių sandorių daugėja

Kaip neseniai skelbė Registrų centras, po karantino laikotarpio fiksuoto kluptelėjimo vasarą atsitiesianti nekilnojamojo turto (NT) rinka šiltąjį metų laikotarpį užbaigė aktyviai.

Rugpjūčio rezultatas buvo geresnis nei prieš metus ir tai padėjo dar labiau sumažinti šių metų atotrūkį nuo 2019-aisiais matytų skaičių, teigia įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 77,7 tūkst. ir buvo 7,5 proc. mažesnis nei pernai sausio-rugpjūčio mėnesiais (83,9 tūkst.). 

Vien tik per rugpjūtį įregistruota 11,9 tūkst. NT sandorių – 1 proc. daugiau nei 2019 metų paskutinįjį vasaros mėnesį, bet beveik 3 proc. mažiau nei šių metų liepą.

„Rugpjūtį NT sandorių rinkoje matėme iki karantino laikotarpio stebėtus įprastus įregistruotų sandorių kiekius. Vertinant pagal atskiras NT objektų kategorijas, gyvenamųjų namų rinka jau pasivijo praėjusių metų kiekius, o žemės sklypų rinka pamažu artėja prie 2019-ųjų. Butų rinkoje atotrūkis išlieka didžiausias“, – pastebi Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

REKLAMA

Šiemet visoje šalyje įregistruota beveik 20 tūkst. butų pardavimų – 15 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais. Vien tik per rugpjūtį įregistruota apie 2,8 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 14 proc. mažiau nei 2019-ųjų rugpjūtį ir 3 proc. mažiau nei šių metų liepą.

Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota 7,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – beveik tiek pat, kaip ir praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vien tik per rugpjūtį įregistruota per 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 9 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, tačiau 4 proc. mažiau nei šių metų liepą.

Per sausį-rugpjūtį visoje šalyje taip pat įregistruota ir 38,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (40,3 tūkst.). Vien tik per praeitą mėnesį įregistruota 6 tūkst. sklypų sandorių – 9 proc. daugiau nei 2019 m. rugpjūtį ir 1 proc. daugiau nei šių metų liepą.


Rašyti komentarą...
:
:|
2020-09-28 18:14:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
as neturiu, tai zjbs
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų