Kainos už gėrimus Lietuvoje ir ES: „kosmosas“ tik Palangoje?

Rugsėjį sugrįžę po atostogų į darbus gyventojai vis dar dalijasi nesenais vasaros įspūdžiais. Jų asmeninė patirtis apie alkoholinių gėrimų kainas Lietuvoje ir užsienyje gerokai skiriasi nuo oficialios statistikos. Šiuos skirtumus sunku paaiškinti ir specialistams.

Asociatyvi nuotr. (Fotodiena/Justino Auškelis)

Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas kiekvieną vasarą bent dalį atostogų kartu su šeima praleidžia Lietuvos pajūryje. Taip pat bent jau iki karantino kartą per metus keliaudavo į poilsiautojų pamėgtas Pietų Europos šalis.

„Per atostogas norisi nuo visko pabėgti, dėl to patys maistą stengiamės gaminti rečiau ir užsukti į vietos kavines ar restoranus. Būna, prie maisto užsisakome ir gėrimų. Paprastai aš renkuosi bokalą alaus, o žmona – kokteilį „Aperol Spritz“, – pasakojo vilnietis.

Šis kokteilis daromas iš itališko gėrimo aperolio, šampanizuoto vyno, gazuoto vandens, ledukų ir griežinėlio apelsino (arba jų sulčių).

„Per atostogas stengiesi susiplanuoti išlaidas ir per daug negalvoti. Tačiau šiemet mūsų pajūryje dėjosi kažkoks „kosmosas“. Taurė kokteilio Palangoje prie Kunigiškių kainavo 8,5 euro, o Giruliuose – 9 eurai. Tiek niekada anksčiau nemačiau.

Gal ir nekreipčiau dėmesio, bet kaip tik pernai su žmona buvome Venecijoje, kuri tikrai nėra pats pigiausias Italijos miestas. Ir ką jūs manote? Ten, kiek matėme, tas pats kokteilis kainavo daugiausia 3,5–4,5 euro. Kaip čia yra – gal mes jau uždirbame dukart daugiau nei italai?“ – stebėjosi Tomas.

Statistikos departamento duomenimis, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai praėjusį rugpjūtį Lietuvoje buvo 1,1 proc. brangesni nei liepą ir 3,1 proc. brangesni nei 2019 m. rugpjūtį.

REKLAMA

Neseniai ES statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė 2019 m. duomenis apie tai, kiek alkoholiniai gėrimai kainuoja visoje bendrijoje ir palygino jų kainų lygį skirtingose šalyse.

Taigi, jei vidutinės ES kainos yra 100 proc., tai Lietuvoje jos buvo šiek tiek mažesnės ir sudarė 99,3 proc.

Be Bulgarijos ir Rumunijos, alkoholiniai gėrimų kainos mažesnės už mūsiškes buvo tik Slovėnijoje (96,2 proc.), Slovakijoje (95,1 proc.), Vokietijoje (92,6 proc.), Lenkijoje (89,4 proc.), Ispanijoje (88,1 proc.), Čekijoje (87,2 proc.) ir Vengrijoje (80,2 proc.).

Brangiausi alkoholiniai gėrimai yra Skandinavijos šalyse, kur jiems taikomi ir didžiausi akcizai.

Islandijoje (265,3 proc. ES kainų lygio), Norvegijoje (260,8 proc.), Suomijoje (190,7 proc.), Airijoje (182,3 proc.) ir Švedijoje (155,9 proc.).

Stiprių ir silpnų gėrimų kainos skiriasi

Paprašytas pakomentuoti, ką mano apie tokius „Eurostat“ duomenis, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, sakė:

„Kadangi viešai, kaip asociacijos vadovui, man konkurencijos Taryba draudžia konkrečiai kalbėti apie alaus kainas Lietuvoje, tai galiu tik pastebėti, kad alus Lietuvoje yra tikrai brangesnis nei Latvijoje ir Lenkijoje ir ne daug pigesnis, nei Estijoje, su kuria sienos neturime.“

REKLAMA

Tačiau, pasak gildijos vadovo, stiprieji gėrimai ir vynas Lietuvoje pigesni nei pas kaimynus Latvijoje ir Estijoje. 

„Kadangi „Eurostat“ lygina visų alkoholinių gėrimų kainas bendrai, tai ir turime pigesnius alkoholinius gėrimus, nei Latvijoje ar Estijoje“, – svarstė S. Galadauskas.

Baras

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija atsiųstame komentare atsargiai vertino „Eurostat“ duomenis.

„Negalima spręsti apie realią situaciją iš tokių apibendrintų duomenų, kadangi itin skiriasi skirtingų alkoholinių gėrimų rūšių vartojimas atskirose valstybėse kas natūraliai lemia ir kainų skirtumus. 

Lietuva yra tarp pirmaujančių ES valstybių pagal išgeriamo alaus kiekį, kas yra pigesnis alkoholinis gėrimas ir tai gali natūraliai lemti mažesnį bendrą kainų vidurkį.

Siekiant tiksliai palyginti alkoholinių gėrimų kainas skirtingose valstybėse turėtume lyginti kiekvieną alkoholinio gėrimo kategoriją atskirai, tuomet turėtume aiškų kainų palyginimą“, – nurodė asociacija.

Vartojimas kiek sumažėjo

Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,1 litro mažiau nei 2018 m.).

Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 4 tūkst. dekalitrų (0,1 proc.) mažiau nei 2018 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 3,4 mln. dekalitrų, arba 6 tūkst. dekalitrų (0,2 proc.) daugiau. 

REKLAMA

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,6 mln. dekalitrų, arba 262 tūkst. dekalitrų (1,2 proc.) mažiau nei 2018 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo 2 proc. Labiausiai pabrango trauktinės – 6,4 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 6,2, brendis – 4,2, Lietuvoje pagamintas alus – 2,9 proc., putojantis vynuogių vynas – 1,7 proc., o viskis atpigo 2,8 proc. 

Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2019 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2019 m. buvo pagaminta 0,927 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2018 m., sumažėjo 3,7 proc. 2019 m. mažėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,46 mln. dekalitrų, tai 1,4 proc. mažiau nei 2018 m.

Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,8 mln. dekalitrų, tai 1,8 proc. daugiau nei 2018 m. Iš fermentuotų gėrimų padidėjo sidro (24,1) ir neputojančių gėrimų (21,6) gamyba, bet sumažėjo vaisių-uogų vyno (5,9) ir putojančių gėrimų gamyba (3). Daugiausia pagaminta alaus – 30,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 6,8 proc.

2019 m., palyginti su 2018 m., labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 3,1 ir 22,4  proc., taip pat fermentuotų gėrimų – atitinkamai 13,1 ir 6 proc. Spiritinių gėrimų importas padidėjo 3,5 proc., eksportas – sumažėjo 2,9 proc., vyno importas padidėjo 0,8 proc., eksportas – sumažėjo 1,6 proc.

2019 m., palyginti su 2018 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos, importo, eksporto augimas, o pardavimo mažėjimas.


Rašyti komentarą...
V
VerslinYkų
2020-09-19 16:00:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
godumui ribų nėra.
Atsakyti
0

N
Nuomonė
2020-09-19 18:12:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Stengiamės neatsilikti nuo valdžios!!! Jie mums aiškina, kokie geri jie, vat pensijas pakėlė, atlyginimus....o kainos neįskaitomos!!! Save nepamiršta pagirti, o kita medalio pusė neminima.
Atsakyti
-1

P
Pjokas
2020-09-19 18:23:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai kaip suprasti Lenkijoje brangesnis alus šnekoriu bambalis PL 0,99 cnt 7,5%,,,,o LT 1,50cnt 7,5% t'ai kur taś Lenkijos brangumas,Besmegeniai PVM mažinkite Lietuvoje
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų